Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-278-674/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
1-278-674/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00483-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Kaltinamasis
M. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-278-674/2020(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00483-2020-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseinių rajonas) prokuroro Eivido Chmieliausko pareiškimą, kuriame

kaltinamasis M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, bedarbis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2016-12-20 Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, 2019-07-23 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. 2020-01-02, apie 15:30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio(1,53 promilės), smurtavo prieš artimą giminaitę - senelę V. O. R., tai yra, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę tris kartus, parvertė ant fotelio, sugriebęs rankomis už kaklo suko galvą ir spaudė kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiai V. O. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pas senelę V. O. R. gyveno apie 5 mėnesius (duomenys neskelbtini). Su senele išgėrė degtinės ir alų švęsdami Naujus metus ir susipyko dėl asmeninių reikalų. 2020-01-02 apie 15.30 val. jos namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Daugiau namuose nieko nebuvo. Jis būdamas girtas labai susinervino, kad senelė jam aiškina ir žodinio konflikto metu jis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę tris kartus. Nuo smūgių ji užvirto ar tai atsisėdo ant fotelio, ir tada jis ją šiek tiek sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, sukdamas galvą ir spausdamas jos kaklą. Supranta, kad savo veiksmais nukentėjusiai V. O. R. sukėlė fizinį skausmą. Prieš senelę yra jau smurtavęs. Gailisi taip pasielgęs. Jo iškeldinti niekur nereikia. Eis gyventi pas savo mamą J. T.į (duomenys neskelbtini) Kai bus galimybė, atsiprašys senelės už sumušimą. Pažada daugiau jos nemušti, pas senelę nesilankys ir bandys užsikoduoti nuo alkoholio. Įvykio metu senelė buvo neblaivi (b. l. 55-58).

Nukentėjusioji V. O. R. parodė, kad 2020-01-02 apie 15:30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainėje ją sumušė jos anūkas M. T., tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę tris kartus, paskui pasiguldęs ant fotelio sugriebęs už kaklo rankomis pradėjo sukti galvą ir smaugti, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. Prašo jos anūką M. T. nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Įvykio metu ji buvo neblaivi, bet atsimena visas įvykio aplinkybes. Pas ją namuose gyvena anūkas M. T.. Ji pati gyvena nuosavame name, kuris priklauso jai. M. T. pas ją gyvena apie 4 mėn. 2020-01-02 apie 15:00 val. pas anūką M. T. atėjo kaimynas V. A., atsinešė alaus ir gyvenamojo namo virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo svetainėje ir žiūrėjo televizorių. Apie 15:30 val. pas ją atėjo M. T. prašyti pinigų alkoholiui, bet ji griežtai pasakė, kad neduos ir M. T. pradėjo ją mušti, tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę tris kartus, paskui pasiguldęs ant fotelio, sugriebęs už kaklo, rankomis pradėjo sukti galvą ir smaugti, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Po sukelto stipraus fizinio skausmo pasijuto blogai, pradėjo svaigti galva. Norėdama išvengti konflikto ir kad daugiau jos nemuštų, davė anūkui M. T. 20 Eur. Visą įvykį matė ir galimai gali paliudyti kaimynas V. A., kuris gyvena šalimais. Po to, kai ji davė 20 eurų, jie išėjo į lauką ir kurį laiką buvo prie lauko durų ir klausėsi, ar ji skambins policijai. Kai anūkas išėjo į gatvę, paėmusi mobiliojo ryšio telefoną paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Prieš ją anūkas M. T. smurtauja ne pirmą kartą, nuo rugsėjo mėnesio, kiek jis pas ją gyvena, ją sumušė jau trečią kartą, bet ji į policija nesikreipė, nes anūkas jai grasina, kad nesiskųstu policijai. Ji pageidauja, kad anūkas M. T. laikinai būtų iškeldinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir būtų įpareigotas nesiartinti prie jos, bei neieškoti ryšių su ja. To prašo, nes jis ją nuolat muša. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks (b. l. 6, 7).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad M. T. prieš savo senelę V.O. R. smurtavo (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-26).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad ant V.O. R. kūno yra smurto požymių, nurodoma, kad M. T. buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,53 promilės girtumas (b. l. 31-34).

Įrodyta, kad M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš artimą giminaitę - senelę V. O. R., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę tris kartus, parvertė ant fotelio, sugriebęs rankomis už kaklo suko galvą ir spaudė kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą.

M. T. teistas (b. l. 68-72), administracine tvarka nebaustas (b. l. 73), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d., 9 p.)

Prokuroras siūlo M. T. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia arešto bausme sutinka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimčiai) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimt) parų areštą. Arešto bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-02, 19:40 val., iki 2020-01-03, 13.35 val. (1 parą).

M. T. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Petkevičienė