- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-304-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01095-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo sudarytu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai (toliau tekste – ir NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo sudarytu, juo prašė pripažinti 0,0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu L. K. minėtą žemės sklypą įgijo nuosavybės teise, galiojančiu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1969 m. naudojosi už tam tikrus nuopelnus Kretingos miškų ūkio suteiktu 300 kv. m žemės sklypu, kuriame pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pasistatė ir inventorizavo vasarnamį. 1991-11-04 įvyko gaisras, kurio metu sudegė namelis. 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkiu ieškovui L. K. buvo suteiktas 300 kv. m žemės sklypas (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Palanga) bei 1991-12-12 leista atstatyti sudegusį poilsio namelį paruošus ir suderinus architektūrinę planinę dokumentaciją. Buvo parengtas ir suderintas projektas, gauti reikiami leidimai ir pradėta statyba bei vykdoma žemės išpirkimo procedūra. 1992-05-02 ieškovas pateikė prašymą bei kitus reikalingus dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo. Palangos miesto valdyba apskaičiavo išperkamos žemės kainą – 2 948 rubliai, kuriuos ieškovas 1992-07-21 sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto valdyba išreiškė ir patvirtino savo valią sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o suderintas pirkimo–pardavimo objektas ir kainos už jį sumokėjimas reiškia, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, ieškovo atlikti sutarties vykdymo veiksmai, sumokant kainą, patvirtina sutarties sudarymo ir vykdymo faktą. Sudaromas sandoris visiškai atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, tačiau Palangos miesto valdyboje pareikalauta įregistruoti pradėtą statybą, kuri dėl lėšų trūkumo buvo sustojusi (buvo pastatyti pamatai pagal suderintą projektą). Vėliau pasibaigė statybos leidimo galiojimas, todėl, prieš įregistruodamas žemę savo vardu, ieškovas privalėjo atnaujinti statybos leidimo galiojimą bei įregistruoti statinį. Tiktai 2003-09-04 pavyko įregistruoti statinį (poilsio namelį, kurio baigtumas 27 proc.). Per visą šį laikotarpį buvo keliami vis skirtingi reikalavimai sklypo plano parengimui, nuo 1993 metų kasmet vykdavo į Palangos miesto įvairias savivaldos atsakingas institucijas (valdybą, savivaldybę, Žemėtvarkos skyrių, vėliau – Nacionalinę žemėtvarkos tarnybą) teirautis ir raginti greičiau baigti įteisinti jo vardu minėtą žemės sklypą. 2014-06-13 žemės sklypas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu remiantis NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2014-05-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-04-23 NŽT Palangos skyrius informavo, kad suformavus žemės sklypą ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus sprendžiamas klausimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 2014-10-07 raštu kreipėsi į NŽT nurodydamas, kad yra pasirengęs atvykti ir užbaigti sandorį pasirašant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau 2014-11-21 raštu NŽT Palangos skyrius pripažino, kad ieškovui buvo suteiktas minėtas 300 kv. m žemės sklypas, ir pripažino, kad už jį yra sumokėta visa nustatyta kaina, tačiau atsisakė baigti įforminti sandorį įskaitant jau sumokėtą kainą, kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus išpirkimas įmanomas tiktai atlikus individualų turto (žemės sklypo) vertinimą ir antrą kartą sumokėjus valstybei turto vertinime nurodytą rinkos kainą. Kadangi ieškovas faktiškai įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o atsakovė neįformino sandorio notarine tvarka, prašo pripažinti tokį sandorį sudarytu 1964 m. CK 58 str. 5 d., 2001 m. CK 1.93 str. 4 d. pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad L. K. pagal žemės pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo nuosavybės teise 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., paskirtą L. K. 1991 m. lapkričio 7 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 146. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 160,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. K. naudai. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 4,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas byloje nustatė, kad nuo 1967 m. ieškovas L. K. naudojosi Kretingos miškų ūkio jam suteiktu 300 kv. m žemės sklypu Šventojoje, pagal tuo metu galiojusią tvarką ieškovui buvo suteikta teisė pasistatyti laikiną poilsio namelį. 1991-11-04 ieškovo pastatytas medinis poilsio namelis sudegė. 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 146 ieškovui L. K. buvo suteiktas 300 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje. Rašytiniais bylos duomenimis bei šalių, tarp jų ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimais nustatyta, jog 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkyje nurodytas suteikto žemės sklypo adresas yra neteisingas, t. y. nurodyta (duomenys neskelbtini), Palanga, vietoje (duomenys neskelbtini), Palanga. Tiek atsakovės atstovė, tiek ieškovas teisme patvirtino, kad visada jis valdė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, tačiau nurodant suteikto žemės sklypo adresą potvarkyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris vėliau ištaisytas. 1991-12-12 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 16 ieškovui L. K. buvo leista atstatyti 1991-11-04 sudegusį poilsio namelį jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, paruošus Architektūros skyriuje ir suderinus architektūrinę – planinę užduotį. 1991-05-22 ieškovas L. K. kreipėsi į Palangos miesto valdybą su prašymu parduoti 0,0300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei pateikė kitus reikalaujamus dokumentus – Palangos miesto valdybos potvarkį dėl žemės sklypo suteikimo, namų valdos techninę apskaitos kortelę, pastatų inventorizacijos žinias, pastatų vidaus plano eksplikaciją bei situacijos planą, įsipareigojo už įgyjamą žemės sklypą atsiskaityti iš karto. Palangos valdybos komisijos žemės sklypo įkainojimo aktu buvo nustatyta 2948 rublių žemės sklypo kaina, kurią ieškovas L. K. sumokėjo miesto valdybos kasoje. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad žemės sklypas ieškovui buvo suteiktas teisėtai 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 146 pagal tuo metu galiojančias 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 6 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 5 dalies (1991 m. rugsėjo 1 d. redakcija) nuostatas. Tuo tarpu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nesutikimą su ieškiniu grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatomis, kurios įsigaliojo praėjus 7 metams po šalių sudaryto sandorio (sutarties) ir negali paveikti tų teisių ir pareigų, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Šiuo atveju ieškovui L. K. žemės sklypas buvo suteiktas poilsio namelio statybai. 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkiu ieškovui suteikto žemės sklypo dydis (0,0300 ha) neviršija šio įstatymo 9 str. 5 d. nustatyto dydžio. Ieškovas Palangos miesto valdybos komisijai nustačius 2 948 rublių perkamo žemės sklypo kainą, ją sumokėjo vienkartine įmoka, tai patvirtina byloje pateiktas mokėjimo kvitas (t. y. įvykdė savo pareigas tinkamai ir laiku), tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad tais atvejais, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu pripažino sandorį galiojančiu. Atsakovės nurodytus argumentus, jog pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu bus sudaroma tuo atveju, jeigu ieškovas atliks turto vertinimą bei sumokės už minėtą žemės sklypą (antrą kartą) rinkos kainą, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi tokie veiksmai, t. y. iš ieškovo reikalaujant antrą kartą sumokėti už tą patį nekilnojamojo turto objektą, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovo L. K. žemėvaldos teisė į ginčijamą žemės sklypą atsirado Palangos miesto valdybos 1991 m. lapkričio 7 d. teisėto sprendimo, t. y. potvarkio Nr. 146, pagrindu. Duomenų, kad šis sprendimas būtų nuginčytas ar panaikintas, teismas neturi, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino galiojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį 1964-07-07 CK 58 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų bei rašytinių įrodymų, kad žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų dokumentų parengimą, kaltės. Esant visoms valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingoms sąlygoms, tuometinė Palangos miesto valdyba būtų sudariusi su ieškovu šią sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis Palangos miesto valdybos komisijos žemės sklypo įkainojimo aktu, kuriame nurodyta žemės sklypo kaina 2 948 Eur rubliai, nepagrįstai nustatė, kad ieškovas įvykdė savo pareigas tinkamai ir laiku, kadangi minėtas įkainojimo aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas. Dokumente nėra visų komisijos narių parašų, dokumentas taisytas, nėra žymos „taisymu tikėti“. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260) 2 punktu asmenys nuosavybėn gali įsigyti tik naudojamus namų valdų žemės sklypus, suteiktus iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 kitose vietovėse žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993-07-28) suteikus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmens nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos (2004-02-21) buvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Šiuo atveju ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, kuriam eksploatuoti suformuoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra nurodyta „kita“, žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas „rekreacinės teritorijos“. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė remiasi teisės aktais, kurie sandorio sudarymo metu – 1992 metais neegzistavo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad 1992 metais toks sandoris nebūtų galimas ar toks sandoris prieštaravo tuo metu galiojančioms teisės normoms. Dėl žemės sklypo įkainojimo akto pateikimo nurodo, kad atsakovė raštu 2014-11-21 Nr. 16 ((duomenys neskelbtini) pripažino, kad ieškovui buvo suteiktas žemės sklypas, o pagal turimus dokumentus žemės sklypas įkainotas ir už jį sumokėti 2 948 rubliai mokėjimo kvitu, kuriame valiuta nenurodyta. Atsakovė nepateikė duomenų, kad žemės sklypo kaina apskaičiuota nepagrįstai, o pateiktame egzemplioriuje visų komisijos narių parašų nebuvimas šio akto nedaro negaliojančio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu.Rašytiniais bylos duomenimis, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad nuo 1967 m. ieškovas L. K. naudojosi Kretingos miškų ūkio jam suteiktu 300 kv. m žemės sklypu Šventojoje, pagal tuo metu galiojusią tvarką ieškovui buvo suteikta teisė pasistatyti laikiną poilsio namelį. 1991-11-04 ieškovo pastatytas medinis poilsio namelis sudegė. 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 146 ieškovui L. K. buvo suteiktas 300 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje. Rašytiniais bylos duomenimis bei šalių, tarp jų ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimais nustatyta, jog 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkyje nurodytas suteikto žemės sklypo adresas yra neteisingas, t. y. nurodyta (duomenys neskelbtini), Palanga, vietoje (duomenys neskelbtini), Palanga. Tiek atsakovės atstovė, tiek ieškovas teisme patvirtino, kad visada jis valdė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, tačiau nurodant suteikto žemės sklypo adresą potvarkyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris vėliau ištaisytas. 1991-12-12 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 16 ieškovui L. K. buvo leista atstatyti 1991-11-04 sudegusį poilsio namelį jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, paruošus Architektūros skyriuje ir suderinus architektūrinę-planinę užduotį. 1991-05-22 ieškovas L. K. kreipėsi į Palangos miesto valdybą su prašymu parduoti 0,0300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei pateikė kitus reikalaujamus dokumentus – Palangos miesto valdybos potvarkį dėl žemės sklypo suteikimo, namų valdos techninę apskaitos kortelę, pastatų inventorizacijos žinias, pastatų vidaus plano eksplikaciją bei situacijos planą, įsipareigojo už įgyjamą žemės sklypą atsiskaityti iš karto. Palangos valdybos komisijos žemės sklypo įkainojimo aktu buvo nustatyta 2948 rublių žemės sklypo kaina, kurią ieškovas L. K. sumokėjo miesto valdybos kasoje. Ieškovas L. K. ieškiniu prašė pripažinti 0,0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas minėtą žemės sklypą įgijo nuosavybės teise, galiojančia.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notariškai įforminti nebereikia. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas turi 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia išsiaiškinti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas. Be to, reikia išsiaiškinti, ar toks sandoris neprieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (šioje byloje – dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovo privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007).Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ieškovui 1991-11-07 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 146 ieškovui L. K. buvo suteiktas 300 kv. m žemės sklypas Jūros g. 16A, Palangoje, turi būti taikomi tuo metu galioję įstatymai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalimi, kurioje teigiama, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notariškai įforminti nebereikia. Tačiau teismas, įvertinęs specifinį žemės pirkimo–pardavimo sutarties pobūdį, t. y. kad žemės pirkimo–pardavimo (privatizavimo) santykiams yra taikomos ne bendrosios pirkimo–pardavimo teisės normos, o žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos, turėjo taikyti tuo metu, 1992 metais, galiojusį įstatymą – Žemės reformos įstatymą (1992-05-20 redakcija), reglamentuojantį žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką (1 str.). Atsižvelgiant į tai, kad yra vertinamas žemės pirkimo–pardavimo sandorio galiojimas, teismas turėjo įvertinti, ar pagal tuo metu galiojusias teises normas toks sandoris galėjo būti sudarytas, remiantis byloje esančiais įrodymais, t. y. ar žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nebuvo riboto naudojimo paskirties (Žemės reformos įstatymo 13 str.), ar žemės pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas pagal nustatytą tvarką (Žemės reformos įstatymo 8, 17–19 str.). Taip pat asmuo, ketinantis įsigyti nuosavybėn jo naudojamą asmeniniams poreikiams išskirtą žemės sklypą, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus. Jam tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių valstybinės žemės sklypui pirkti, t. y. kad į sklypą nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra. Asmuo turi teikti įrodymus, kad padarė viską, siekdamas išsiaiškinti, ar žemės sklypas yra laisvas, arba kad jis sąžiningai klydo dėl kitų asmenų kaltės (pavyzdžiui, valstybinės institucijos suteikė klaidingą informaciją ar reikalaujant duomenų nuslėpė pretendentus). Informacijos negavimas ar jos neišsamus pobūdis neturėtų būti vertinamas kaip asmens pareigos išsiaiškinti perkamo žemės sklypo teisinį statusą tinkamas įvykdymas. Iki galo šios pareigos neatlikęs asmuo turėtų prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes, nes neaiškioje situacijoje rizikuotų. Ta aplinkybė, kad valstybinė institucija pardavinėjo žemę, kurios neturėjo teisės parduoti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo pirkėjo laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis žemę pirko iš valstybinės institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Taigi teismas taip pat turėjo visapusiškai įvertinti ne tik valstybinės institucijos, bet ir ieškovo veiksmus, siekiant įsigyti žemės sklypą, taikydamas tuo metu galiojusias teises normas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės įkainojimo aktą, nesiaiškino žemės sklypo įkainojimo akto tikslinės paskirties, jo pildymo tvarkos. Šioje byloje pateiktas žemės įkainojimo aktas yra be datos, be komisijos narių parašų, jame yra atlikta daug taisymų, todėl tai kelia abejonių dėl įkainojimo akto, kaip rašytinio įrodymo, patikimumo kaip valstybinės institucijos pateikto oficialaus dokumento (LRCPK 197 str. 2 d.). Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir juo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimosi pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės) numato naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką. Joje nurodoma, kokius veiksmus turi atlikti asmuo, siekiantis įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą (4 straipsnis). Taisyklių 6 straipsnis numato, kad miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba, gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Sklypo įkainojimo aktas surašomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika kaina indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas netyrė žemės įkainojimo akto atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimui Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“, taip pat nekėlė klausimų dėl dokumento originalumo, kai jame nėra nurodyta data, jį priėmusių asmenų parašai.Taisyklių 9 straipsnis numato, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Darbai, nurodyti šių taisyklių 9.2 punkte, turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, ar ieškovui sumokėjus pinigus už žemės sklypą jis buvo pažymėtas riboženkliais, ar nebuvo praleistas terminas.Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su mokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybes, kodėl ieškovui sumokėjus pinigus už žemės sklypą, pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.Taigi įvertinus anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, darytina išvada, kad teismas turėjo išsiaiškinti ne tik tai, sudaryta naudojamos žemės pirkimo–pardavimo sutartis ar ne, bet ir nustatyti, kodėl su ieškovu neužbaigtas toks valstybinės žemės perleidimo sandoris, kokius konkrečius veiksmus atliko kompetentingi subjektai bei ieškovas pagal Taisyklėse įtvirtintą tvarką ieškovui siekiant įsigyti valstybinę žemę privatinėn nuosavybėn ar tie veiksmai neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog panaikinus sprendimą byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes pirmojoje instancijoje neišsiaiškinus reikšmingų aplinkybių, kurios yra svarbios sudarant žemės pirkimo–pardavimo sandorį, netaikius tuo metu galiojusiu teisės aktų, byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.