Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo P. G. gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2014-02-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00036-14 (tyrimą atliko Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariatas) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. Tyrimas buvo pradėtas gavus A. S. pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog P. G. 2013-12-22, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), pykčio išdavoje, konflikto metu spyrė jam, A. S., į dešinę koją bei pora kartų ranka trenkė į dešinę jo ranką ir į pilvą bei labai smarkiai kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą. Nuo stipraus smūgio jis, A. S., prarado pusiausvyrą ir krisdamas galva trenkėsi į autobusiuko atidarytų durų briauną. Šiais smurto veiksmais padarė kairiojo žandikaulio viršutinės dalies lūžį, kaukolės skliauto skilimą, kūno sumušimą.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2014-12-31 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo P. G. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymo. Šį nutarimą prokuroras motyvavo tuo, kad įtariamasis P. G. neigia sudavęs smūgius A. S., o duomenų, išskyrus nukentėjusiojo A. S. parodymus, patvirtinančių, kad būtent įtariamasis P. G. sumušė nukentėjusįjį A. S., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atlikus ikiteisminį tyrimą byloje nebuvo surinkta. Taip pat byloje esanti specialisto išvada patvirtina tik nukentėjusiojo A. S. sužalojimus, jų padarymo mechanizmą ir sveikatos sutrikdymo mastą, bet ne jį padariusį asmenį. Be to, įtariamojo P. G. bei apklaustų liudytojų parodymai prieštaringi nukentėjusiojo A. S. parodymams, todėl darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų – nukentėjusio A. S. parodymų, nepakanka tam, kad įtariamajam P. G. būtų pagrįstas kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Tokiai prokuroro pozicijai pritarė ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuro pavaduotoja, 2015-02-10 nutarimu atmetusi nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato I. Ruželės skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-12-31 nutarimo panaikinimo. Šį nutarimą prokurorė motyvavo tuo, kad būtent prokuroras turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliktas tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis perduoti bylą į teismą, arba, esant bent vienam iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nurodė, kad tikėtina, jog atliekamų akistatų metu, apklausti liudytojai gali laikytis savo ankstesnių parodymų, tad nėra pakankamo pagrindo įpareigoti tyrėjus šį procesinį veiksmą atlikti. Gauti duomenis apie telefoninius pokalbius bei pokalbius per Skype nėra galimybės, kadangi ryšių operatoriai informaciją apie pokalbius teikia, kai nuo pokalbių nepraėję daugiau nei šeši mėnesiai, o pokalbiai galimai vyko 2014 m. sausio mėn. Taip pat susipažinus su pokalbių telefonu aprašymu, jokių konkrečių nuorodų, kokie asmenys, kada, naudojantis kokiais kompiuteriais, bendravo internetu, negauta. Be to, pokalbių turinio atkurti nėra galimybių.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas I. Ruželė jį apskundė Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama 2015-03-09 nutartimi tenkino skundą bei panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2015-02-10 nutarimą ir pavedė tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00036-14. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti, A. S. minėti, liudytojai nurodė, kad A. S. matė sukruvintu, sutinusiu veidu, tačiau jokio konflikto tarp jo ir kito asmens nematė, tačiau iš byloje esančių užfiksuotų nukentėjusiojo pokalbių su liudytojais matyti, kad dalis liudytojų pasisako apie A. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytas aplinkybes, pasisako buvus pokalbiams su P. G., tačiau prieštaravimų tarp nukentėjusiojo parodymų ir liudytojų parodymų pašalinimui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai. Teiginiai, kad yra didelė tikimybė, kad akistatų metu jos šalys liks prie anksčiau duotų parodymų, tad nėra tikslinga atnaujinti tyrimą, niekuo nepagrįsta, yra tik prielaida. Taip pat nebuvo aiškinamasi aplinkybės dėl galimai darytos įtakos liudytojams, galimai buvus susitarimams duoti atitinkamus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be viso to, prokurorė nutarime yra nurodžiusi, kad nėra techninių galimybių gauti duomenis apie galimus telefoninius pokalbius tarp liudytojų, įtariamojo, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo siekta tokius duomenis gauti.

Skundu aukštesniajam teismui įtariamojo P. G. gynėja advokatė R. Roščenkovienė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nutartį ir ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00036-14 nutraukti. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, kuriais būtų pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta pakankamai veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas A. S. sužalojimo aplinkybes – buvo surinkti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai. Liudytojai gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, todėl, siekiant operatyviai atlikti ikiteisminį tyrimą, liudytojus apklausti buvo pavesta įvairių regionų policijos komisariatams. Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2015-02-10 nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog iš bylos medžiagos matyti, jog būtinumo atlikti akistatą tarp liudytojų ir nukentėjusiojo nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo A. S. sužalojimo praėjo jau daugiau nei vieneri metai bei dėl šios priežasties liudytojai ir nukentėjusysis, praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, gali nebeprisiminti tam tikrų aplinkybių, todėl apklausti juos dar kartą ar atlikti akistatą nėra tikslinga.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nebuvo aiškintasi dėl galimai liudytojams padarytos įtakos. Siekdamas pagrįsti teiginius apie liudytojų išsakytas aplinkybes, nukentėjusysis pateikė pokalbių su liudytojais įrašus, tačiau nėra aišku, ar šie įrašai yra gauti teisėtais būdais, ar pokalbio dalyviai buvo informuoti apie tai, kad jų pokalbis įrašinėjamas. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius dėl poveikio liudytojams, nėra. Taip pat vyriausiojo prokuroro pavaduotoja pagrįstai nurodė, kad gauti duomenų apie telefoninius pokalbius ir pokalbius per Skype nėra galimybės, kadangi ryšių operatoriai informaciją apie pokalbius teikia tik tuo atveju, jei nuo pokalbių nėra praėję daugiau kaip pusę metų, o pokalbių per Skype turinio nėra galimybės nustatyti.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00036-14 medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-03-19 nutartimi pagrįstai panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2015-02-10 nutarimą ir pavedė tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00036-14.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d. prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Be to, prokurorui išties nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija tais klausimais, kurie susiję su ikiteisminio tyrimo organizavimu, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis bei nekelti pagrįstų abejonių.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas P. G. buvo nutrauktas BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, tai yra nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo. Tačiau pažymėtina, kad rinkti duomenis, pagrindžiančius arba paneigiančius asmens kaltę yra, visų pirmiausia, prokuroro ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų pareiga. Minėtu pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tuomet, kai nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę ir yra išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius ją.

Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia tvirtinti, jog tarp nukentėjusiojo A. S. parodymų bei jo pateiktų duomenų ir liudytojų parodymų yra prieštaravimų – pokalbiuose užfiksuota informacija apie A. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytas aplinkybes, pokalbius su P. G., tačiau jiems pašalinti nebuvo atlikti jokie veiksmai, nesiaiškintos aplinkybės dėl galimai darytos įtakos liudytojams ir galimai buvus susitarimams duodant atitinkamus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl įtariamojo atstovės advokatės skunde nurodomų teiginių, susijusių su nukentėjusiojo A. S. pateiktų duomenų vertinimu ir jų atitikimu baudžiamuosiuose procesiniuose įstatymuose įtvirtintai įrodymų sąvokai, pažymėtina tai, jog ar gauti duomenys laikytini įrodymais yra sprendžiama bylą nagrinėjant teisme (BPK 20 str. 2 d.). Įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo metu dar nėra išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis, neginčijamai patvirtinančius arba paneigiančius P. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Esant pagrįstai abejonei dėl P. G. kaltės būtina tęsti ikiteisminį tyrimą ir tikslinti skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-03-09 nutartimi pagrįstai panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2015-02-10 nutarimą ir pavedė tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00036-14, kadangi tyrimo metu nebuvo atlikti visi tyrimo veiksmai bei nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00036-14, skunde dėstomais argumentais, šiuo metu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo P. G. gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.