Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vitai Beleckaitei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorėms Rimai Žaltauskaitei, Danai Rutkauskaitei, gynėjams Ramunei G. Baltrušaitienei ir Ingridai Maldeikienei, nuteistajam T. B., nukentėjusiajam D. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. ir M. L. apeliacinius skundus dėl 2008m. gruodžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš M. L. priteista nukentėjusiajam D. Ž. 599,89 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. ir T. B. nuteisti už tai, kad 2008-01-21 apie 23 val. veikdami bendrininkų grupėje su E. Ž., A. B. bei Š. D., Š. D. automobiliu “Audi 80” atvežus bendrininkus į nusikaltimo vietą, o T. B. nurodžius nukentėjusiojo butą, E. Ž., D. B. ir M. L. įsibrovė į D. Ž. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). D. B. ir M. L. grasinant peiliais D. Ž., iš nukentėjusiojo D. Ž. nuomojamo buto jie pagrobė svetimą turtą-D. Ž. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Hewlet Packard" 2499,89 lt. vertės, automobilinę navigacinę sistemą „Garmin" su dokumentais 800 litų vertės, svarmenį 50 lt. vertės, šviestuvą 100 lt. vertės, automobilinio grotuvo „Daewoo" priekinį valdymo skydelį 200 lt. vertės, sidabrinę apyrankę 70 lt. vertės, sidabrinę grandinėlę 100 lt. vertės, „Panasonic" dvi garso kolonėles 100 lt. bendros vertės, tris kompiuterines garso kolonėles 100 lt. bendros vertės, lagaminą 50 lt. vertės, elektrinį burbulą 45 lt. vertės, padarydami D. Ž. 4114,89 lt. turtinę žalą.

T. B. nuteistas ir už tai, kad 2008-01-28 apie 7 val. veikdamas bendrininkų grupėje su Š. D., M. J. ir A. S., Š. D. automobiliu “Audi 80” atvežus bendrininkus į nusikaltimo vietą, T. B. su M. J. ir A. S. įsibrovė į D. Ž. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). T. B. grasinant D. Ž. šaunamuoju ginklu, iš nukentėjusiojo D. Ž. nuomojamo buto jie pagrobė svetimą turtą - D. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 62301" 300 lt. vertės, 550 litų, dujinį revolverį 100 lt. vertės, golfo kamuoliuką 1 lt. vertės, tuo padarydami D. Ž. 951 lt. turtinę žalą.

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės ir ją sušvelninti, kadangi apylinkės teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes.

Skunde nurodo, jog jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, nes gyvena atskirai nuo tėvų, mokosi, gyvena tik iš stipendijos, todėl, draugams pasiūlius lengvai gauti pinigų, sutiko dalyvauti nusikaltime.

Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, taikyti LR BK 81 str. 2 d., 54 str. 3 d. nuostatas, sušvelninti bausmę bei nepaskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. LR BK 41, 54 str., 59 str., 80 str., 81 str. 2 d., 62 str., nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įstatymų taikymo praktikos. Apylinkės teismas nepagrįstai netaikė jam LR BK 81 str. 2 d. nuostatų, neišanalizavo šios normos tikslų bei paskirties. Teismas visiškai neanalizavo, ar reali laisvės atėmimo bausmė atitinka jo 18 m. amžių ir socialinę brandą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjos prašymą skirti teismo psichiatrinę- psichologinę ekspertizę. Byloje yra duomenų, jog jis besimokydamas Jurbarko vidurinėje mokykloje, 2003 m. buvo konsultuotas Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro specialistų, ko pasėkoje buvo perkeltas mokytis į Jurbarko jaunimo mokyklą pagal palengvintą - supaprastintą mokymo programą. Jo nuomone, atsižvelgiant į jo asmenybės ypatumus, buvo būtina nustatyti jo socialinę brandą.

Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 5 punkto, 2 punkto rekomendacijų.Jo įsitikinimu, teismas paskirdamas jam bausmę, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai, kad dėl jo veikimo nekilo sunkios negrąžintinos pasekmės, žalą jis pilnai atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis pretenzijų jam nereiškia. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, mokosi Kauno prekybos ir verslo mokyklos II kurse, kad padarė tinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Teismas, jo nuomone, neatsižvelgė ir į jo amžių, t.y. kad jam nusikaltimo metu tik neseniai buvo suėję 18 metų, o tokio amžiaus žmogaus brendimo laikotarpiu valios ir intelekto lygis dar nesiekia suaugusiųjų lygio, pasiduodama kitų įtakai. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo tėtis miręs, gyvena jis tik su mama, o skunde jo nurodytos aplinkybės leido apylinkės teismui svarstyti galimybę skirti bausmę vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. taisyklėmis.

Apelianto manymu, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr.53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme" 17 punkto nuostatoms, kur teigiama, kad neteisinga bausme laikoma tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta pagal bylos medžiagą. Jo nuomone, teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dydis prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. B., jo gynėja, nuteistojo M. L. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistųjų M. L. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų M. L. ir T. B. apeliaciniai skundai tenkintini. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 1p., 2p. pagrindu, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai priėmė kaltinamuosius apkaltinantį nuosprendį.Jame išdėstytos teismo išvados iš esmės atitinka bylos aplinkybes. Kadangi apeliantai ginčija tik bausmę, apeliacinės instancijos teismo kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ( LR BPK 320 str. 3d.).

Dėl nuteistojo T. B. apeliacinio skundo

Apylinkės teismas netinkamai pritaikė T. B. baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai paskyrė bausmes, todėl nuosprendis jo atžvilgiu keistinas.

Nuosprendyje teismas pagrįstai pripažino, jog tiek Š. D., tiek T. B. 2008-01-21 D. Ž. plėšime tiesiogiai nedalyvavo t.y. nebuvo nusikaltimo vykdytojais, o atliko nusikalstamos veikos padaryme antraeilį-padėjėjų vaidmenį, todėl jų veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 24 str. 6d. ir 180 str. 2d. Teismas, pripažinęs, jog Š. D. kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis, pagrįstai taikė jam LR BK 62 str. 2d. 3p. ir 3d. 3p. nuostatas bei skyrė Š. D. švelnesnę bausmės rūšį. Tačiau, tokius pat veiksmus atlikusiam bei LR BK 62 str. 2d. 3p. numatytas sąlygas atitinkančiam T. B. teismas netaikė šio BK straipsnio reikalavimų ir visiškai to nemotyvavo, nors tos pat nusikalstamos veikos vykdytojui-E. Ž. LR BK 62 str. 2d. nuostatas taikė bei skyrė šiam nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį nei sankcijoje numatytoji.

Dėl šios priežasties buvo pažeistos LR BPK 6 str. nuostatos, jog teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs ir draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimų dėl kokių nors aplinkybių. Kadangi T. B. savo kaltę pilnai pripažino, atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir šios dvi aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis, jis taip pat atitinka LR BK 62 str. 2d. 3p. numatytas sąlygas, kurioms esant galima taikyti švelnesnę bausmę. Todėl už veiką numatytą LR BK 24 str. 6d. ir 180 str. 2d. numatytos LR BK 62 str.2d, 3p., 3 d. 3p. nuostatos taikytinos ir T. B.. Jam skirtina tokia pat švelnesnė bausmės rūšis kaip ir jo padarytos nusikalstamos veikos bendrininkams Š. D. bei E. Ž.-laisvės apribojimas.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 3d. t.y. kad jis, 2008-01-28 veikdamas bendrininkų grupėje, įsibrovęs į D. Ž. butą bei grasindamas nukentėjusiajam šaunamuoju ginklu, pagrobė nukentėjusiojo turtą.

Bausmė nuteistajam T. B. formaliai būtų paskirta teisingai, nepažeidžiant LR pagrindinių BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Tačiau teismas nepilnai įsigilino į T. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, kitas svarbias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmą kartą t.y. 2008-01-21 T. B. į D. Ž. butą nėjo savo iniciatyva ir nusikaltimo bendrininkų jis laukė Š. D. vairuojamame automobilyje. T. B. paaiškino, jog jis tą kartą nusikaltime tiesiogiai nedalyvavo dėl to, jog bijojo eiti daryti nusikaltimą, todėl liko laukti automobilyje. Jis taip pat nurodė, kad antrą kartą-t.y. 2008-01-28 į D. Ž. butą kartu su bendrininkais jis įsibrovė ir plėšimą įvykdė tik dėl to, jog kiti nusikaltime dalyvavę vaikinai jį ragino tai daryti, iš jo tyčiojosi ir vadino bailiu, kadangi jis pirmą kartą nusikaltime nedalyvavo. Anot kaltinamojo, 2008-01-28 į Ž. butą jis kartu su draugais įsibrovė ir turtą pagrobė ne turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą ir turėti materialinę naudą, o tik dėl to, jog jo draugai iš jo juokėsi, tyčiojosi ir jis pasidavė jų įtakai, o dujiniu pistoletu pasinaudojo tik iš baimės. Tokie kaltinamojo paaiškinimai yra pakankamai realūs ir nepaneigti bylos medžiaga. Tokius kaltinamojo T. B. paaiškinimus patvirtina ir byloje esančios jo charakteristikos (t.3 b.l. 154-156), iš kurių matyti, jog jis apibūdinamas kaip neturintis atsakomybės už savo veiksmus asmuo, ne visada sugebantis kontroliuoti savo elgesį, jam būdingas emocinio nebrandumo bruožas-noras patikti aplinkiniams, bendraamžiams, jam būdinga priklausomybė nuo kitų bei pripažinimo paieškos. Tokį kaltinamojo nebrandumą patvirtina ir paminėti paties kaltinamojo teiginiai, jog jis nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne dėl pinigų, kadangi jų jam duodavo motina, o dėl to, jog norėjo pasirodyti prieš draugus ir iš jo nebūtų tyčiojamasi.

Asmens socialinė branda tai fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Asmens socialinę brandą atskleidžia jo turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką bei jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veiksmų padarinius ir atsakomybę už juos, galėjimas kontroliuoti savo veiksmus bei emocijas kritinėse situacijose.

Kolegijos paskirtos teismo psichologinės ekspertizės akte (t.3 b.l. 150-151) nurodoma, jog specialistė psichologė negalėjo atsakyti į klausimą, ar pagal socialinę brandą T. B. nusikaltimo padarymo metu prilygo nepilnamečiui, kadangi tai peržengia specialistės specialių žinių ribas. Ekspertė nurodė, jog socialinis brendimas nesiejamas su aiškia amžiaus riba. Akte konstatuota, jog T. B. linkęs lengvai pasiduoti neigiamai aplinkos įtakai, jam svarbi jam reikšmingų asmenų nuomonė.

Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad riba skirianti pilnamečius asmenis nuo nepilnamečių, yra sąlyginė, nepilnamečių psichologijos ypatumai kelerius metus pasireiškia ir sulaukus jiems pilnametystės, o aštuoniolikos-dvidešimties metų asmenys pagal savo socialinę brandą ir tiesų nedaug skiriasi nuo nepilnamečių, jų nusikalstamos veikos dažnai būna vaikiškos, neapgalvotos, padarytos kartu su nepilnamečiais. Nepakankamas asmens išsivystymas socialinės ir emocinės brandos atžvilgiu sąlygoja tai, kad asmuo formaliai gali būti sulaukęs pilnametystės, tačiau jo socialinė ir emocinė branda gali atitikti nepilnamečio asmens socialinę brandą. Matyt dėl šių priežasčių įstatymų leidėjai LR BK 81 str. 2d. nustatė teismui teisę nuspręsti, ar asmuo pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

Kolegija daro išvadą, kad T. B. pagal socialinę brandą nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu negali tinkamai vertinti visuomenės keliamų reikalavimų jo amžiaus žmonėms, žinoti savo vietą supančioje aplinkoje, nesugeba tinkamai numatyti savo veiksmų padarinių ir atsakomybės už juos, sunkiai gali kontroliuoti savo veiksmus bei emocijas kritinėse situacijose. Atsižvelgiant į T. B. jauną amžių bei bylos aplinkybes akivaizdu, jog jo asmenybė dar nėra pakankamai susiformavusi, jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, paklūsta net jaunesniems už save asmenims, leidžiasi jų vadovaujamas. To priežasties yra jo nestabilumas, nesugebėjimas adekvačiai vertinti situaciją, lengvabūdiškumas, nekritiškumas, neatsakingumas, t.y. charakterio savybės, kurios dar nėra tinkamai pagal amžių susiformavusios.

Būtent tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tik neseniai sulaukęs 18 metų amžiaus, nuo 9 metų augo be tėvo, pastaruoju metu gyveno atskirai nuo jį prižiūrinčios motinos, aukščiau aptartos T. B. charakteristikos, jo polinkis pasiduoti neigiamai įtakai, jam reikšmingų(šiuo atveju nepilnamečių draugų) nuomonės apie jį svarbumas, T. B. nurodytas nusikalstamų veikų padarymo pobūdis, motyvas bei tikslas, jo veiksmai t.y. nusikalstamos veikos padarymas įtakojant nepilnamečiams draugams, nemotyvuotas ir betikslis šaunamo ginklo-dujinio pistoleto demonstravimas nukentėjusiajam, ne tik pinigų, bet ir golfo kamuoliuko pagrobimas, vaikiškas ir nuoširdus kaltės pripažinimas bei gailėjimasis dėl padarytų neapgalvotų veiksmų rodo, jog pagal savo išsivystymą bei socialinę brandą kaltinamasis T. B. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu dar prilygsta nepilnamečiui. Dėl šios priežasties kolegija mano, jog T. B. turėtų būti taikomos LR BK 81 str. 2d. nuostatos. Baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų LR BK 80 str. numatytą paskirtį, todėl T. B. taikytinas LR BK 92 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. L. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Tai rodo, kad M. L. nepateisino jam teismo jau kartą parodyto pasitikėjimo. Be to, M. L. niekur nedirbo ir nesimokė, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė bendrininkų grupėje ir į ją atsižvelgė skirdamas laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į apelianto skunde nurodytą lengvinančią aplinkybę, todėl dar kartą į tai atsižvelgti nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam M. L. būtent laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sąlygų taikyti LR BK 62 str., 75 str. nuostatas nebuvimą. Tačiau, skirdamas bausmę mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis- t.y. būtent 1 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas jos nemotyvavo. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltininko amžių(tik neseniai jam suėjo 18 metų) bei kitiems nusikaltimo bendrininkams paskirtas ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taip pat atsižvelgus į tai, kad jis jau atliko 5 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, ji turėtų būti labiau artima bausmės minimumui, todėl mažintina perpus.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p.,328 str. 1p., 2p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistųjų M. L. ir T. B. apeliacinius skundus tenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-30d. nuosprendį pakeisti:

M. L. už veiką numatytą LR BK 180 str. 2 d. skirti 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. B. už veiką numatytą LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., pritaikius LR BK 62 str. 2d. 3p. ir 3d. 3p., skirti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 65 str. T. B. naujai paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2008-12-30 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2(dviejų) metų laisvės atėmimo bausme už veiką numatytą LR BK 24 str. 6d., 182 str. 3d., skirti T. B. galutinę 2 (dviejų) metų 3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 81 str. 2d. bei 92 str. 1d., 2d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. B. atidėti 2(dviems) metams. Vadovaujantis LR BK 82 str.1d. 5p., 87 str. 1d., 2d. 2p., 3d. 4p., nustatyti T. B. auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą, įpareigojant jį mokytis arba dirbti bei uždraudžiant 12(dvylika) mėnesių lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis.

Kitoje dalyje apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.