Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š. , gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. 2025 m. sausio 27 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pagal Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) lygtinai neatlikus 1 metų 2 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 00:26 val. Birutės gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Kaišiadoryse, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Signum, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

K. K. Šalčius kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. jis su drauge įsigijo automobilį, vėliau tą patį vakarą jis susipyko su buvusia žmona, dėl skyrybų, nes ji nesutiko su juo skirtis ir nurodė, kad jis turės sumokėti teismo išlaidas. Dėl to, kad su ja susipyko, būdamas garaže atsidarė alaus, jo išgėrė ir sėdo į mašiną, kurią buvo nusipirkęs. Važiavo Kęstučio gatve, Kaišiadoryse ir ties (duomenys neskelbtini) namu paskambino savo sugyventinės sesei, kurią pakvietė vykti kartu su juo, pastaroji sutiko ir jie nusprendė važiuoti iki jo namų. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai su švyturėliais. Jis neturėjo teisės vairuoti, o policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir pirmu pūtimu nustatė 1,98 promilės, o antru pūtimu 1,81 promilės. Jo draugė nežinojo, kad jis vairuos automobilį, nes tuo metu ji jau miegojo, ji automobilį pirko sau. Kai buvo paleistas lygtinai jis buvo supažindintas su lygtinio paleidimo sąlygomis ir atsakomybėmis, jam buvo nustatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kodėl vartojo alkoholį nežino, nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos, iki įvykio dienos. Išgėrė 2 litrus 6 laipsnių alaus, jį nusipirko prieš 19 val., alkoholį pirko važiuodamas iš darbo tam, kad turėtų, bet jo neketino gerti, tai buvo vienkartinis atvejis. Su automobiliu pavažiavo trumpą atstumą, apie 1 kilometrą ir niekam žalos nesukėlė. Tuo metu jam atrodė, kad išgėrė alaus ir pasivažinės, nors žinojo, jog išgėrus vairuoti negalima ir, kai jį sustabdė policijos pareigūnai jis jautėsi blogai, apsvaigęs. Pirmą kartą buvo už vairo, bet mano, kad vairavo gerai. Savo veiksmus supranta, labai gailisi. Yra išsėmęs verslo liudijimą, turi mažametę dukrą, kurią išlaiko, su ja bendrauja per ,,facebook“, dukra gyvena (duomenys neskelbtini), su ja susitinka retai, taip pat rūpinasi mama, kurios sveikatos būklė sunki, ji serga ir gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, su ja susitinka 3-4 kartus per mėnesį, mama rūpinasi, kai pastaroji jam paskambina. Šiuo metu gyvena su sugyventine, nes ankstesnė jo santuoka 2025 m. rugsėjo 17 d. buvo nutraukta, dėl šios santuokos nutraukimo ir konfliktavo su buvusia sutuoktine ir įvykio vakarą dėl to buvo susinervinęs, todėl ir vairavo išgėręs. Jis jau ėmėsi priemonių kovai su alkoholio vartojimu, lanko tikslines grupes. Kad vežė kitą asmenį, būdamas neblaivus, vertina blogai. Bet buvo nusprendęs pasivažinėti iki draugės sesers, todėl paskui ją ir pasikvietė kartu grįžti namo ir ji sutiko su juo važiuoti. Teisės vairuoti niekada neturėjo. Labai gailisi dėl savo poelgio, tai buvo klaida.

Kadangi kaltinamasis K. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja S. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad K. Š. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie pusę metų jos namuose, veda bendrą ūkį. J. S. yra jos sesuo. K. Š. užsiima automobilių remontu. Kartu su K. 2025 m. rugsėjo 10 d. įsigijo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio prikimo-pardavimo sutartį ji sudarė savo vardu, kadangi K. turi problemų ir savo vardu negali turėti jokio turto. Šį automobilį įsigijo tam, kad K. jį suremontuotų ir vėliau parduotų už didesnę kainą. Nei ji, nei K. teisės vairuoti transporto priemones neturi. Už automobilį sumokėjo 100 Eur. Pasirašę sutartį su automobilio pardavėju kartu su K. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį parvežė tralas. Grįžusi namo automobilio užvedimo raktelius paliko ant lentynos. Kadangi namo grįžo vėlai – apie 22:00 val., ji nuėjo miegoti. K. miegoti nėjo. Jos akivaizdoje K. alkoholio nevartojo, greičiausiai pradėjo vartoti kai ji nuėjo miegoti. 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 00:21 val. iš sesers J. gavo trumpąją žinutę, kad juos sustabdė policija. Ji jai paskambino ir J. jai pasakė, kad jie išgėrę su K. važiavo namo, tačiau policija juos sustabdė. Grįžęs namo K. nieko detaliau nepasakojo, tik pasakė, kad jį išgėrusį sustabdė policija. Apie šį įvykį su J. dar nekalbėjo. Kiek gyvena su K., jis niekuomet nėra vairavęs automobilio, juo labiau būdamas neblaivus. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, todėl jai nesuprantama, kodėl jis taip pasielgė (b. l. 22-25). Teisiamojo posėdžio metu S. N., buvo apklausta tik dalyje dėl automobilio priklausomumo ir paaiškino, kad automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo kartu su K. Š., bet automobilis iš tiesų priklausė būtent ja, nes jis už šį automobilį mokėjo pinigus, jos vardu tik buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, nes kaltinamasis turėjo problemų su antstoliais, todėl jos vardu ir buvo registruojamas automobilis. Sutinka, kad būtų konfiskuojama transporto priemonė.

Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad K. Š. yra jos sesers S. N. sugyventinis. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą sugrįžo 2025 m. rugsėjo 9 d. ir laikinai apsistojo draugo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 10 d. vakare su draugais vartojo alkoholį. Apie 23:40 val. jai paskambino sesers sugyventinis K. ir pasakė, kad jis yra atvažiavęs prie jos namų jos pasiimti, kad kartu važiuotų į sesės namus. Ji išėjo į gatvę ir pamatė gatvėje stovintį automobilį Opel, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Prie vairo sėdėjo K. K. pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir ji sutiko. Ji atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir jie važiavo link jų namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nepastebėjo, kad K. yra neblaivus, kadangi pirmą kartą jį matė – anksčiau yra su juo bendravusi tik telefonu per vaizdo skambučius. Kad K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, ji nežinojo. Kam priklausė automobilis, kuriuo jis atvyko, ji nežino, neklausė. K. vairavo gana gerai, jokio įtarimo, kad jis neblaivus jai nekilo, važiuojant jokio eismo įvykio nesukėlė. Jiems važiuojant Birutės gatve, per šoninius veidrodėlius pamatė, kad paskui juos važiuoja policijos automobilis su švyturėliais. K. sustojo kelkraštyje. Prie jo priėjo pareigūnai ir paklausė, kodėl K. nesustojo prie ,,STOP“ ženklo. Pokalbio metu greičiausiai pareigūnai suprato, kad K. neblaivus. K. neneigė vartojęs alkoholį. Jei gerai pamena K. buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, o jai 2,12 promilių neblaivumas (b. l. 28-31).

Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Samantos Senkutės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 11 d., apie 00.26 val. adresu Birutės g. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorys, K. Š. gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę ,,OPEL“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru tikrinimo metu buvo nustatyta 1,81 promilės (b. l. 1-6).

2025 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Birutės g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m. (b. l. 12-18).

Iš 2025 m. rugsėjo 10 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš N. M. pirko S. N. (b. l. 19).

Iš 2025 m,. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad K. Š. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest (duomenys neskelbtini) Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pirmu tikrinimu 00:26 val. nustatytas 1,98 promilių, antru tikrinimu 00:43 val. – 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

K. K. Šalčius teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 19.00 val., grįždamas iš darbo nusipirko alaus, jo pirko tik taip, kad turėtų, tačiau neketino gerti. Tą pačią dieną jis su drauge nusipirko automobilį. Kai vakare draugė nuėjo miegoti, jis susipyko su savo buvusia sutuoktine, dėl to nusprendė išgerti ir išgėrė 2 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus, po ko apsvaigo ir nusprendė pasivažinėti pirktu automobiliu, nors teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Nuvažiavo Kaišiadoryse iki savo sugyventinės sesės namų, pasiūlė jai kartu važiuoti, ji sutiko ir jie kartu vyko pas jį į namus, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė, jog jis yra neblaivus. Šiuos kaltinamojo parodymus, apie tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina ir 2025 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Samantos Senkutės tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 11 d., apie 00.26 val. adresu Birutės g. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorys, K. Š. gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę ,,OPEL“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru tikrinimo metu buvo nustatyta 1,81 promilės (b. l. 1-6). Tarnybiniame pranešime užfiksuotas neblaivumas buvo nustatytas byloje esančiu 2025 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. 00:43 val. K. Š. buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S., patvirtino, kad įvykio metu važiavo kartu su kaltinamuoju K. Š. automobiliu, kai pastarasis jį vairavo. K. K. Šalčius ją pasiėmė iš namų adresu (duomenys neskelbtini) ir jie kartu vyko į K. Š. namus, kur jis kartu gyveno su jos sese S. N. . Kad kaltinamasis būtų neblaivus ji nepastebėjo, tačiau įvykio metu, patikrinus policijos pareigūnams, jai buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Jai ir K. Š. vykstant pas jį į namus, juos sustabdė policijos, kurie suprato, kad kaltinamasis yra neblaivus, to pati ji nebuvo supratus, kaltinamajam buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 28-31). Liudytoja S. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad K. Š. yra jos sugyventinis, o 2025 m. rugsėjo 10 d. jie įsigijo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko namo grįžo vėlai ir ji apie 22:00 val. nuėjo miegoti, o K. miegoti dar nėjo. Tą vakarą ji nematė kaip K. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, tik 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 00:21 val. iš sesers J. gavo trumpąją žinutę, kad ją ir K. Š. sustabdė policija, ji jai paskambino ir J. jai pasakė, kad jie išgėrę su K. važiavo namo, tačiau policija juos sustabdė. Grįžęs namo K. nieko detaliau nepasakojo, tik pasakė, kad jį išgėrusį sustabdė policija (b. l. 22-25).

Taigi, įvertinus visus įrodymus byloje, teismas konstatuoja, kad nekyla abejonių dėl to, kad K. Š. 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 00:26 val., kadangi tokiu laiku buvo sustabdytas policijos pareigūnų, būdamas neblaivus, kai jam antrojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę, Opel Signum, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teisę priklausė S. N., ką patvirtina byloje esanti 2025 m. rugsėjo 10 d. pirkimo sutartis. Vairavimo neblaiviam faktas, teismui nekelia abejonių, kadangi kaltinamasis policijos pareigūnų buvo sustabdytas būtent vairuojantis transporto priemonę Birutės gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Kaišiadoryse, po ko jam buvo nustatytas, aukščiau pastraipoje nurodytas neblaivumas. Įvertinus visa tai, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis realizavo visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius ir pripažįstamas padaręs šią nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką kaltinamasis K. Š. darė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra iki vairuodamas transporto priemonę, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko kaip pats nurodė, jautėsi apsvaigęs, taigi suprato savo neblaivumą ir vis viena pasirinko pasivažinėti su transporto priemone, nors tam nebuvo jokio pagrindo, o be to kaltinamasis vairavimo metu net ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kas tik atskleidžia kaltinamojo tyčinių veiksmų pobūdį, suvokiant savo neteisėtą veikimą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis K. Š. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas bausmę įvertina tai, kad kaltinamasis nei psichiatro, nei psichologo įskaitoje neįrašytas, vykdo individualią veiklą. Išskirtinai neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad jis šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikaltimą įvykdė ne tik, kad neišnykus ankstesniam teistumui, tačiau būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Toks kaltinamojo neteisėtas veikimas prieštarauja ne tik įstatymas, bet ir visuomenės lūkesčiui dėl asmenų tinkamo nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, kai lygtinai paleistiems asmenims keliami išskirtinai dideli lūkesčiai dėl įstatymų laikymosi ir probacijos sąlygų paisymo.

Nors byloje esanti probacijos tarnybos charakteristika ir yra teigiama, tačiau ji neeliminuoja kaltinamojo išskirtinai neigiamo veikimo esmės, nes kaltinamasis ne tik, kad padarė naują nusikalstamą veiką lygtinio paleidimo metu, tačiau ją įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai lygtinai paleistas, apskritai negalėjo vartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, kaltinamasis ne tik nusikalto, tačiau nevykdė ir probacijos sąlygų. Teismas tokį kaltinamojo veikimą laiko itin nepateisinamu ir cinišku, šiuo nuosprendžiu pripažinta nusikalstama veika yra įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, tuo tarpu ir ankstesniu nuosprendžiu pripažinta veika, už kurią buvo skirta bausmė, o kaltinamasis šiuo metu yra lygtinai paleistas, jis įvykdė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis negeba pasidaryti atitinkamų išvadų dėl alkoholio vartojimo bei jo įtakos paties elgsenai. Vien tai, kad kaltinamasis šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų grupę ir registruojasi pas specialistą dėl alkoholio vartojimo problemų, jokia prasme nei švelnina jo atsakomybę, nei ją šaliną, kadangi tokių veiksmų kaltinamasis ėmėsi jau tik po šiuo nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos padarymo, kai iki šio laiko alkoholio vartojimo problemų neįžvelgė, nors jos buvo akivaizdžios, jau vien ta prasme, kad ankstesniu nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką jis padarė taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai.

Taip pat teismas sprendžia, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Š. nurodydamas alkoholio vartojimo aplinkybes, įvykio metu, nebuvo nuoširdus, kadangi jis paaiškino, kad jau 2025 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. buvo nusipirkęs alkoholinių gėrimų, kuriuos neva pirko tik, kad turėtų, o vėliau po konflikto su sugyventine juos pavartojo ir po to vairavo transporto priemonę. Tokie kaltinamojo teiginiai, laikytini nelogiškais, nes kaltinamasis K. Š., kaip jau minėta aukščiau, veikos padarymo metu buvo lygtinio paleidimo sąlygose, kas jam jau savaime nesudarė pagrindo alkoholio vartojimui, o lygtinio paleidimo terminas 2025 m. rugsėjo 10 d. dar net nebuvo įpusėjęs, todėl nėra loginio pagrindo spręsti, kad 2025 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. jis alkoholinius gėrimus pirko tik šiaip sau, kad turėtų, o ne su tikslu juos vartoti, juo labiau, kad ir liudytoja S. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai sesė J., kuri kartu vyko su kaltinamuoju, kai jį neblaivų sustabdė policijos pareigūnai, parašė iš pradžių trumpąją žinutę, o vėliau paskambinusi paaiškino, kad ji ir K. išgėrę važiavo namo. Kas be kita ko leidžia spręsti, kad K. Š. alkoholinius gėrimus vartojo ne vienas. Kaltinamojo nurodyta versija, kad jis susipyko su savo buvusia sutuoktine dėl skyrybų ir dėl to vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat nešalina nei jo atsakomybės, nei ją sušvelnina, priešingai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis negeba pasirinkti racionalių problemų sprendimo būdų, o taip pat tokią priežastį kaip konfliktą su buvusia sutuoktine dėl skyrybų, teismas apskritai laiko menkaverte, kadangi įvykio metu kaltinamasis jau gyveno su sugyventine S. N., o tai, kad kaltinamasis nurodė, jog jo buvus sutuoktinė nesutiko skirtis, dėl to jis susinervavo ir vartojo alkoholinius gėrimus, yra paneigta bylos duomenimis, nes neva tai toks pokalbis tarp kaltinamojo ir jo buvusios sutuoktinės vyko 2025 m. rugsėjo 10 d., tačiau jau 2025 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas teismo sprendimas dėl skyrybų, kuris buvo inicijuotas 2025 m. gegužės 8 d. (b. l. 147-151). Taigi kaltinamojo nurodytas aplinkybės dėl alkoholio vartojimo, teismas vertina tik kaip kaltinamojo siekį sumažinti savo indėlį į nusikalstamą veiką, nurodant neva tai objektyvias priežastis nulėmusias jo pasirinkimus ir pastūmėjusias jį elgtis neatsakingai, kurias teismas, visgi, bet kuria prasme vertina neigiamai. Taip pat, be to, kad naują nusikaltimą kaltinamasis padarė lygtinio paleidimo metu, jį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis transporto priemonę vairavo ne tik, kad būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kas įstatymų požiūriu yra apskritai draudžiama neturint teisės vairuoti transporto priemones, jas vairuoti. Be kita ko, kaltinamasis buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vis viena vairavo ir negana to kartu vežė keleivį, taip rizikuodamas ne tik savo saugumu, kitų kelių eismo dalyvių saugumu, bet ir keleivės saugumu ar net gyvybe. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėja akcentavo, jog žala, neteisėtais kaltinamojo veiksmais, niekam padaryta nebuvo, jokia prasme nešalina kaltinamojo atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam ir taip keliant grėsmę visuomenės saugumo interesams, juo labiau, kad valstybė deda maksimalias pastangas siekdama užkardyti grėsmę kelių eismo saugumui, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis savo veiksmais tyčia pasirinko tokią grėsmę kelti, paisydamas tik savo asmeninių interesų, kaip pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, norėjo pasivažinėti, nors suprato, kad yra apsvaigęs. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinė ir mama pateikė raštus, kuriuose charakterizavo kaltinamąjį teigiamai, tai neturi reikšmės skiriant bausmę kaltinamajam, kadangi tiek sugyventinė, tiek kaltinamojo mama yra subjektyviai šališkos kaltinamojo atžvilgiu, o be to, kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką ir ją vykdydamas lygtinio paleidimo sąlygomis, absoliučiai nepaisė nei sugyventinės, nei mamos interesų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir tai, kad kaltinamasis turi mažametę dukrą, jo atsakomybės nešvelnina, priešingai kaltinamasis atsižvelgdamas į savo mažamečio vaiko interesus, turėtų elgtis išimtinai socialiai atsakingai, ko šiuo atveju nedarė, todėl aplinkybės susijusios su mažamečio vaiko išlaikymu, kurios egzistavo ir veikos padarymo metu, nesuponuoja išvados, jog teismas kaltinamojo nusikalstamą elgesį turėtų vertinti kaip mažiau pavojingą, nei apskritai tokio pobūdžio bylose.

Taigi, įvertinus visus kaltinamąjį K. Š. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgus, jog nauja nusikalstama veika, kuri be kita ko itin pavojinga visuomenės požiūriu, buvo padaryta lygtinio paleidimo metu, tai yra tokiomis sąlygomis, kai kaltinamojo elgesys turėtų būti išimtinai teigiamas, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam paskiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, paskiriant kaltinamajam 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kai byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos visiškai prisipažinus, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, iš dalies sudedant subendrinama su 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, kuri yra 1 metai 2 mėnesiai ir 26 dienos, nes kaltinamasis 2025 m. sausio 27 d. buvo paleistas lygtinai neatlikęs tokios bausmės dalies, todėl teismas prie 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies prideda dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės.

Nors teisiamojo posėdžio metu gynyba prašė atidėti paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog bausmės vykdymas kaltinamajam gali būti atidėtas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, vis tik, šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutui nėra teisinio pagrindo, kadangi šis institutas savo forma ir paskirtimi yra artimas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi abiejų institutų taikymo atveju yra siekiama kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Vis tik, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kaltinamojo K. Š. elgesio kontrolė jam būnant laisvėje, nebuvo efektyvi, nes šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas lygtinio paleidimo sąlygomis, kas leidžia spręsti, jog bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas taip pat nebūtų efektyvus, nes kaltinamojo nusikalstamo elgesio kontrolė nebuvo efektyvi taikant lygtinį paleidimą, ja nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kurių vienas yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tai yra užkardyti kelią elgesio recidyvui. Įvertinus tai ir atsižvelgiant į bausmės skyrimo motyvus, teismas kaltinamojo atžvilgiu netaiko BK 75 straipsnio nuostatų.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamajam K. Š. kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos – 2025 m. rugsėjo 11 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurio panaudojimas kaltininkui sudarė sąlygas ar palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nepanaudojus šio turto, būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimo padarymo priemonė yra motorinė transporto priemonė – automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančia 2025 m. rugsėjo 10 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš N. M. pirko S. N. (b. l. 19), vis tik teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. N. paaiškino, kad faktiškai automobilį pirko kaltinamasis K. Š., tai yra pinigus už automobilį mokėjo jis, o jos vardu pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik todėl, kad kaltinamasis turėjo skolų ir buvo norima, kad nebūtų skolų išieškojimas nukreiptas į automobilį. Teisiamojo posėdžio metu ir pats kaltinamasis K. Š. nurodė, kad pinigus už automobilio pirkimą mokėjo būtent jis. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra kaltinamasis K. Š., taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neabejotinai apsvaigęs nuo alkoholio, o jo veiksmų pasirinkimui įtakos turėjo būtent alkoholio vartojimas, atsižvelgiant į tai, teismas įpareigoja kaltinamąjį K. Š. per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prokuroro 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirtas transporto priemonei automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes tarnybos sprendimu kaltinamasis yra visiškai atleistas nuo gynybos išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui S. N. (b. l. 51-52), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas;

- pirkimo – pardavimo sutartis esanti byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje;

- laikmena su policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių įrašais, esanti byloje (b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skirta bausmė, iš dalies subendrinama su 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai ir 5 (penki) mėnesiai ir 26 (dvidešimt šešios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti S. N. priklausantį automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti S. N..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu įpareigoti kaltinamąjį K. Š. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą saugojimui S. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti;

- pirkimo – pardavimo sutartį, esančią byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;

- laikmeną su policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.