Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei A. D. dėl paramos iš pilnametės dukters priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti iš atsakovės 100 Eur paramą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra pensininkė, gaunama pensija sudaro apie 230 Eur, dėl savo amžiaus kitų papildomų pajamų gauti nebegali. Vienintelis turimas turtas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Gaunamos senatvės pensijos neužtenka pragyvenimui, kuriam per mėnesį reikalinga apie 335 Eur suma. Tačiau duktė, t. y. atsakovė, nors dirba užsienyje ir gauna pakankamai pajamų, gera valia atsisako materialiai paremti motiną.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovei materialinė parama nereikalinga, nes ji ne tik gauna 230,68 Eur senatvės pensiją, tačiau ir nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, kurio vidutinė rinkos vertė 39 500 Eur. Ieškovė galėtų padidinti pragyvenimui skiriamų lėšų dalį, pardavusi (iškeitusi) savo turimą butą ir vietoj jo įsigijusi mažesnio ploto ar mažesnės vertės butą, o skirtumą panaudoti pragyvenimo išlaidoms. Ieškovė taip pat turėtų naudotis valstybės taikomomis kompensacijomis už būsto šildymą ir sunaudotą vandenį ir tokiu būdu atsilaisvinusias lėšas skirti savo poreikių tenkinimui. Taip pat nurodė, kad neturi galimybės teikti ieškovei materialinį išlaikymą. Per mėnesį vidutiniškai gauna 1 552,39 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų pajamų - dienpinigių, kurie skirti pragyvenimui (duomenys neskelbtini), pasižyminčioje žymiai didesniu kainų lygiu. Be to, nors asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, kurio vidutinė rinkos vertė 39 600 Eur, tačiau butas pirktas už banko suteiktą kreditą, kurio negrąžinta suma 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudaro 21 948,93 Eur, taip pat yra paėmusi vartojimo paskolą bei paskolą automobiliui įsigyti. Tokiu būdu turtinė padėtis iš esmės prilygsta ieškovės turtinei padėčiai. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepagrįstai visą skirtumą tarp poreikių patenkinimui reikalingos sumos ir gaunamos senatvės pensijos prašo priteisti tik iš vienos atsakovės, nors pareigą išlaikyti ieškovę turi ir jos sūnus D. R., kuriam ieškinys nėra pareikštas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija, kuri šiuo metu yra 248 Eur dydžio. Kalbėjo su dukterimi, prašė jos nors kartas nuo karto padėti, tačiau duktė atsisakė, užblokavo telefoną ir nuo 2019 m. liepos mėn. su ja susisiekti nėra jokios galimybės. Nesupranta tokio dukters elgesio, nes su ja visada buvo labai geri santykiai, kai turėjo galimybes visada dukrai padėdavo, tuo tarpu pati pagalbos iš jos prašydavo labai retai, per 4 pastaruosius metus ji 4 kartus davė po 50 Eur ir vėliau atsisakė daugiau duoti. Nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą. Domėjosi apie galimybę keisti butą į kitą, pigesnį, tačiau skirtumas būtų labai mažas. Nuo 2015 m. gauna kompensaciją už šildymą, mokesčiai už butą per mėnesį vidutiniškai sudaro 124 Eur ir lieka 124 Eur maistui, drabužiams, avalynei ir kitoms asmeninėms išlaidoms. Jau keletą metų drabužių ir avalynės nepirko, nes nelieka pinigų. Vaistams per mėnesį išleidžia apie 10 Eur, pas gydytojus neina, nes žino, kad išrašys vaistų ir vis vien neturės už ką juos nusipirkti. Vieną kartą per du mėnesius gauna produktų - aliejaus, cukraus, miltų, skardinę žirnelių, skardinę kiaulienos konservų, makaronų, grikių ir ryžių, dantų pastos, gabalėlį muilo. Turi sūnų D. R., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra Rusijos Federacijos pilietis, po mokyklos baigimo išvyko gyventi į Rusiją, jau daugiau nei penkis metus nieko apie jį nežino, neturi jokių jo kontaktų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai per mėnesį objektyviai reikalinga 335 Eur suma ir kad gaunama senatvės pensija yra nepakankama jos poreikių patenkinimui. Be to, ieškovė nuosavybės teise turi butą, kuris yra pakankamai didelės vertės ir turto atžvilgiu ieškovės padėtis yra net geresnė nei atsakovės, nes atsakovės turimas butas yra pirktas už banko paskolą, kuri nėra padengta. Laiko, kad ieškovė neįrodė, jog jai reikalinga parama iš dukters. Taip pat nurodė, kad ieškovė nieko neįspėjusi kreipėsi į teismą, nors atsakovė pagal galimybes visada rėmė motiną.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra išsituokusi, (duomenys neskelbtini) metų, senatvės pensininkė, jai mokama 248 Eur senatvės pensija. Ieškovė turi du vaikus: dukterį A. D. ir sūnų D. R., kuris, pasak ieškovės, yra Rusijos Federacijos pilietis, po mokyklos baigimo išvykęs gyventi į Rusiją, ir apie kurį ieškovė jau daugiau nei penkis metus nieko nežino, neturi jokių jo kontaktų. Ieškovė nurodo, kad gaunamų pajamų neužtenka būtiniems poreikiams patenkinti, todėl prašo iš atsakovės, t. y. savo dukters, priteisti 100 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria jiems tam tikras teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo pareiga, grindžiama šeimos ryšiais bei socialine tarpusavio atsakomybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003; 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Remiantis šia įstatymo nuostata tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Todėl teismas spręsdamas klausimą, ar vieno iš tėvų pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą iš pilnamečio vaiko yra pagrįstas, privalo nustatyti CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nurodytus faktus, su kuriais sietinas tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimas. Be to, teismas turi nustatyti, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti, ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams (CK 3.206 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra sulaukusi įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, o tai reiškia, jog ji yra nedarbinga dėl savo amžiaus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė atitinka pirmą iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaiko reikalauti – yra nedarbinga.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį ir kokias išlaidas kas mėnesį ji patiria, bylos duomenimis matyti, kad jos gaunamas pajamas sudaro 248 Eur senatvės pensija. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių 44,62 kv. m bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Kitokių pajamų ieškovė negauna, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovė į bylą taip pat pateikė duomenis, kad deda pastangas gauti socialines paramas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius ieškovei teikia būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, 2018 m. ieškovei buvo skirta vienkartinė 61 Eur materialinė parama sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo teikta socialinė pašalpa (30,50 Eur per mėn.) ir materialinė parama, papildomai teikiama socialinės pašalpos gavėjui (24,40 Eur per mėn.), nuo 2020 m. balandžio 1 d. yra teikiama parama maisto produktais ir higienos prekėmis iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, t. y. kartą per du mėnesius (6 kartus per metus) ieškovė turi teisę gauti paketą su maisto produktais ir higienos prekėmis. Iš ieškovės teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų bei į bylą pateiktų sąskaitų, kvitų apie atliktus mokėjimus už paslaugas matyti, kad vidutiniškai per mėnesį būsto išlaikymui (šilumai, elektrai, dujoms, vandeniui, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, ryšio priemonėms ir pan.) ieškovė išleidžia apie 120 Eur. Taigi, panaši suma ieškovei lieka visoms kitoms būtinoms asmeninėms išlaidoms, t. y. maistui, higienai, drabužiams, avalynei, vaistams ir kt. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, šiuo metu esantį pragyvenimo lygį šalyje, kainų dinamiką, ieškovės gaunama pensija yra nepakankama pragyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius. Pagal statistikos duomenis Lietuvoje vidutinė senatvės pensija 2020 m. liepos mėn. buvo 377,02 Eur (šaltinis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapis, interneto prieiga https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai). CK 6.461 straipsnyje taip pat nustatytas orientacinis vieno mėnesio trukmės išlaikymas ne mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu, kaip jau pirmiau minėta, ieškovės gaunama pensija sudaro tik 248 Eur, kuri yra 129,02 Eur mažesnė už vidutinę Lietuvos senatvės pensiją ir bei daugiau nei pusantro karto mažesnė už šiuo metu nustatytą minimalią algą (atskaičius mokesčius). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, ir ji jos pati pagerinti bei gauti papildomų lėšų poreikių patenkinimui neturi jokių galimybių, kadangi dėl amžiaus negali dirbti bei savo jėgomis užsidirbti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog net racionaliai naudodama gaunamas pinigines lėšas ir išnaudodama galimybes gauti socialinę paramą, negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių, taigi įrodė paramos jai reikalingumą.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog egzistuoja abi sąlygos, dėl kurių atsiranda būtinumas vaikams mokėti išlaikymą savo tėvams, t. y. ieškovė yra nedarbinga dėl senatvės amžiaus bei yra reikalinga paramos.

Vertinant atsakovės šeiminę ir turtinę padėtį (CK 3.205 straipsnio 4 dalis) bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra išsituokusi, nepilnamečių vaikų neturi, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbines funkcijas atlieka (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro vidutiniškai apie 1 550 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Atsakovė taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų: yra pasiėmusi kreditą būstui įsigyti ir per mėnesį moka apie 250 Eur įmoką kreditui padengti, taip pat atsakovei yra suteiktas 600 Eur kredito limitas vartojimo reikmėms. Nors pagal bylos duomenis atsakovei taip pat buvo suteiktas 6 000 Eur kreditas automobiliui įsigyti, tačiau šio kredito grąžinimo terminas - 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. atsakovės prievolės pagal šią paskolos sutartį laikytinos pasibaigusiomis. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi ne tik išlaikyti save, bet ir materialiai paremti savo senstančią motiną, kuri ją užaugino, išlaikė ir rūpinosi; aplinkybių, kurios leistų atsakovei nusišalinti nuo prievolės išlaikyti savo motiną byloje nenustatyta, tuo, atsikirsdama į ieškinį, nesirėmė ir atsakovė, nors aplinkybę, jog išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams, turi įrodyti pilnametis vaikas (CK 3.206 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas, tačiau bet kuriuo atveju priteisiamo išlaikymo dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad išlaikymą gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę. Šiuo atveju, kaip konstatuota aukščiau, ieškovės pajamos yra nepakankamos save išlaikyti, todėl ieškovės duktė - atsakovė turi vykdyti prigimtinę prievolę ir materialiai paremti nedarbingą motiną. Atsižvelgiant į byloje aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina iš atsakovės 50 Eur materialinė parama kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos (CK 3.200, 3.205, 3.208 straipsniai). Laikytina, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, privalo būti finansiškai pajėgi skirti savo motinai nurodyto dydžio paramą.

Ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš 2020 m. liepos 14 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 195,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimo dalį, iš atsakovės priteistina 97,63 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo iš pilnametės dukters priteisimo iš esmės yra tenkinamas, t. y. išlaikymas yra priteisiamas, tik jo dydžio klausimas, kaip tai numato CK 3.205 straipsnio 4 dalis, yra vertinamojo pobūdžio ir šį dydį galutinai nustato teismas. Taigi esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į bylos pobūdį (ieškinys dėl paramos motinai priteisimo), į ieškovės sunkią materialinę padėtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas laiko, kad nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies, todėl atsakovė paliktina prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. R. iš atsakovės A. D. 50 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 30 d.) iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. D. valstybės naudai 15 Eur žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 97,63 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.