- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2-13812-717/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10046-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- G. V., D. K., A. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams G. V., D. K., A. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, pateikė ieškinį atsakovams G. V., D. K., A. G. prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 11309 Lt sumą. Nurodo, kad vadovaujantis LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (Žin., 2008, Nr. 137-5387) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 10 str. 2 d. nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius — Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (14 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas" atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. 2009-12-03 ieškovas gavo J. N. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Iš prie prašymo pridėto Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio nustatyta, kad G. V., D. K. ir A. G. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas padarytas 2007 m. lapkričio 3 d. Kaune, už žalą atsakingi asmenys neatlygino teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išmokėjo J. N. 11309 litų kompensaciją. Kadangi valstybė atlygino dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos (11309 Lt) pareiškėjui, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka.
Ieškovas pateikė tai patvirtinančius dokumentus – 2010-01-11 Teisingumo ministerijos sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, 2009-12-01 prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2009-05-15 Kauno apygardos teismo nuosprendį, 2009-11-27 antstolio išieškojimo negalimumo aktus, 210-01-29 raštus dėl sprendimo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kitus dokumentus.
Atsakovui D. K. procesiniai dokumentai įteikti 2013-09-27 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, atsakovui A. G. - 2013-09-28 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, atsakovui G. V. - 2013-10-09 CPK 130 str. nustatyta tvarka, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.). Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamieji procesiniai dokumentai. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str., 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ir įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. To paties įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2009 m. gruodžio 3 d. buvo gautas J. N. prašymas kompensuoti padarytą žalą, kuriame buvo nurodyta, kad G. V., D. K. ir A. G. įvykdė nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžiu G. V., D. K. ir A. G. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas padarytas 2007 m. lapkričio 3 d. Kaune, už žalą atsakingi asmenys neatlygino teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, prašymas pateiktas nepraleidus 10 metų termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y., konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34)7R-213 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir išmokėjo J. N. 11309 litų kompensaciją. Kadangi valstybė atlygino dalį jų padarytos žalos (11309 Lt) pareiškėjui, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka.
Išdėstytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti dokumentai: 2010-01-11 Teisingumo ministerijos sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, 2009-12-01 prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, 2009-05-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis, 2009-11-27 antstolio išieškojimo negalimumo aktai, 210-01-29 raštai dėl sprendimo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos 14 str. reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.
CK 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Byloje nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovai atliko kaltus neteisėtus veiksmus - padarė nusikaltimą, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinys yra tenkintinas ir iš atsakovų solidariai Lietuvos Respublikai priteistina reikalaujama suma 11309 Lt.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 339 Lt žyminio mokesčio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buv.: (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), 11309 Lt (vienuolika tūkstančių tris šimtus devynis litus) žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), po 113 Lt (vieną šimtą trylika litų) žyminio mokesčio (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Atsakovas sprendimo apeliacine tvarka skųsti negali, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (nurodant aplinkybes, liudijančias nepateikimo per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir teismo neinformavimo apie tai priežasčių svarbumą, įrodymus pagrindžiančius šias aplinkybes).
Ieškovas turi teisę per 30 d. sprendimą apskųsti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.