Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistuju V. Ž. ir A. R. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. vieneriems metams šešiems menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose;

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. vieneriems metams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas ir M. L., taciau nuosprendis del jo neapskustas.

V. Ž. ir A. R. nuteisti už tai, kad pasikesino apgaule igyti dideles vertes svetima turta, t.y. jie, veikdami bendrininku grupeje kartu su M. L., turedami bendra tiksla apgaule igyti svetima turta, UAB „(duomenys neskalbtini)“ direktoriui M. A. veikiant M. L. nurodymu, neturint kompiuterines irangos, kurios verte buvo nurodyta 388 220 Lt, UAB „(duomenys neskalbtini)“patalpose, esanciose Vilniuje, Latako g. 3, 2005 m. vasario 21 d. sudarius su UAB ,,Ergo Lietuva”, kurios adresas Geležinio Vilko g. 6a, Vilniuje, atstovybes vadove J. S. draudimo sutarti Nr. 710-370-008633, 400 000 Lt sumai, kuria apdraude neva turimas prekes, šias prekes pagal 2005 m. liepos 4 d. priemimo–perdavimo akta, pasirašyta Vši „Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine“, esancioje Parko g. 15, Vilniuje, tariamai perdave 2005 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskalbtini)“ dirbti direktoriumi priimtam A. R., o taip pat pastarajam 2005 m. liepos 5 d. UAB „(duomenys neskalbtini)“ patalpose, esanciose Vilniuje, Latako g. 3, sudarius fiktyvia konsignacijos sutarti su Z. S., pagal kuria iš Z. S. A. R. tariamai pereme 6 714 Lt vertes kompiuterines irangos, bei V. Ž., M. L. ir A. R. veikiant pagal išankstini bendra susitarima, apgaule gauti 394 934 Lt draudimo išmoka, žinant, kad nusikaltimas nebuvo padarytas ir tokiu budu veikiant tycia, 2005 m. liepos 11 d. apie 8.00 val. UAB „(duomenys neskalbtini)“ vadybininkui D. Š. apie tai nežinant ir galvojant, kad iš tikruju buvo padaryta vagyste, D. Š. 2005 m. liepos 11 d. 8 val. 15 min. telefonu praneše Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budetoju poskyriui esanciam Mindaugo g. 14, Vilniuje, apie tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. liepos 8 d. 24.00 val. iki 2005 m. liepos 11 d. 8 val. 15 min. buvo isilaužta i UAB „(duomenys neskalbtini)“ nuomojamas patalpas, esancias Latako g. 3, Vilniuje, iš kur pagrobta mobiliuju telefonu, kompiuteriu, plazminiu televizoriu maždaug už 500 000 Lt, 2005 m. liepos 11 d. 8 val. 20 min. telefonu praneše apie draudimini ivyki UAB „Ergo Lietuva“, esanciai Geležinio Vilko g. 6 a, Vilniuje, kurios atstovui V. B. 2005 m. liepos 11 d. apie 9 val. 30 min. atvykus i minetas UAB „(duomenys neskalbtini)“ patalpas, D. Š., A. R. diktuojant, užpilde pranešima apie žala, kuriame nurode, kad buvo pagrobta apdrausta kompiuterine technika, kurios verte 394 934 Lt, A. R. patvirtino ji savo parašu, nors vagyste iš UAB „(duomenys neskalbtini)“ patalpu, esanciu Latako g. 3, Vilniuje, nebuvo padaryta, o buvo imituota V. Ž., M. L. ir A. R. veikiant bendrai ir dirbtinai sukuriant jos požymius, t.y.: A. R. atrakinus UAB „(duomenys neskalbtini)“ patalpas, esancias Latako g. 3, Vilniuje, ir išjungus signalizacija bei medžiagos dalimis uždengus signalizacijos judesio jutiklius, M. L. kartu su A. R. iš patalpu išneše UAB „(duomenys neskalbtini)“ patalpose buvusia kompiuterine iranga, kuria nuveže i M. L. namus, esancius Sibiro g. 6, Vilniuje, o tuo metu V. Ž. išpjove UAB „(duomenys neskalbtini)“ ekspoziciju sales duris, virš duru iškale skyle, išlauže sandelio duru spyna ir stakta, išlauže už sandelio esancios patalpos duru spyna ir stakta, užblokavo UAB „Saugos garantas“ saugomu patalpu apsaugos sistemos suveikima (ištrauke virš ekspoziciju sales duru buvusi signalizacijos jutikli ir abu kontaktus sujunge apvyniodamas ji lipnia juosta; išarde ekspoziciju saleje buvusi signalizacijos pulteli, sandelyje išarde telefono ir signalizacijos valdymo sistemos laidus), ekspoziciju saleje, sandelio ir kitose pagalbinese patalpose išmete kartonines dežes. Tokiu budu V. Ž., M. L., A. R. pasikesino apgaule igyti UAB “Ergo Lietuva” priklausanti turta, 394 934 Lt vertes, taciau savo nusikalstamos veikos nebaige del aplinkybiu nepriklausanciu nuo ju valios, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigunams nustacius aukšciau paminetas aplinkybes, UAB „ERGO Lietuva“ nesumokejo draudimo išmokos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 19 d. nuosprendi, paskirti jam švelnesne bausmes ruši, nei numatyta LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje, t.y. paskirti jam bausme nesusijusia su laisves atemimu. Mano, jog pirmos instancijos nuosprendis keistinas, nes jam neteisingai paskirta bausme. Nuteistojo teigimu, paskirtoji bausme nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas savo rušimi ir dydžiu, taciau yra per griežta. Bausmes dydis neadekvatus jo atliktiems nusikalstamiems veiksmams.

Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausme nuosprendyje motyvuoja, jog A. R. buvo teistas, nors teistumas išnykes. Nuteistasis nurodo, jog buvo teistas už nusikaltima, kuri padare prieš 10 metu. Baudžiamosios teisines teistumo pasekmes pasireiškia tik tuo atveju, jei turint teistuma, padaromas naujas nusikaltimas. A. R. nemano, jog yra pagrindas spresti apie jo asmens didesni pavojinguma atsižvelgiant i senai padaryta nusikaltima. Visa ankstesni laikotarpi jis teigia turejes nuolatini darba, šeima, nedares jokiu istatymo pažeidimu (nebuvo baustas administracine tvarka ir pan.). Pirmos instancijos teismas neivertino jo elgesio ir gyvenimo budo, o tik formaliai atsižvelge i jo tureta teistuma praeityje.

Taip pat nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelge i tai, jog jis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kalte ir padejo išaiškinti nusikaltima. Teismas formaliai ir klaidingai ivertino jo pozicija, jog jis sieke padeti V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybes. Mano, jog ši teismo išvada klaidinga, nes bylos teisminio nagrinejimo metu A. R. iš esmes nekeite savo parodymu, netvirtino, jog V. Ž. nepadare nusikalstamos veikos. Tuo labiau, pats V. Ž. savo kaltes neneige, o tik kai kurias aplinkybes paaiškino šiek tiek skirtingai nei M. L.. Teismo išvada, jog A. R. sieke padeti V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybes yra neteisinga, nepagrista jokiomis byloje nustatytomis aplinkybemis. Ivertinus visus bylos duomenis, akivaizdu, jog A. R. negalejo buti žinomos visos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nes jo vaidmuo antraeilis, jis tik vykde kitu asmenu nurodymus, nekure nusikalstamu veiksmu plano ir nerode jokios savo iniciatyvos. Tai, jog jo vaidmuo antraeilis ir nereikšmingas, patvirtina byloje nustatyta aplinkybe apie jam pažadeta atlygi už dalyvavima nusikalstamoje veikoje. Nuteistojo manymu, jam pažadetas 10 000 LT atlygis santykinai mažas, lyginant su planuota neteisetai gauti pinigu suma.

Nuteistasis A. R. mano, kad teismas, vertindamas jo veiksmus, neižvelge lengvinanciu aplinkybiu ir nepagristai netaike BK 62 str. Mano, jog vertinant jo pozicija, lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailejosi. Taip pat teigia, kad šiuo nusikaltimu nepadaryta jokia žala. Jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstama veika buvo antraeilis. Mano, jog pripažinus tokias aplinkybes pagristomis, jam skirtina bausme vadovaujantis LR BK 62 str. 3 d. 3 p., t.y. paskirtina švelnesne bausmes rušis, nei numatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje už padaryta nusikalstama veika.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 19 d. nuosprendi, paskirti jam švelnesne bausmes ruši, nei numatyta LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje, t.y. paskirti jam bausme nesusijusia su laisves atemimu arba sušvelninti jam paskirta bausme. Mano, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas ir del to keistinas, nes teismas netinkamai ivertino bylos aplinkybes bei surinkta byloje medžiaga ir jam neteisingai paskyre bausme. Paskirtoji bausme nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas savo rušimi ir dydžiu, taciau yra per griežta.

Skunde teigiama, kad teismas nepagristai nurode, kad nera jokiu V. Ž. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Nuteistasis mano, kad teismas privalejo ivertinti tai, kad jis teisminio nagrinejimo metu prisipažino, padares jam inkriminuota nusikaltima. Be to, nuteistojo teigimu, lengvinanciu aplinkybiu sarašas baudžiamajame istatyme nera išsamus, tai yra teismas turi teise pripažinti savo nuožiura lengvinanciomis aplinkybemis ir kitas vertas demesio aplinkybes. V. Ž. manymu, tokiomis aplinkybemis galima pripažinti tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas darbe bei visuomenineje veikloje, kurioje aktyviai dalyvauja. Šiuos faktus irodo visa eile teismui pateiktu ir prie bylos prijungtu charakteristiku.

V. Ž. mano, kad teismas neteisingai ivertino jo pozicija, nurodydamas, kad jis realiai nepripažino savo kaltes ir kad jo parodymai nera visiškai teisingi. Nuteistajam atrodo, kad šiuo atveju teismas ne visai tiksliai suprato jo parodymus ir del to juos vertino, kaip nevisiškai teisingus. V. Ž. teigia, kad teisme jis dave teisingus parodymus, kurie, jo supratimu, yra patvirtinti kita bylos medžiaga. Be to, teismas nepagristai iš esmes remesi vien M. L. parodymais, neatsižvelgdamas i tai, kad M. L. yra tiesiogiai suinteresuotas savo parodymais sumenkinti savo vaidmeni, darant nusikaltima. Nuteistojo teigimu, kadangi teismas vertino M. L. parodymus kaip absoliuciai teisingus, savaime suprantama, kad tuo paciu buvo nepagristai kritiškai vertinami V. Ž. ir A. R. parodymai. V. Ž. manymu, praktiškai visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad butent M. L. ivykde visus pagrindinius nusikalstamus veiksmus ir butent del šios aplinkybes M. L. yra suinteresuotas sumenkinti savo kalte, kaltindamas kitus dalyvius, ka ir padare, duodamas parodymus apie V. Ž. vaidmeni nusikaltime.

Nuteistojo manymu, teismas, skirdamas jam bausme, turejo atsižvelgti i tai, kad jokios žalos šiuo nusikaltimu nepadaryta ir kad jo, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstama veika buvo antraeilis. Be to, teismas neatsižvelge i V. Ž. šeimynine padeti ir tai, kad jis išlaiko šeima bei vaikus.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji A. R., V. Ž., ju gynejai praše skundus patenkinti, prokuroras praše skundus atmesti.

Nuteistuju A. R. ir V. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, A. R. ir V. Ž. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyre jiems tinkamas bausmes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. R. ir V. Ž., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.

Apylinkes teismas pagristai paskyre nuteistiesiems A. R. ir V. Ž. laisves atemimo bausmes ir nustate tinkamus bausmes dydžius.

Skirdamas laisves atemimo bausme ir nustatydamas jos dydi nuteistajam A. R. apylinkes teismas pažymejo, kad jis anksciau teistas, nors teistumas išnykes, pasikesino ivykdyti sunku nusikaltima, nenustatyta jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi i tai, kad išnykes teistumas nesukelia jokiu teisiniu pasekmiu asmeniui, vel teisiamam už nusikalstamos veikos padaryma. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas nuosprendyje nurode, jog A. R. teistumas yra išnykes. Kolegijos nuomone, tai yra tik A. R. asmenybe charakterizuojanti aplinkybe, kuri neturejo jokios itakos nuteistajam paskirtai bausmes rušiai ir dydžiui. Be to, apylinkes teismas pagristai nepripažino A. R. atsakomybe lengvinancia aplinkybe to, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. prisipažino dalyvaves ivykdant nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. Nors teisiamojo posedžio metu A. R. ir pasake, kad gailisi del padarytos nusikalstamos veikos, taciau, pirmosios instancijos teismas, ivertines visas bylos aplinkybes, pagristai nepripažino A. R. gailejimosi nuoširdžiu. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi del padarytu veiksmu. Jis nera nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo, jis turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma. Ši aplinkybe parodo asmens požiuri i nusikalstama veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus dalyje del V. Ž. vaidmens darant nusikalstama veika ir dalyvavimo masto pakeite nagrinejant byla teisme. Objektyviu priežasciu, kodel pakeite savo parodymus, A. R. nurodyti negalejo. A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina byloje esantys nuteistojo M. L., liudytoju parodymai, tuo tarpu A. R. parodymai duoti teisme dalyje del V. Ž. vaidmens darant nusikalstama veika, nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Apylinkes teismas pagristai toki A. R. elgesi pripažino siekimu padeti V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybes. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes, A. R. gailejimasis nelaikytinas nuoširdžiu, todel apylinkes teismas LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatu jo atžvilgiu pagristai netaike.

Skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos dydi nuteistajam V. Ž., teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni –V. Ž. pasikesino padaryti sunku nusikaltima nuosavybei (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Apylinkes teismas pagristai ivertino tai, kad V. Ž. anksciau teistas, turi du neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimu finansu sistemai bei ekonomikai ir verslo tvarkai padaryma. Nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pripažino tai, kad V. Ž. nusikaltima ivykde bendrininku grupeje. Lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Pažymetina, kad vadovaujantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko atsakomybe lengvinancia pripažistama aplinkybe, kai kaltininkas visiškai prisipažista padares baudžiamojo istatymo numatyta nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi del jos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors V. Ž. teisme ir nurode, jog gailisi del savo padarytos nusikalstamos veikos, taciau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinejimo teisme metu V. Ž. savo kalte, ivykdant nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., pripažino tik iš dalies, o dalinis kaltes pripažinimas nepripažistamas nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

V. Ž. mano, kad teismas netinkamai vertino jo parodymus, kaip ne visiškai teisingus ir nepagristai remesi vien M. L. parodymais. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d., teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Kaip matyti iš 2007-11-19 nuosprendžio, apylinkes teisme irodymai, tame tarpe ir V. Ž. bei M. L. parodymai, buvo vertinami išnagrinejus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gauta informacija, palyginus ja su kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. L. duotus parodymus patvirtina nuteistojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytoju parodymai, kita bylos medžiaga. Tuo tarpu V. Ž. parodymus apie tai, kad jo vaidmuo vykdant nusikalstama veika buvo antraeilis, paneigia nuteistojo M. L. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo A. R. parodymai, liudytoju parodymai. Be to, byloje nustatyta, kad V. Ž. darant nusikalstama veika nebuvo pasyvus stebetojas, o atliko aktyvius veiksmus – išpjove UAB „(duomenys neskalbtini)“ ekspoziciju sales duris, virš duru iškale skyle, išlauže sandelio duru spyna ir stakta, išlauže už sandelio esancios patalpos duru spyna ir stakta, užblokavo UAB „Saugos garantas“ saugomu patalpu apsaugos sistemos suveikima (ištrauke virš ekspoziciju sales duru buvusi signalizacijos jutikli ir abu kontaktus sujunge apvyniodamas ji lipnia juosta; išarde ekspoziciju saleje buvusi signalizacijos pulteli, sandelyje išarde telefono ir signalizacijos valdymo sistemos laidus), ekspoziciju saleje, sandelio ir kitose pagalbinese patalpose išmete kartonines dežes. Tokiu budu nera pagrindo teigti, kad apylinkes teismas netinkamai vertino nuteistojo V. Ž. parodymus.

V. Ž. apeliaciniame skunde teisingai teigia, kad LR BK 59 str. 1 d. numatytas nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu sarašas nera baigtinis. Teismas turi teise pripažinti lengvinanciomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesni padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybes pavojinguma. Taciau tai yra teismo teise, bet ne pareiga. Tai, kad V. Ž. teigiamai charakterizuojamas darbe, dalyvauja visuomenineje veikloje, yra tik jo asmenybe apibudinancios aplinkybes, kurios nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir neturi lemiamos itakos bausmes individualizavimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Ž. ankstesniais nuosprendžiais už padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos švelnesnes nei laisves atemimas bausmes, taciau V. Ž. teigiamu išvadu iš ankstesniu teistumu nepadare, nelinkes laikytis istatymu reikalavimu. Todel, apylinkes teismas pagristai skyre V. Ž. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies norma numato galimybe paskirti švelnesne, negu numatyta istatymo, bausme esant joje ivardytu aplinkybiu visumai, t. y. kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir esant bent vienai iš alternatyviu salygu, numatytu 1–6 punktuose. Kaip mineta anksciau, apylinkes teismas pagristai byloje nenustate A. R. ir V. Ž. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Tokiu budu, byloje nera BK 62 str. 2 d. reikalaujamos aplinkybiu visumos. Todel, byloje nesant aplinkybiu, numatytu BK 62 str., A. R. ir V. Ž. paskirti švelnesne, negu numatyta istatymo, bausme nera istatyminio pagrindo.

A. R. ir V. Ž. už padaryta nusikalstama veika teismo paskirta bausme yra artima LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytam šios bausmes rušies minimumui.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 19 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistuju skunduose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo skirti jiems švelnesnes bausmes.

atmesti nuteistuju A. R. ir V. Ž. apeliacinius skundus.