- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- e2-566-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02342-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti individualios įmonės Riasnoj mados namų bankroto bylą dėl jos nemokumo. Nurodė, kad įmonės skola VSDFV yra 9 647,70 Eur, įmonei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) nurodė, kad įmonės pradelstas įsiskolinimas VMI sudaro 16 588,79 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė IĮ Riasnoj mados namai bankroto bylą. Teismas nustatė, kad įmonės bendra skolų suma sudaro 96 062,48 Eur, iš įmonės 2016 m. spalio 31 d. balanso nustatė, kad įmonės turtas yra neigiamas – minus 74 606,79 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 75 606,90 Eur. Pagal pateiktą 2016 m. spalio 31 d. pelno – nuostolių ataskaitą teismas nustatė, kad įmonė pardavimo pajamų neturėjo, patyrė 17 030,10 Eur nuostolį. Iš viešų registrų teismas nustatė, kad įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių įmonė neturi, įsiskolinimas VSDFV biudžetui išaugo iki 10 110,37 Eur, įmonė turi 16 609,95 Eur įsiskolinimą VMI. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad įmonė atitinka nemokios įmonės kriterijų ir iškėlė jai bankroto bylą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde apeliantė J. R. prašo panaikinti nutartį ir atsisakyti įmonei iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo, nenustatė pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžio. Įmonės 2016 m. lapkričio 30 d. duomenimis įmonės turtą sudarė 74 606,48 Eur, o įsipareigojimai – 91 146,34 Eur, iš kurių pradelsta tik 30 291,47 Eur. Tai reiškia, kad įmonė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė, teigdama, kad įmonės turtas yra 74 606,48 Eur, nenurodė, kad didžioji dalis šio turto įsigyta lizingo būdu, o tai dar labiau padidina įmonės įsipareigojimus. Jau bankroto iškėlimo dieną įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė 30 968,44 Eur, iš jų: VSDFV – 10 110,37 Eur, VMI – 16 609,95 Eur, įsiskolinimas darbuotojams – 4 248,12 Eur. Įsiskolinimas VSDFV susidarė nuo 2015 m. pabaigos, jis ir toliau auga ir už 2016 m. ketvirtą ketvirtį sudaro 11 615,43 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundžiama nutartimi teismas iškėlė atsakovės individualios įmonės Riasnoj mados namų bankroto bylą dėl jos nemokumo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai nustatė pradelstus įmonės įsipareigojimus, todėl nepagrįstai sprendė, kad įmonė yra nemoki. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įmonės pradelstų įsiskolinimų sąrašą, pagal kurį pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 30 291,47 Eur. Apeliantė nurodo, kad įmonės turto vertė yra 74 606,79 Eur. Vien formaliai vertinant šiuos duomenis, būtų galima sutikti su apeliante, kad įmonė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus, kaip tai nustatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau šiuo atveju apeliantė be savo pačios, kaip įmonės savininkės, pasirašytų įmonės dokumentų, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokia yra reali turto vertė. Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių įmonės vardu nėra registruotų. Nurodydama, kad įmonė turi turto, kurio vertė yra 74 606,79 Eur, apeliantė nepateikė įrodymų, kas sudaro šį turtą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Nors balanse ir pateikiami duomenys apie turtą, tačiau realiai skolos nemokamos, priverstinio poveikio priemonės, kaip nurodo VSDFV savo pareiškime, taip pat neveiksmingos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės įsiskolinimai valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams didėja, skola VSDFV biudžetui susidariusi nuo 2015 m. pabaigos ir nuolat auga, per 2016 m. įmonė sumokėjo nepilnai 300 Eur įmokų į VSDFV biudžetą. Pažymėtina ir tai, kad net žinodama apie pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą iškelti atsakovei bankroto bylą, apeliantė nepateikė įrodymų, kad įmonė būtų sumokėjusi bent dalį mokesčių. Iš 2016 m. spalio 30 d. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė per ataskaitinį laikotarpį pardavimo pajamų neturėjo, patyrė 17 030,10 Eur nuostolį. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad įmonė faktiškai yra nemoki, atsisakius iškelti jai bankroto bylą ir toliau didės įsiskolinimai valstybės, socialinio draudimo fondo biudžetams, kitiems kreditoriams, todėl naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.