- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-03
- Bylos Nr.
- 2-413/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės R. K. įmonės ,,Romikonda“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-12-30/2006).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi R. K. įmonei ,,Romikonda“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta E. Vorobjova. Įmonės bankroto administratorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bankrutuojančios įmonės savininko sutuoktinės L. K. asmeninį turtą – tris žemės sklypus ir automobilį.
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. birželio 5 d. nutartimi patenkino administratorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo L. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą 1,87 ha, unikalus Nr. 4400-0202-5634; 2) žemės sklypą 0.93 ha, unikalus Nr. 4400-0202-5801; 3) žemės sklypą 0,78 ha, unikalus Nr. 4400-0202-5545; 4) automobilį RENAULT 19, valstybinis Nr. GPE 871, gamybos metai 1990, registracijos dokumento Nr. R683989. Teismas sprendė, kad atsakovui, bankrutuojančiai R. K. įmonei ,,Romikonda“ nepadengus visų kreditorių reikalavimų ir nesant pakankamai bendro sutuoktinių turto šiems reikalavimams patenkinti, yra pažeidžiami kreditorių interesai, todėl yra pagrindas areštuoti bankrutuojančios įmonės savininko sutuoktinės asmeninį turtą (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 3.113 str.; 6.6 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
pareiškėja jokios veiklos R. K. įmonėje nevykdė, neprisidėjo prie ūkinės – finansinės įmonės veiklos, sandorių sudarymo, todėl nėra jos kaltės dėl įmonėje susidariusios finansinės padėties, privedusios ją prie bankroto;visa civilinė atsakomybė, susijusi su kreditoriniu įsiskolinimu, tenka įmonės savininkui sutuoktiniui R. Končiui, o pareiškėja neturėtų solidariai atsakyti, nes niekada nebuvo juridinio asmens dalyviu, todėl neturi būti išieškoma iš pareiškėjos asmenine nuosavybe turimo turto.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo atmesti atskirąjį skundą, o Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad R. K. įmonė ,,Romikonda“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių Leontinos ir Romualdo Končių nuosavybė ir yra šeimos verslas, nes apeliantė to nenuginčijo.
R. K. įmonės bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog antros eilės kreditorių reikalavimams tenkinti bankrutuojančios R. K. įmonės turto neužteko. Įmonės savininko vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra, nukreipti išieškojimą į įmonės savininko sutuoktinės turtą administratorių įpareigojo bankrutuojančios įmonės kreditorius AB Turto bankas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Vienas tokių ypatumų yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o taip pat užtikrina šio turto apsaugą teismo paskirtas administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 ir 4 p.). Bankroto bylos esmė - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Nagrinėjamoje byloje tokio turto specifiką apsprendžia bankrutuojančios įmonės statusas. Nors individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnį yra atskirtas nuo įmonės savininko turto, tačiau pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kokiu yra individuali įmonė, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Individualios įmonės dalyvis yra jos savininkas, todėl tuo atveju, kai individualios įmonės turto neužtenka įvykdyti prievolėms, už individualios įmonės prievoles atsako individualios įmonės savininkas savo turtu.
Pagal CK nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisinis objektas (CK 1.110 str.). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nepaneigus, kad šis verslas buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnį. Šios nuostatos leidžia apsaugoti individualių įmonių kreditorių interesus.
Bylos duomenimis R. K. individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu (b. l. 24-26). Pareiškėja L. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Vadinasi, minėta prezumpcija nebuvo paneigta, individuali įmonė pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o iš individualios įmonės veiklos atsirandančios prievolės pripažintinos bendromis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 str.). Dėl šios priežasties, jeigu kreditorių, kuriems sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 113 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turto areštą, nepažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatų, ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apygardos teismo nutarties (CPK 144-145 str., 263 str., 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.