Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 289 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2008 m. vasario 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. pradžios iki 2011-06-02 apie 17.31 val., Šiaulių mieste, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, per kelis kartus važiuodamas nukentėjusiosios I. V. vairuojamame taksi automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytomis Šiaulių miesto gatvėmis, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g., prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g., siekdamas apgaulės būdu išvilioti iš nukentėjusiosios I. V. 900 Lt, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą, prisistatydamas I. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T., tokiu būdu įvykdė sukčiavimą ir padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės mėn., tiksli data nenustatyta, apie 13.00 val., Šiaulių mieste, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su vienu nenustatytu asmeniu, apgaulės būdu, tai yra, melagingai prisistatydamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T. bei pažadėdamas įdarbinti policijoje vairuotoja, bei nurodydamas, kad už įdarbinimą ir dokumentų tvarkymą reikia sumokėti 900 Lt, savo naudai įgijo svetimą, I. V. priklausantį, turtą – 900 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, R. S. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 289 str. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme, nors jokių argumentų dėl to nenurodė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus), į tai, kad apeliantas baudžiamuosius įstatymus pažeidė neišnykus teistumui (b. l. 61–63), būdamas lyginai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (66 b. l.), tai yra neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už ankščiau įvykdytus sukčiavimus, tarp jų ir už kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 182 str. 2 d. (69–74 b. l.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausias BK 182 str. 1 d. ir 289 str. sankcijose numatytas bausmės rūšis, teisingai konstatavęs, kad R. S. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), tai yra asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė ir atsižvelgė skirdamas bausmes į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl to bei kad atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), todėl paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 182 str. 1 d. ir 289 str. sankcijose numatytus tokios bausmės vidurkius – atitinkami vidurkiai: 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų ir 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Kolegijos nuomone, apeliantui paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir mažinti jų, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

BK 64 str. reglamentuotas bausmės skyrimas kaltininkui, kai neatlikęs bausmės, pastarasis padaro naują nusikalstamą veiką. Jau minėta, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžiu. Apylinkės teismas teisingai taikė BK 64 str. nuostatas ir už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino su minėtu teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad apylinkės teismas prie griežtesnės neatliktos bausmės – 1 metų 29 dienų, pridėjo tik 3 mėnesius ir 1 dieną subendrintos bausmės, paskirtos už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą sukčiavimą ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta.

Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstė galimybę taikyti apelianto atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 str.) ir kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti R. S. realią laisvės atėmimo bausmę. Visos ankščiau aptartos, baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad nusikaltimai, inkriminuoti skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis neigiamas R. S. poelgis. Kaip minėta, apeliantas baudžiamuosius įstatymus pažeidė neatlikęs už ankščiau įvykdytus nusikaltimus paskirtos bausmės. Akivaizdu, kad teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas R. S. elgesio pozityviai neįtakojo, jis vėl rinkosi visuomenėje netoleruotiną elgesio variantą, todėl aišku, kad atdidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Dėl to, kas paminėta, kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.