Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., 2019 m. spalio 11 d., apie 10 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės direktore, leido dirbti nelegaliai įmonės naudai J. K. virtuvės darbuotoja. R. S. darbuotojai leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. R. S., atlikdama įmonės direktorės funkcijas, neužtikrino, kad visi individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovė R. S. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. paaiškinime nurodė, kad spalio 11 d. vykusio patikrinimo metu, virtuvės patalpose J. K. susipažino su kolektyvu. Jos nurodymu moteris turėjo ateiti į darbo pokalbį 11 val., tačiau ji atėjo anksčiau ir savavališkai padėjo virtuvėje esančioms virėjoms atlikti maisto ruošimo darbus. Tą pačią dieną, su J. K. buvo sudaryta darbo sutartis užimti gamybos vadovės pareigas (b. l. 10).

Teismo posėdžio metu R. S. savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad darbuotoja buvo pakviesta 11 val. pasirašyti darbo sutartį. Jai buvo leista susipažinti su kolektyvu, tačiau ne dirbti. Darbuotoja iki to laiko savavališkai buvo atėjusi į virtuvę. Ji anksčiau yra dirbusi „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje apie 1,5 metų laikotarpį, todėl jautėsi drąsiai ir buvo atėjusi į virtuvę. Tą dieną pokalbiui dėl darbo buvo pasikvietusi du žmones. Teigė, kad jos kaltė dėl padarytų administracinių nusižengimų nebuvo tyčinė, tačiau dėl žinių trūkumo. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas teisingai, su nusižengimais sutinka.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. S. teismo posėdžio metu surašytą administracinio nusižengimo protokolą palaikė. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. spalio 11 d. vykusio patikrinimo metu individualios įmonės (duomenys neskelbtini) direktorės R. S. nebuvo darbo vietoje, tačiau jai vis tiek kyla pareiga užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų oficialiai įdarbinti. R. S. taip pat nepateikė darbdavio pažymėjimo, kuris patvirtintų, kad ji yra atestuota.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kavinėje nuo 2019 m. spalio 14 d. Byloje esantis jos paaiškinimas surašytas teisingai. Su dabartiniu kolektyvu ji anksčiau nebuvo dirbusi. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kavinę, darbo drabužius turėjo nuosavus, tačiau prijuostė ir kepurė jai buvo duoti darbe. Su direktore tarėsi telefonu atvykti 11 valandą. Tartasi buvo likus apie vienai savaitei iki patikrinimo.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) apie 6-7 metus. 2019 m. spalio 11 d. vykusio patikrinimo metu dirbo 2 virėjos, 2 vairuotojos ir administratorė. J. K. atėjo „darbintis“. Ji atėjo į virtuvę su apranga ir paklausė, ar gali padėti. Ji J. K. paprašė, kad ši supjaustytų žuvį.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo spalio 14 d. Į darbo pokalbį ji buvo atėjusi 2019 m. spalio 11 d., 10 val. 20 min. Patikrinimo metu ji buvo nuėjusi prie baro atsigerti vandens.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios R. S. prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamus pažeidimus įrodo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), 2019 m. spalio 14 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 2-3), iš kurio matyti, kad vykdant nelegalaus darbo kontrolę, 2019 m. spalio 11d., apie 10 val. 38 min., buvo atliktas patikrinimas individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu kavinės virtuvėje rastos šešios dirbančios darbuotojos. Sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad įmonė apie darbuotojos J. K., gim. 1959 m. lapkričio 11 d., valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui nėra pateikusi duomenų. J. K. patikrinimo metu nepateikė verslo liudijimo ar kitos registruotos veiklos pažymos. Minėta darbuotoja patikrinimo metu, vilkėdama darbo rūbais, virtuvėje stovėjo prie šaldytuvo. J. K. nurodė, kad jos darbo (pamainų) grafike nėra, kadangi ji pirmą dieną kavinėje „bandosi“ dirbti. Darbo metu, ji virėjos R. G. nurodymu valė žuvį, gamino padažą ir pan. Dėl darbo (pasibandymo) tarėsi su įmonės direktore R. Į kavinę atvyko apie 9 val. direktorės žodiniu nurodymu. J. K. nurodė, kad darbo rūbai (prijuostė ir galvos apdangalas) yra jos, tačiau virtuvėje buvusi administratorė V. L. nurodė, kad šie darbo rūbai yra įmonės, kurie J. K. buvo išduoti prieš darbo pradžią. Susipažinus su patikrinimo metu gautais duomenimis, buvo nustatyta, kad veikoje tarp darbdaviui atstovaujančio asmens - įmonės direktorės R. S. ir darbuotojos J. K. buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotoja vykdė „bandymosi“ metu. Tokia veika, t. y. nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antrojo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, traktuojama, kaip nelegalus darbas. Patikrinimo metu R. S. nepateikė dokumento patvirtinančio, kad jos, kaip įmonės vadovės, žinios iš darbuotųjų saugos ir sveikatos srities, yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 2-3), Sodros išrašas (b. l. 4.), iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. tarp individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbančių oficialiai registruotų asmenų nėra J. K., tuo tarpu R. S. dirba nuo (duomenys neskelbtini), J. K. paaiškinimas (b. l. 5), kuriame ji nurodė, kad kavinėje (duomenys neskelbtini) bando dirbti pirmą dieną. Pasibandyti leido įmonės direktorė R. S.. Šiandien (2019 m. spalio 11 d.) atėjo apie 9 val., ruošė įdarytą karpį. Nurodė, kad jeigu jai tiks darbas, direktorė žadėjo įdarbinti pilnu etatu, darbo sutarties ir kitų dokumentų, nepasirašė; virėjos R. G. paaiškinimas (b. l. 6), kuriame ji nurodė, kad ji paprašė J. supjaustyti žuvį; V. K. paaiškinimu Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui, kad 2019-10-11, 10,35 val. laukė savininkės dėl darbo, norėdama atsigerti užėjo už baro prie kriauklės (b. l. 7); Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašu (b. l. 8), iš kurio matyti, kad J. K. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbinta buvo tik nuo 2019 m. spalio 14 d.; Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 9), kuris patvirtina, jog R. S. yra registruota individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininke ir vadove nuo 2012 m. kovo 8 d., kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (Darbo kodekso 42, 43 straipsniai).

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.

Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punktas numato, kad darbdaviui atstovaujantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau – įmonė) ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas) parengtą profesinio mokymo programą, arba darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas).

Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. R. S., darbuotojos atžvilgiu būdama darbdaviu, neužtikrino, kad jos naudai visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Būdama darbdave, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad J. K. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Taip pat, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui ji nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad R. S., 2019 m. spalio 11 d., apie 10 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės direktore, leido dirbti nelegaliai įmonės naudai J. K. virtuvės darbuotoja. R. S. darbuotojai leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. R. S., atlikdama įmonės direktorės funkcijas, neužtikrino, kad visi individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovė R. S. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustina.

R. S. administracine tvarka bausta už KET pažeidimus (b. l. 11). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir gailisi dėl jų padarymo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į padarytų nusižengimų aplinkybes (J. K. buvo oficialiai įdarbinta praėjus neilgam laiko tarpui nuo patikrinimo), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. S. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, nustatant sankcijose numatytų minimalų baudų dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. S. pripažinti kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, skirti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį (19106903438), esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.