- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e1-1496-1223/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10144-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- E. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2023 m. rugpjūčio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Č. 2024 m. kovo 15 d., apie 23 val., ties pastatu, esančiu Vilniuje, Pramonės g. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas įtariamasis E. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 15 d. garaže taisė automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį: gėrė degtinę ir alų. Baigęs taisyti automobilį, apie 22.30-23 val. jį užvedė ir pastebėjo, kad užsidegė kuro lemputė. Nusprendė nuvažiuoti iki degalinės ir užpilti kuro. Važiuojant link degalinės, Pramonės gatvėje nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į stulpą. Automobilis persivertė ant dešiniojo šono, rėžėsi į degalinės bordiūrą, po ko apsivertė. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį. Pareigūnai jam nustatė 2,13 promilės neblaivumą. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Suvokė, kad negalima sėsti už vairo neblaiviam, nes dėl to kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau vis tiek sėdo už vairo. Niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, supranta, kad negalima vairuoti automobilio neturint tam teisės, tačiau savo elgesio paaiškinti negali.
Apklausiamas liudytojas E. M. parodė, kad jis 2024 m. kovo 15 d., apie 22.40 val., važiavo Vilniuje, Pramonės gatve, ir pastebėjo, kaip gatvėje lenktyniauja du automobiliai, vienas iš kurių buvo „Audi A4“ sidabrinės spalvos, sedano tipo. Netrukus privažiavęs Pramonės gatvėje esančią degalinę pamatė du susidūrusius automobilius, t. y. „Toyota Prius“, kuris stovėjo šalikelėje ir „Audi A4“, kuris lenktyniavo su kitu automobiliu.
Iš policijos pareigūnės A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 15 d., apie 22.50 val., patruliuojant Vilniuje, Pramonės gatvėje, pastebėjo eismo įvykį, kuriame, išsiaiškinus, dalyvavo automobiliai „Toyota Prius“ ir „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Č. Priėjus prie E. Č., pajuto, kad iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo sulėtinti. Įsodinus E. Č. į tarnybinį automobilį jis prisipažino, kad vairavo transporto priemonę ir kad neturi teisės vairuoti, taip pat nurodė, jog maždaug prieš valandą ar dvi iki įvykio vartojo alkoholį – dvi skardines alaus ir pusę butelio 0,5 l tūrio degtinės. Patikrinus E. Č. blaivumą jam buvo nustatytas 2,28, o antru patikrinimu – 2,13 promilės neblaivumas.
Iš policijos pareigūnų kūno kameros padaryto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnei paklausus, kodėl vairavo automobilį, E. Č. atsakė, jog važiavo į degalinę užsipilti kuro.
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. Č. 2024 m. kovo 15 d. 23.04 val. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,28, o 23.23 val. – 2,13 promilės neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę, tame tarpe, neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Č. kaltė vairavus automobilį, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Apklausiamas kaltinamasis E. Č. prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, paaiškino, jog prieš pat įvykį vartojo alkoholį: gėrė degtinę ir alų. Be kaltinamojo E. Č. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą pagrindžia policijos pareigūnės A. A. tarnybiniame pranešime, vaizdo įrašo apžiūros protokole ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. Č. policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį, patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. Č. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis E. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, prašė sumažinti arešto terminą arba atidėti bausmės vykdymą.
Teismas, skirdamas bausmę E. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. E. Č. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis negu rūšinis, nes papildomai buvo sukeltas eismo įvykis, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas užpilti kuro automobiliui, nusikaltimu žala nepadaryta. E. Č. yra išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas du kartus už kitokio pobūdžio nusikaltimų padarymą, bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu: transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir kt. Tai E. Č. charakterizuoja neigiamai, rodo jo atsainų požiūrį į kelių eismo saugumo reikalavimus ir leidžia spręsti, kad ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka teigiamos įtakos jam nepadarė. E. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.
E. Č. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
E. Č. pareiškė prašymą sumažinti arešto terminą arba atidėti bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, E. Č. skirtino arešto terminas, kuris nesiekia vidurkio, yra adekvatus padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumui. Be to, pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra, nes E. Č. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, susijusius su transportu, akivaizdžiai ignoruoja jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neblaivus vairuodamas sukėlė eismo įvykį, todėl tik realus bausmės vykdymas galėtų taisomai paveikti E. Č. elgesį, pakeisti jo požiūrį į savo veiksmus ir nusistovėjusias neigiamas nuostatas.
BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. Č. nusikaltimą padarė, kai jam buvo paskirta administracinė poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs (žr., pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). E. Č. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas, nepaisė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neblaivus vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad E. Č. tikslinga skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos terminą nustatant atitinkantį vidurkį.
BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. E. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu, kaip nusikalstamos veikos priemone. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad automobilis nuo 2024 m. sausio 17 d. priklauso E. Č. Apklausiamas E. Č. paaiškino, kad savo vardu automobilio neperregistravo, nes šis neturi galiojančios techninės apžiūros. Atsižvelgiant į tai, siekiant užkirsti kelią E. Č. padaryti naują nusikaltimą transporto eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. Č. pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinį trisdešimties parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. Č. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, E. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, E. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės nuosavybėn.
E. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
E. Č. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą, palikti galioti iki šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Išaiškinti E. Č., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 663 60 132. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.