- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- PK-26-849/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Aajeva
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, susipažinusi su K. V. privataus kaltinimo skundu, kuriame I. B. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą, kuriame I. B. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Šalies argumentai
Skunde K. V. nurodė, kad I. B. savo 2012-06-27 rašte, adresuotame K. V., įžeidžiančiu turiniu, t.y. nurodydama melagingas aplinkybes, žeidžiančias asmens garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės, neviešai jį įžeidė.
Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. T. ir T. A. skundą.
Pažymėtina, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos LR BPK numatyta privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuri numato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.
BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Šio proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Pareiškėjas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. B. už neviešą įžeidimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsniu, įžeidimas, yra užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Nors įstatyme tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau tik nederama forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas.
Pagal LR BK 155 str. 2d. baudžiamas tas, kas neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
Analizuojant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad skunde nurodytu atveju pareiškėjo kaltinamas asmuo I. B. 2012-06-27 adresuotame rašte K. V. neapibūdino neigiamai K. V., nesiekė užgauliai apie jį atsiliepti, o tiesiog išreiškė savo pačios emocinę būseną ir santykį su K. V..
Savo rašte dėl nepilnametės dukros A. V. atostogų, I. B., išdėstydama informaciją, naudojosi civilizuotomis, visuomenėje priimtomis elgesio normomis, forma ir būdu, tad jame išdėstyti teiginiai apie pareiškėją buvo išsakyti tinkama ir visuotinai priimtina forma, todėl nevertintini kaip užgaulūs ar žeminantys bei prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktą medžiagą pripažintina, kad nusikalstama veika skunde kaltinamas asmuo I. B. nepadarė veikos, numatytos LR BK 155 str. 2d., todėl jos atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ), tuo pačiu atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ( LR BPK 412¹ str. 1 d. ).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo nesilaikyta teismingumo nuostatų, numatytų LR BPK 226 str. Iš turimos medžiagos duomenų matyti, kad I. B. raštą rašė Klaipėdoje. LR BPK 226 str. 1 d. ir 3 d. nurodyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl K. V. skundo, kuriame I. B. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono miesto apylinkės teismą.