Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1818-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
2A-1818-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12351-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevskij
Ieškovas
AB „Ozantis“
Atsakovas
UAB „KOMODA“
Kategorijos
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1818-619/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-12351-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 50.4; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto AB „Ozantis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Ozantis“ ieškinį atsakovui UAB „KOMODA“ dėl skolos priteisimo,

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 335,27 Lt skolos, 1504,82 Lt delspinigių, 7,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 10 335,27 Lt skola susidarė už suteiktas negyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas pagal 2012-01-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 909484 bei 2009-10-28 Nuomos sutartį (b.l.2-4).

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodydama, kad 10 335,27 Lt sumai išrašyta 2012-01-22 sąskaita – faktūra Nr. OZ 909486 už 2012 m. sausio mėn. nuomos mokestį atsakovui nebuvo pateikta, jo priimta. 2012-01-11 susitarimu šalys prieš terminą nutraukė nuomos santykius, susitarimo pasirašymo dieną buvo fiksuota atsakovo skola 34 860,83 EUR sumai, kurią atsakovas sutiko sumažinti iki 10 000 Eurų sumos. Sumažintos skolos sumokėjimo terminas 2012-01-25. Šalių nebuvo sutarta, kad atsakovas turės mokėti už patalpų nuomą 2012 m. sausio mėn., todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei ieškiniu reikalaujamų sumų (b.l.77-78).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, remdamasis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatavo, kad 2012-01-16 ieškovės ir 2011-12-12 atsakovės pasirašytu Susitarimu dėl sutarties nutraukimo šalys susitarė, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 10 000 Eur ir labiau tikėtina buvus tokiam šalių susitarimui, kad atsakovei sumokėjus šią sumą ieškovė daro nuolaidą skolos sumai ir abi šalys patvirtina, kad nėra viena kitai skolingos. Pažymėjo, kad po nuomos santykių pabaigos ieškovė Tarpusavio skolos suderinimo aktu pripažino, kad atsakovė nėra jai skolinga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ozantis“ (b.l. 121-123) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių tikrąją valią aiškinant šalių pasirašytą Sutartį dėl nuomos sąlygų nutraukimo, aiškindamas sutarties sąlygas neatsižvelgė į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „šalys prieš sutarties nutraukimą 2011 12 12 susitarimu Nr. 3 susitarė, kad atsakovo įsiskolinimas tai dienai sudarė 10 000 EUR“. Apelianto tvirtinimu, Pakeitime Nr. 3 šalys aiškiai susitarė, kad nuomininkas pripažįsta skolą 34860,83 EUR, todėl šioje dalyje teismas neteisingai nustatė atsakovo skolos dydį sutarties pasirašymo momentu. Teismas nepagrįstai nustatė, jog „sutartyje nėra užsiminta, o byloje nėra duomenų pagal kokias sąskaitas yra susidariusi skola. Susitarimo paskutinio lapo antroje pusėje yra nurodytos sąskaitos, kurių sumas ieškovė nurodė kaip nuolaidą“. Minimo Pakeitimo paskutiniame lape nurodytų sąskaitų suma nėra lygi suteikiamos nuolaidos sumai, kaip nurodo teismas, bet priešingai – tai yra visas sąrašas PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovas Pakeitimo surašymo dieną buvo skolingas apeliantui ir visų neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 34860,83 EUR. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, „kad labiau tikėtina buvus tokiam šalių susitarimui, kad atsakovei sumokėjus nurodytą sumą, ieškovė jai taiko nuolaidą jos skolos sumai ir abi šalys patvirtina, kad nėra nei viena kitai skolingos“. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes Pakeitimo Nr. 4 4 punktu šalys nedviprasmiškai nurodė, kad „iki 2012 m. sausio 25 d. Nuomininkas sumokės 10 000 EUR sumą. Sumokėjus šią sumą Nuomotojas Nuomininkui suteikia neatšaukiamą minimalaus mėnesio nuomos mokesčio, papildomų išlaidų, minimalaus mėnesio reklamos mokesčio sumažinimą už praėjusius laikotarpius vienkartine 24860,83 EUR (su PVM) suma. Šis nuomos, papildomų išlaidų, reklamos mokesčio sumažinimas bus nuskaičiuotas nuo likusios nuomininko skolos tai pačiai sumai pagal nuomotojo išrašytą kreditinę PVM Sąskaitą – faktūrą nuomininkui. Iš šių pakeitimo nuostatų akivaizdu, kad tikroji šalių valia buvo aiškiai išdėstyta ir priešinga teismo nustatytai išvadai – apeliantas įsipareigojo suteikti atsakovui konkretaus apibrėžto dydžio 24860,83 EUR nuolaidą mokesčiams, susidariusiems už praėjusius laikotarpius. Būtent dėl šios priežasties yra pateiktas atsakovo neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų sąrašas. Šalys pakeitimo tekstą galutinai suderino 2011-12-12, kuomet atsakovas pasirašė Pakeitimą, nuo to laiko tekstas nebuvo keičiamas, neapmokėtų sąskaitų faktūrų sąrašas buvo pridėtas 2011-12-09 dienai ir nekeistas. Būtent dėl to 2012-01-02 išrašyta sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į neapmokėtų sąskaitų – faktūrų sąrašą. Pakeitime nėra užsiminta, kad atsakovas neprivalės mokėti už patalpų nuomą ir tai yra paskutinis šalių suderintas mokėjimas. Pakeitimo Nr. 3 7 punktas numato, kad „iki nuomojamo ploto grąžinimo nuomos sutarties nuostatos yra taikomos ir toliau“. Jis įtvirtina ir toliau mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kada naudojasi patalpų nuoma. Tikroji šalių valia buvo išreikšta Pakeitimo Nr. 3 4 punkte, kuriame yra numatyta, kad „mokesčio sumažinimas bus nuskaičiuotas nuo likusios nuomininko skolos tai pačiai sumai pagal Nuomotojo išrašytą kreditinę PVM sąskaitą- faktūrą nuomininkui. Taigi, akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios dėl suteiktinos nuolaidos dydžio 24860,83 EUR. Atsakovas 10 000 EUR nuolaidos sumą privalėjo sumokėti iki 2012-01-25 vėliausiai, tačiau sumokėjo tik 2012-02-10. Po pinigų gavimo apelianto buhalterė 2012-02-13 išrašė kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą Nr. OZ910121 ir per klaidą į ją įtraukė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. OZ909484, dėl kurios įtraukimo šalys nebuvo sutarusios pasirašydamos pakeitimą. Tai yra dėl buhalterės klaidos buvo pritaikyta didesnė nuolaida nei šalys buvo sutarusios. Pastebėjusi apsirikimą 2012-02-24 buhalterė iš karto išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kad siunčia priede pataisytą PVM sąskaitą – faktūrą. Taigi, akivaizdu, kad šalys tikrąja savo valia laikė konkrečią nuolaidos sumą 24860,83 EUR, o išrašyta kreditinė sąskaita faktūra Nr. 910121 didesnei sumai 27854,12 EUR tebuvo apelianto buhalterės apsirikimas, kuris niekaip neatskleidžia šalių tikrosios valios.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas UAB „Komoda“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių susitarimo dėl nuomos sutarties Pakeitimo Nr. 3 sąlygas, pagrįstai laikė labiau tikėtina, kad šalys susitarimo sudarymo metu susitarė dėl sutarties nutraukimo esminių sąlygų, t.y. dėl likusios mokėtinos skolos už patalpų nuomą – 10000 EUR ir patalpų atlaisvinimo termino – 2012-01-31 d. Pagal pasirašyto susitarimo 7 punktą, susitarimas įsigalioja, kai jį pasirašo abi šalys, ieškovo atstovas sutartį pasirašė tik 2012-01-16, ieškovas tuo tarpu ieškinio reikalavimą grindžia prie ieškinio pridėta 2012-01-02 išrašyta sąskaita faktūra, todėl jeigu būtų toks buvęs susitarimas, mokėti nuomos mokestį už 2012 m. sausio mėn. šalys galėjo į sąskaitų sąrašą įtraukti ir nurodytą sąskaitą, tačiau to nepadarė, susitardamos, kad 10000 EUR yra galutinis mokėjimas. Jeigu atsakovas būtų žinoję, kad jam reiks mokėti mokestį už 2012 01 mėn., patalpas būtų atlaisvinęs anksčiau, nes jo veikla PC buvo nuostolinga. Tai, kad ieškovas nesąžiningai reikalauja apmokėjimo už patalpų nuomą už 2012 01 mėn., įrodo ir ta aplinkybė, kad 2012-01-31 šalys pasirašė patalpų grąžinimo aktą, kurio 1 punkte nurodyta, kad įvykdytos visos atsakovo prievolės, susijusios su nuomojamu plotu. Ir nors ieškovas nurodė, kad suklydo pasirašydamas skolų suderinimo aktą, jo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių 2009-10-28 buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri Pakeitimu Nr. 3 (susitarimas dėl nutraukimo) nutraukta šalių susitarimu prieš terminą, nuomojamo ploto grąžinimo dieną, greičiausiai 2012 m. sausio 31 d. (sutarties 2 p.). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išrašytos 2012-01-02 10335,27 Lt sumai PVM sąskaitos faktūros Nr. OZ909484, (apmokėti iki 2012-01-06) pateiktos atsakovui už nuomos mokestį 2012 m. sausio mėn. (b.l. 53). Atsakovas nesutinka su pareikštu reikalavimu mokėti nuomos mokestį, motyvuodamas tuo, kad Susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra nurodyta, kad atsakovas privalės mokėti nuomos mokestį už 2012 m. sausio mėn.. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Pakeitimo Nr. 3 nuostatų aiškinimo, nes šalys skirtingai traktuoja šio pakeitimo nuostatas dalyje dėl nuomos mokesčio bei atsakovo pareigos apmokėti pagal 2012-01-02 išrašytą sąskaitą faktūrą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, remdamasis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatavo, kad 2012-01-16 ieškovės ir 2011-12-12 atsakovės pasirašytu Susitarimu dėl sutarties nutraukimo šalys susitarė, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 10 000 EUR ir labiau tikėtina buvus tokiam šalių susitarimui, kad atsakovei sumokėjus šią sumą ieškovė daro nuolaidą skolos sumai ir abi šalys patvirtina, kad nėra viena kitai skolingos. Teismo vertinimu, tą išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad po nuomos santykių pabaigos ieškovė Tarpusavio skolos suderinimo aktu pripažino, kad atsakovė nėra jai skolinga. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, aiškindamas sutarties sąlygas neatsižvelgė į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 str. 5 d. aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Remiantis Pakeitimo Nr. 3 7 punktu, pakeitimas įsigalioja, kai jį pasirašo abi sutarties šalys – ieškovas pakeitimą pasirašė 2012 m. sausio 16 d., atsakovas 2011 m. gruodžio 12 d.. Taigi sutarties pakeitimas įsigaliojo 2012 m. sausio 16 d.. Remiantis sutarties 3 p. nuomininkas pripažino savo skolą Nuomotojui, kuri sudarė 34860,83 EUR pagal pridėtą skolų sąrašą (į jį nebuvo įtraukta ginčo sąskaita). Iki 2012 m. sausio 25 d. nuomininkas įsipareigojo sumokėti 10000 EUR sumą, kurią sumokėjus nuomotojas suteikia neatšaukiamą, minimalaus mėnesio nuomos mokesčio, papildomų išlaidų, minimalaus reklamos mokesčio sumažinimą už praėjusius laikotarpius vienkartine 24860,83 EUR suma. Šis nuomos, papildomų išlaidų, reklamos mokesčio sumažinimas bus nuskaičiuotas nuo likusios nuomininko skolos tai pačiai sumai pagal Nuomotojo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nuomininkui (sutarties 4 p.). 2013-02-13 kreditinė sąskaita išrašyta taip pat ir ginčo sąskaitai faktūrai Nr. 909484. 2012-02-15 Tarpusavio skolų suderinimo aktu konstatuota, kad šalys viena kitai įsiskolinimų neturi (b.l. 83).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, pagrįstai laikė įrodytu labiau tikėtina buvus tokiam šalių susitarimui, kad atsakovei sumokėjus 10000 EUR sumą ieškovė daro nuolaidą skolos sumai ir abi šalys patvirtina, kad nėra viena kitai skolingos. Ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta 2012-01-02 d., sąskaitoje nurodyta - Apmokėti iki: 2012-01-06 d.. Susitarimas dėl nutraukimo Pakeitimas NR. 3 įsigaliojo 2012 m. sausio 16 d., o jos 3 punktu yra konstatuotas nuomininko skolos dydis sutarties įsigaliojimo metu. Jis šalims buvo aiškus ir žinomas. Įvertinus bylos įrodymų visumą, šiuo atveju tikėtina, kad šalių tikslas pasirašant sutartį dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo suderinti jų pozicijas iki sutarties nutraukimo, juo labiau, kad sutarties 2 p. buvo nustatytas tikėtinas nuomojamo ploto sugrąžinimo terminas, greičiausiai 2012 m. sausio 31 d.. Kaip teigė posėdžio metu atsakovo atstovas, dėl finansinių sunkumų atsakovas negalėjo mokėti sutarto nuomos mokesčio, todėl ieškovas darė nuolaidą. Šalių valia buvo tokia, kad sumokėjus 10000 EUR ieškovas neturės pretenzijų atsakovui. Buvo deramasi dėl nuolaidų dydžio, skolos dydžio, ieškovas norėjo gauti 20000 EUR, atsakovas siūlė 10000 EUR. Tarėsi, kad 10000 EUR bus paskutinis mokėjimas ir daugiau jokių nuomos mokesčių mokėjimų nebus (b.l.110-111). Pažymėtina, kad sutarties 4 punkte yra konstatuojama, kad sumokėjus nuomininkui iki 2012 m. sausio 25 d. 10000 EUR sumą, nuomininkui suteikiamas neatšaukiamas minimalaus nuomos mokesčio už praėjusius laikotarpius sumažinimas vienkartine 24860,83 EUR suma ir šis mokestis bus nuskaičiuotas nuo likusios skolos pagal išrašytą kreditinę sąskaitą. Tai, kad nuolaida apėmė ir mokestį už sausio mėnesį patvirtina ir šalių tolesnis elgesys po sutarties nutraukimo – kreditinės sąskaitos išrašymas, Tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymas (b.l. 83). Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad sąskaita Nr. OZ 909484 buvo siunčiama savalaikiai atsakovui, pareikalavimas apmokėti minėtą sąskaitą atsakovui pateiktas tik 2012 06 05 mėn. (b.l.54). Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios, kad UAB „Komoda“ kreditas ieškovui yra 0.00; juo remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu atsakovas, ieškovas neteikė teismui įrodymų ir nenuginčijo akte nurodytų aplinkybių dėl nesamo skolos dydžio (CPK 178 str.).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėAndžej MaciejevskijLoreta Lipnickienė