Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-11 · Administracinė byla Nr. eI2-1252-473/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
eI2-1252-473/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03760-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Violeta Balčytienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
L. C.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1252-473/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03760-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovui L. C. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo L. C. valstybės naudai 283,20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,45 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso – 286,65 Eur.

Nurodo, kad Tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4625-21628 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1486-450/2016 apskundimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas buvo nurodęs, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto pajamų lygis. 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2266-10653 teikė teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-20964-430/2017, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas buvo nurodęs, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto pajamų lygis.

Paaiškina, kad Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovo pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remdamasi advokatės pateiktais duomenimis apie atsakovui teiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, apskaičiavo atsakovui skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą raštu Nr. (2.26)NO-2-6214 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti išlaidų dalį – 144,75 Eur, ir raštu Nr. (12.31)FS-936 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti išlaidų dalį – 138,45 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai siuntė pranešimus NR. (12.31)FS-935 ir Nr. (12.31)FS-2683, kuriais informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 3,45 Eur išlaidas. Atsakovas iki 2020 m. lapkričio 16 d. neapmokėjo antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.

Atsakovui procesiniai dokumentai (Tarnybos prašymas su priedais, teismo nutartis) įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. gruodžio m. 12 d. pareiškėjai pateikė prašymą reg. Nr. (2.2)VTP-1-4625 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1486-450/2016 apskundimo; 2017 m. gegužės 24 d. prašymą reg. Nr. (2.2)VTP-1-12266 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-20964-430/2017. Prašymuose nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jei bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnyba 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4625-21628 atsakovui suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1486-450/2016 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Tarnyba 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2266-10653 suteikė teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-20964-430/2017, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-20964-430/2017 teikė advokatė V. L.-B. Pagal advokatės pateiktas ataskaitas nustatyta, kad advokatė procesinių dokumentų rengimui skyrė – 17,5 valandų, iš kurių susipažinimui su byla – 1 valanda, pasirengimui teismo posėdžiams – 2 valandos dalyvavimui teismo posėdžiuose – 1 valanda. Pažymėtina, kad advokatės veiksmai, atlikti 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. (3 valandos) buvo atlikti pasibaigus sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą galiojimo terminui, taip pat neskaičiuojamas darbo užmokestis už 2018 m. sausio 29 d. (2 valandos), nes pagal Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis nebuvo numatytas teismo posėdis nustatytai datai. Iš viso advokatė antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 27,3 valandas, tačiau šis laikas sumažintas dėl aukščiau išvardintų priežasčių 5 valandomis. Nustatyta, kad advokatė atsakovui teikė 22,30 valandų antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudarė 305,82 Eur, šios išlaidos buvo išmokėtos advokatei.

Byloje nustatyta, kad atsakovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/18 teikė advokatė V. L.-B. Pagal advokatės pateiktas ataskaitas nustatyta, kad advokatė atsakovui, konsultacijai ir susipažinimui su byla skyrė 6 valandas, kasacinio skundo parengimui – 19 valandų, iš viso – 25 valandas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudarė 289,50 Eur, šios išlaidos buvo išmokėtos advokatei.

Vadovaujantis Įstatymo19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 566,39 Eur (305,82-28,93)/2+289,50/2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai sudaro 283,20 Eur. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaidas turi apmokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu išlaidos neapmokamos, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad atsakovas iki 2020 m. lapkričio 16 d. nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėse bylose Nr. 2-4213-989/2018 ir Nr. 2-20964-430/2017, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 283,20 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 3,45 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų Nr. (2.26)NO-2-6214, Nr. (12.31)FS-935, Nr. (12.31)FS-936, Nr.(12.31)FS-2683 siuntimo atsakovui išlaidos. Pareiškėja šias išlaidas grindžia akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Samus“ sąskaitomis faktūromis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jų į bylą nepateikė. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo duomenų iš atsakovo taip pat nėra, pažymėtina, kad prašyme nenurodytas ir papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 3,45 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, prašymas priteisti 3,45 Eur dydžio išlaidas, atmestinas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo L. C. 283,20 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 20 ct) įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė