Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ž. U., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau - ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2023-10-30 sprendimą Nr. (8.20E)DV-S-73797 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2023-12-29 sprendimą Nr. (18.2E)I-14956 „Dėl M. U.vaikų išlaikymo išmokų skolos“.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir pažymėjo, kad VSDFV sprendimai, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti vaikų motinai Ž. U. išmokėtas išmokas, yra nepagrįsti. Plungės apylinkės teismo sprendimu nuo 2018-01-26 iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. U. ir G. U., po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai konstatavus, kad pareiškėjas nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą vaikams laikotarpiais nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28, nuo 2018-04-01 iki 2018-07-31, nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31, nuo 2019-07-01 iki 2022-11-30 ir nuo 2023-02-01 iki 2023-05-31, vaikų motinai Ž. U. iš valstybės biudžeto buvo mokamos vaikų išlaikymo išmokos.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie tai, jog valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Pareiškėjas apie šį sprendimą sužinojo tik tada, kai buvo informuotas apie susidariusią skolą . Pareiškėjas vaikų motinai sumokėjo visas vaikų išlaikymo sumas, tačiau pagal atsakovės sprendimus, pareiškėjas vis tiek yra skolingas valstybės biudžetui 2 776,74 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Dėl atsakovės neveikimo pareiškėjas neturėjo galimybės skolos sumą sumokėti į valstybės biudžetą. Atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas sumokėtų tas pačias vaikų išlaikymo sumas dar kartą, nors faktiškai skolos vaikų išlaikymui nėra, o vaikų motinai Ž. U. yra susidariusi vaikų išlaikymo išmokų permoka.

Nurodė, kad Ž. U. sumokėta didesnė nei teismo sprendime nustatyta vaikų išlaikymo suma turi būti perkelta į kitus laikotarpius, kadangi jokių papildomų susitarimų ar sprendimų dėl didesnio išlaikymo vaikams skyrimo nėra priimta. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsakovas turėjo įvertinti, kokio dydžio išlaikymą vaikas gavo bei kokio dydžio išmokos buvo skirtos vaikų išlaikymui iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju akivaizdu, kad vaikams išmokėtas išlaikymas viršija teismo sprendimu numatytą dydį, todėl Ž. U. išmokėtos išmokos už vaikus turi būti perskaičiuotos. Ginčijamame VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendime nėra nurodyta, už kuriuos laikotarpius yra susidariusi 2776,74 Eur skola valstybės biudžetui. Atsakovė tik pažymėjo, kokiais laikotarpiais Ž. U. buvo mokamos vaikų išlaikymo išmokos, taip pat, kad vaikų motinai buvo nustatyta 5 411,60 Eur permoka. Tačiau iš atsakovo sprendimo nėra aišku, už kurį konkretų laikotarpį Ž. U. susidarė ši permoka ir, už kurį laikotarpį (-ius) M. U. buvo apskaičiuota skola valstybės biudžetui. Sprendime taip pat nenurodyti teisės aktai, kuriais remiantis priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perskaičiuoti Ž. U. išmokėtas išmokas už nepilnamečius vaikus.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo sprendimu nuo 2018-01-26 iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. U. ir G. U., po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymas buvo priteistas konkrečia forma – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tad būtent šia forma pareiškėjas turėjo teikti išlaikymą. Kadangi pareiškėjas nevykdė šios pareigos, vaikų motinai buvo mokamos išmokos iš valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau - ir Registras) duomenimis, pareiškėjas 2018-12-10 valstybės biudžetui buvo skolingas 820,80 Eur vaikų išlaikymo išmokų, todėl buvo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka bei pateiktas vykdyti. 2019-01-25 buvo nurašyta 5,23 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Registro duomenimis, pareiškėjas 2022-12-06 valstybės biudžetui buvo skolingas 7317,17 Eur vaikų išlaikymo išmokų. 2022-12-06 buvo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateiktas vykdyti, tačiau lėšos nebuvo nurašytos.

Pažymėjo, kad M. U. 2023-03-02 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių nurodydamas, kad Ž. U. iš valstybės biudžeto neteisėtai gavo vaikų išlaikymo išmokas. VSDFV Klaipėdos skyrius 2023-03-16 raštu Nr. (8.20E) DV_S-2208 informavo pareiškėją, jog įvertinus pateiktus dokumentus, Ž. U. buvo nustatyta 5411,60 Eur išmokos permoka, o M. U. perskaičiuota vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui – 2071,17 Eur. Pareiškėjas 2023-10-18 pateikė prašymą perskaičiuoti vaikų motinai išmokėtas išmokas. VSDFV Klaipėdos skyrius 2023-10-30 raštu Nr. (8.20E) DV_S-73797 pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad Ž. U. pateikė informaciją apie gautas vaikų išlaikymo išmokas. Fondo valdyba 2023-12-29 raštu informavo pareiškėją, kad pagal jo 2023-03-02 pateiktus duomenis Ž. U. buvo nustatyta 5411,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoka. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad vaikų išlaikymo išmokų skola yra perskaičiuojama tik už tuos mėnesius, kuriais išlaikymas vaikams buvo faktiškai mokėtas, o už mėnesius, kuriais vaikai išlaikymo lėšų faktiškai negavo, sumažinti pareiškėjo skolą valstybės biudžetui nėra teisinio pagrindo.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 963 „Dėl Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 17 punktą, skolininkas, sumokėjęs pareiškėjui visą teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų sumą ar dalį jos, Fondo valdybai privalo pateikti dokumentus, įrodančius atitinkamos išlaikymo lėšų sumos sumokėjimą. Dokumentai turi būti pateikti iki mėnesio, už kurį sumokėtos vaiko išlaikymo lėšos, paskutinės dienos. Jeigu skolininkas mokėjo kelių vaikų išlaikymo lėšas, dokumentuose turi būti pažymėta, kurio vaiko (nurodomas vardas ir pavardė, gimimo data) kokio dydžio išlaikymo lėšų suma sumokėta, ir nurodytas laikotarpis, už kurį skolininkas (-ai) sumokėjo vaiko išlaikymo lėšas. Skolininkui pateikus dokumentus be minėtų duomenų, Fondo valdybos paskirtoje įstaigoje gavus įrodymus apie sumokėtas išlaikymo lėšų sumas, laikoma, kad vaiko išlaikymo lėšos buvo sumokėtos už einamąjį mėnesį, sumą paskirsčius proporcingai pagal kiekvienam vaikui teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytas išlaikymo per mėnesį lėšas.

Paaiškino, kad atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, pareiškėjo pateikti banko išrašai buvo įvertinti atsižvelgiant į minėtas Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų nuostatas, t. y. buvo vertinamos kas mėnesį mokėtos išlaikymo sumos. Jei atitinkamą mėnesį pareiškėjas sumokėjo didesnę nei teismo priteistą mėnesinę vaiko išlaikymo lėšų sumą, už kitus mėnesius vaiko išlaikymo išmoka neperskaičiuojama, nes nėra teisinio pagrindo nustatyti permoką už įmokos gavimo mėnesius, kai pareiškėjas faktiškai (iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) nemokėjo vaiko išlaikymo lėšų. Perskaičiuojant pareiškėjo skolą valstybės biudžetui remtasi antstolės I. G. 2023-03-10 pažyma apie iš pareiškėjo išieškotas vaikų išlaikymo išmokų sumas. VSDFV Klaipėdos skyriaus vaikų išlaikymo išmokos detalizacijos lentelė patvirtina, kad nuo 2018 m. vasario iki 2023 m. gegužės mėn. Ž. U. pagrįstai nustatyta 5411,60 Eur permoka valstybės biudžetui, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir perskaičiuoti vaikų išlaikymo skolą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti vaikų išlaikymo skolą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo sprendimu nuo 2018-01-26 iš pareiškėjo M. U. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. U. ir G. U., po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas nevykdė pareigos teikti išlaikymą vaikams, vaikų motinai Ž. U. iš valstybės biudžeto buvo mokamos vaikų išlaikymo išmokos. Iš bylos domenų matyti, kad vaikų išlaikymo išmokos Ž. U. iš valstybės biudžeto atskirais laikotarpiais buvo mokamos iki 2023-05-31, t. y. nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28, nuo 2018-04-01 iki 2018-07-31, nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31, nuo 2019-07-01 iki 2022-11-30 ir nuo 2023-02-01 iki 2023-05-31.

Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriui 2023-03-02 pateikė duomenis, patvirtinančius išlaikymo vaikams mokėjimą. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, antstolės 2023-03-10 pažymą apie pareiškėjo sumokėtas vaikų išlaikymo sumas, 2023-03-16 raštu Nr. (8.20E) DVS-22083 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų perskaičiavimo“ informavo pareiškėją, kad vaikų motinai Ž. U. nustatyta 5411,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoka, o M. U. perskaičiuota skola valstybės biudžetui 2023-03-15 – 2071,17 Eur.

Pareiškėjas 2023-10-18 VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą perskaičiuoti vaikų motinai Ž. U. išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas. Pareiškėjas prašymą grindė bankiniais išrašais apie išmokėtas vaikų išlaikymo sumas Ž. U..

VSDFV Klaipėdos skyrius, įvertinęs pareiškėjo pateiktus banko sąskaitos išrašus apie sumokėtas vaiko išlaikymo lėšas, 2023-10-30 raštu Nr. (8.20E) DV_S-73797 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos“ pareiškėjo prašymo dėl išmokų Ž. U. perskaičiavimo netenkino, sprendimą motyvuojant tuo, kad Ž. U. pateikė informaciją apie gautas vaikų išlaikymo lėšas iš pareiškėjo. Pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis, vaikų išlaikymo išmoka Ž. U. buvo mokama iki 2023-05-31. Paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2023-03-13 sprendimais vaikų motinai jau yra nustatyta 5411,60 Eur išmokos permoka, o pareiškėjo skola valstybės biudžetui 2023-10-26 – 2776,74 Eur. Pareiškėjui buvo pasiūlyta sumokėti apskaičiuotą vaikų išlaikymo skolą į valstybės biudžeto sąskaitą.

Taigi, VSDFV Klaipėdos skyrius nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Ž. U. išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų perskaičiavimo pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus (banko išrašą), kadangi išmokų permoka Ž. U. jau buvo nustatyta, be to, ji teikė VSDFV informaciją apie iš pareiškėjo gautas vaikų išlaikymo lėšas, t. y. VSDFV nenustatė, kad išmokos Ž. U. iš valstybės biudžeto buvo išmokėtos neteisėtai.

Nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu pareiškėjas 2023-11-28 pateikė skundą Fondo valdybai bei 2023-11-27 antstolio pažymą apie išlaikymo vaikams išieškojimą Ž. U. naudai, kuri patvirtina, kad Ž. U. pervesta daugiau vaikų išlaikymo lėšų nei turėjo būti sumokėta pagal teismo sprendimą.

Išnagrinėjusi pareiškėjo 2023-11-28 skundą ir pateiktus dokumentus Fondo valdyba 2023-12-29 raštu Nr. (18.2E) I-14956 pareiškėjo skundo netenkino. Sprendime pažymėjo, kad už mėnesius, kuriais išlaikymas vaikams faktiškai buvo teikiamas, pagal pateiktus dokumentus pareiškėjui skola valstybės biudžetui buvo perskaičiuota. Už mėnesius, kuriais vaikai išlaikymo lėšų faktiškai negavo, skola nebuvo perskaičiuota. Be kita ko, akcentavo, kad skolos vaikų motinai, kuri susidarė dėl teismo sprendimo nevykdymo/netinkamo vykdymo padengimas automatiškai nepadengia skolos valstybės biudžetui.

Nesutikimą su ginčijamais atsakymais pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad jis vaikų motinai faktiškai yra sumokėjęs visas vaikų išlaikymo sumas, todėl vaikų išlaikymo skola valstybės biudžetui jam nustatyta nepagrįstai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nevykdė pareigos informuoti jį apie tai, jog valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl jis neturėjo galimybės padengti skolą valstybės biudžetui.

Vaiko išlaikymo išmokų skyrimą, mokėjimą ir nutraukimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Vaikų išlaikymo išmokų nuostatai, patvirtinti 2018-09-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 963 (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 7 straipsnį vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis; 2) antstoliui pradėjus vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo priverstinio išieškojimo arba atsisakius ją pradėti, kai vaiko išlaikymo išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas nėra vykdomas, nes skolininkas gyvena ne Lietuvos Respublikoje, vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik jų dalį, ir (arba) vaikas negauna analogiškų išlaikymo išmokų iš kitų valstybių institucijų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis; 4) vaikas ir (ar) pareiškėjas, kurie yra asmenys be pilietybės arba užsieniečiai, nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį vaiko išlaikymo lėšos apibrėžtos kaip lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį.

Remiantis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatomis, pareigą pranešti išmokų administratoriui apie pradėtą teikti išlaikymą vaikui turi tiek pareiškėjas (šiuo atveju, vaikų mama), tiek skolininkas (vaikų tėvas). Ši pareiga yra įtvirtinta ir Nuostatų 16 ir 17 straipsniuose, t. y. pareiškėjas ir skolininkas privalo pateikti informaciją apie sumokėtą/gautą išlaikymą su pagrindžiančiais dokumentais iki mėnesio, už kurį sumokėtos vaiko išlaikymo lėšos, paskutinės dienos.

Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad išmokos dėl pareiškėjo kaltės buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas privalo pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–4, 6, 8–11 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad išmoka yra mokama vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris kreipėsi į VSDFV su prašymu mokėti išmoką ir pateikia įrodymus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priteisti iš motinos/tėvo, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiko išlaikymą, tačiau toks asmuo daugiau nei mėnesį nevykdo teismo sprendimo ir nemoka vaiko išlaikymo lėšų. VSDFV išmokėjus vienam iš tėvų išmoką, ji ar jos teritorinis skyrius įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas.

Pagal aukščiau minėtą reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, tam, kad vaiko išlaikymo išmoka būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos mokėjimas nutraukiamas (žr. pvz., LVAT 2019-09-11 nutartį byloje Nr. A-1078-552/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė faktinė situacija, kai pareiškėjas, nors ir yra iš esmės sumokėjęs vaikų išlaikymo įmokas vaikų motinai pagal teismo sprendimą (byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybes), tačiau jam, kaip VSFDV skolininkui, yra siūloma padengti iš Vaikų išlaikymo fondo vaikų motinai sumokėtas lėšas (skolą). Pareiškėjas siekia, kad vaikų išlaikymo išmokos Ž. U. būtų perskaičiuotos taip, jog jo skola valstybės biudžetui būtų panaikinta, kadangi faktiškai pagal teismo sprendimą Ž. U. jis neskolingas.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nevykdė pareigos periodinėmis įmokomis vaikų motinai mokėti teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymo sumas. Atitinkamai Ž. U. prašymais (skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmoką) kreipusis į VSDFV dėl išlaikymo skyrimo, valstybė pagal minėto Įstatymo nuostatas garantavo nustatyto dydžio vaikų išlaikymą, t. y. skyrė išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Vaikų išlaikymo išmokos Ž. U. buvo mokamos atskirais laikotarpiais iki 2023-05-31, t. y. nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28, nuo 2018-04-01 iki 2018-07-31, nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31, nuo 2019-07-01 iki 2022-11-30 ir nuo 2023-02-01 iki 2023-05-31. Atitinkamai pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgijo teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023-03-02 atsakovei pateikė dokumentus, patvirtinančius išlaikymo vaikams mokėjimą. Atitinkamai VSDFV 2023-03-13 sprendimais vaikų motinai Ž. U. nustatė 5411,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoką, o patikslinta M. U. skola valstybės biudžetui sudarė 2071,17 Eur.

2023-10-18 pareiškėjas atsakovei pateikė prašymą perskaičiuoti vaikų motinai Ž. U. išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas, kurį grindė bankiniais išrašais apie išmokėtas vaikų išlaikymo sumas Ž. U. Atsakovė pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nenustatė pagrindo perskaičiuoti Ž. U. išmokėtas vaikų išlaikymo sumas, sprendimą motyvuojant tuo, kad už laikotarpius, kuriais išlaikymas faktiškai buvo teiktas, skola jau perskaičiuota, o Ž. U. nustatyta permoka. Pažymėjo, kad Ž. U. teikė informaciją apie iš pareiškėjo gautas vaikų išlaikymo lėšas, kitaip tariant, nebuvo nustatyta, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai.

Pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad išmokos dėl pareiškėjo kaltės buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Teismo vertinimu, atsakovei nenustačius aplinkybių, jog išmokos iš valstybės biudžeto Ž. U. buvo mokamos neteisėtai (nenustačius Ž. U. kaltės), atsakovė neturėjo pagirdo perskaičiuoti Ž. U. nustatytą 5411,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoką ir sumažinti atsakovui apskaičiuotą skolą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Ž. U. būtų pateikusi klaidingą informaciją arba laiku nepranešusi Fondo valdybai apie gaunamą išlaikymą iš pareiškėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad išmokų gavimo laikotarpiu būtų susidariusi jų permoka, kuri galėtų būti išieškota iš Ž. U. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio tvarka.

Pagal Nuostatų 17 punktą, skolininkas, sumokėjęs pareiškėjui visą teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų sumą ar dalį jos, Fondo valdybos paskirtai įstaigai privalo pateikti dokumentus ir (ar) duomenis, įrodančius atitinkamos išlaikymo lėšų sumos sumokėjimą. Dokumentai ir (ar) duomenys (sąskaitos, iš kurios skolininkas mokėjo vaiko išlaikymo lėšas, numeris, kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos patvirtintas išrašas, kvitas (pinigų perdavimo aktas ir pan.) su pareiškėjo ir skolininko parašais, jeigu buvo sumokėta grynaisiais pinigais, ir kiti vaiko išlaikymo lėšų sumokėjimą įrodantys dokumentai ir (ar) duomenys) turi būti pateikti iki mėnesio, už kurį sumokėtos vaiko išlaikymo lėšos, paskutinės dienos. Jeigu skolininkas (-ai) mokėjo kelių vaikų išlaikymo lėšas, dokumentuose ir (ar) duomenyse turi būti pažymėta, kurio vaiko (nurodomas vardas ir pavardė, gimimo data) kokio dydžio išlaikymo lėšų suma sumokėta, ir nurodytas laikotarpis, už kurį skolininkas sumokėjo vaiko išlaikymo lėšas.

Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui skola valstybės biudžetui už mėnesius, kuriais išlaikymas vaikams faktiškai buvo teikiamas, perskaičiuota pagrįstai pagal pateiktus dokumentus, o už mėnesius, kuriais vaikai išlaikymo lėšų faktiškai negavo, skola neturėjo būti perskaičiuota. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie skolos mokėjimą Ž. U., nepadengia valstybės biudžetui susidariusios skolos, taip pat nepaneigia pareiškėjo pareigos vaikams išmokas mokėti periodiškai. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai buvo įvertinti tinkamai, o juose nurodyti duomenys apie vaikų motinai sumokėtas pinigų sumas, nedaro įtakos skolos valstybės biudžetui skaičiavimui.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pateikti duomenys (antstolio pažyma, banko išrašai) apie Ž. U. išmokėtas sumas patvirtina tik skolos padengimą vykdomojoje byloje, tačiau skolos vaikų motinai padengimas automatiškai nepadengia skolos valstybės biudžetui, nes tai skirtingos skolos. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pretenzijos vaiko motinai dėl gauto didesnio išlaikymo gali būti sprendžiamos bendrosios kompetencijos teisme, kai pastarasis padengs turimą įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Šiuo atveju pareiškėjas dėl trečiojo suinteresuoto asmens gauto didesnio išlaikymo vaikams, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-531-502/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie tai, jog valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tačiau iš atsakovo pateiktų EGAS sistemos išrašų matyti, kad su VSDFV Mažeikių skyriaus pranešimais dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo pareiškėjas susipažino (juos perskaitė). Kita vertus, iš bylos duomenų (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2023-03-16 raštas) matyti, kad dar 2018-12-10 pareiškėjui buvo priimtas sprendimas dėl 820,80 Eur skolos valstybės biudžetui išieškojimo priverstine tvarka, o 2019-01-25 buvo nurašyta 5,23 Eur suma, todėl pareiškėjas negalėjo nežinoti, jog valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Jei pareiškėjas būtų vykdęs teismo įpareigojimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokėti vaikų išlaikymą, skola valstybei nebūtų susidariusi.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl skolos perskaičiavimo ir nurodė, jog pareiškėjas turi prievolę sumokėti įsiskolinimą valstybės biudžetui, kuris susidarė dėl pareiškėjo vengimo periodiškai mokėti vaikų motinai teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Teismo vertinimu, VSDF Klaipėdos skyrius ir Fondo valdyba išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, tinkamai įvertino pateiktus dokumentus, bei pateikė pareiškėjui argumentuotus ir tinkamai motyvuotus atsakymus. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.