- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- I-3566-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Audriaus Bakavecko, teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnijai, M. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. L. skundu (b. l. 4-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. priimtą sprendimą dėl M. M. veiksmų savavališkai užimant valstybinę žemę ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, atitinkantį galiojančius įstatymus bei juos lydinčius teisės aktus.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių:
1. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius apie priimtą sprendimą informavo 2008 m. gegužės 19 d. raštu, kuriame nurodė, kad M. M. buvo įpareigota iki 2008 m. gegužės 15 d. likviduoti daržą. Atsakovas nepatikrino, ar M. M. tinkamai įvykdė įpareigojimą, nes pakartotinis patikrinimas nebuvo atliktas.
2. Apie M. M. savavališkai užimtą valstybinę žemę Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007–2008 metų laikotarpyje buvo informuotas keletą kartų. teigia, kad M. M. nevykdė įpareigojimų atlaisvinti valstybinę žemę ir anksčiau, tačiau administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta.
3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priimdamas sprendimą nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų, todėl mano, jog sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime (b. l. 17-19) prašo pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis prie Gabijos g. 65 namo, nėra suformuotas, nustatyta žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis bei pobūdis. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai ne vieną kartą vyko į vietą, atliko patikrinimus bei atsižvelgdami į pilietės M. M. amžių bei sveikatos būklę, siekė jai padėti, kad būtų atlaisvintas ir tinkamai sutvarkytas, jos savavališkai užimtas valstybinės žemės sklypas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnija palaikė pareiškėjo skundą. Atsiliepime (b. l. 104) paaiškino, kad M. M. neteisėtai užimdama valstybinę žemę pažeidžia kitų namo gyventojų interesus.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. M. su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 106-108) paaiškino, kad 1987 m. liepos mėn. suderinusi su seniūnu ir namo gyventojais, kalno šlaite, po savo langu, susikasė darželį, kuri prižiūri jau 22 m. Kaimynai dėl gėlių darželio neprieštaravo ir tai patvirtino savo parašais. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė klaidingą informaciją, nes 200 m² žemės ploto negalėjo užimti, kadangi dviejų laiptinių namas su kiemu ir teritorija už namo neturi tokio ploto. Taip pat jokių vaisių ir daržovių niekada neaugino.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas skundą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad G. L. 2008–04–15 su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kuriuo prašė M. M. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 2 dalį, kadangi jį naudoja savavališkai užimtą valstybinę žemę asmeninei naudai gauti, nevykdo įpareigojimo dėl valstybinės žemės atlaisvinimo (b. l. 6–7). Atsakydamas į šį skundą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėją 2008–05–19 raštu Nr. S20–945 „Dėl M. M. veiksmų savavališkai užimant valstybinę žemę“ informavo, kad M. M. įrengtas daržas yra likviduojamas bei ji įspėta, jog šio daržo nelikvidavus trečiajam suinteresuotam asmeniui bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 19 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra apibrėžiama kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šios nuostatos loginė ir lingvistinė analizė suponuoja, kad sąlyga administracinei procedūrai inicijuoti yra atitinkamu būdu gauta informacija apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, G. L. skundu informavo atsakovą apie tai, kad M. M. yra savavališkai užėmusi valstybinę žemę ir prašė surašyti jai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai reiškia, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o dėl fizinio asmens daromo pažeidimo. Tokiu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas G. L. skundą, turėjo vadovautis ne administracines procedūras reglamentuojančiais teisės aktais, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis.
Bylos tyrimas yra pradedamas tam tikru procesiniu veiksmu – kompetentingo pareigūno sprendimu, pavedimu ar konkliudentiniais veiksmais. Tam būtina vada ir pagrindas. Administracinės teisės doktrinoje vada suprantama kaip informaciją apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, kuri gali būti gaunama įvairiais būdais: 1) asmenų žodiniai ir rašytiniai pareiškimai, skundai; 2) žiniasklaidos priemonių pateikta informacija; 3) kaltininko atvykimas į tam tikrą instituciją ir jo prisipažinimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo; 4) kompetentingo pareigūno pastebėtas ar nustatytas administracinis teisės pažeidimas; 5) įvairių įmonių, įstaigų ar organizacijų bei jų pareigūnų pranešimai. Pagrindas – tai pakankamas kiekis informacijos, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas (pažeidimo sudėtis). Esant vadai ir pagrindui iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jeigu atlikto tyrimo metu nustatoma, kad pagrindo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Remiantis pateikta samprata, vada iškelti nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai buvo G. L. 2008–04–15 skundas, kuriame jis apibūdino M. M. veiksmus kaip galimai turinčius administracinio teisės pažeidimo požymių. Ant šio skundo atsakingas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnas uždėjo spaudą, iš kurio matyti, kad jis yra gautas, t. y. gauta informacija (vada) apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 6). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos turinį sudaro sistemingų, keičiančių vienas kitą, bet tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kuri administracinės teisės teorijoje skirstoma į tam tikras vystymosi fazes dar vadinamas stadijomis. Pirmąja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadija administracinės teisės teisės doktrinoje laikomas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas arba iškėlimas, kurią sudaro šie etapai: bylos tyrimo pradėjimas (1), faktinių bylos aplinkybių ištyrimas (2), įrodymų surinkimas ir fiksavimas (3), preliminarus bylos aplinkybių teisinis vertinimas arba veikos kvalifikavimas (4), procesinis tyrimo rezultatų įforminimas (5) ir bylos persiuntimas kompetentingam nagrinėti pareigūnui (institucijai (6)).
Kaip jau buvo nurodyta, analizuojamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius į gautą skundą atsakė informacinio pobūdžio raštu. Reikia pastebėti, kad tokie atsakovo veiksmai neatitinka teisės aktų nustatytos tvarkos, ko pasėkoje yra iškreipiama visa administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo, jų nagrinėjimo, administracinių nuobaudų ir kitų administracinių nuobaudų taikymo teisės pažeidėjams procesinė tvarka. Visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tiksliai laikytis įstatymų ir visus proceso veiksmus tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas atlikti taip, kad užtikrintų teisėtumą ir nepažeistų asmens teisių.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindus, jos uždavinius, pagrindinius principus, procesinius veiksmus, juos atliekančius subjektus, asmenų, dalyvaujančių administracinio teisės pažeidimo bylų procese, teises ir pareigas nustato specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos ATPK (Lietuvos Respublikos ATPK 249 str.), o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas skirtas garantuoti asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą dėl teisėtų interesų (įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių) įgyvendinimo. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių G. L. kreipėsi dėl M. M. veiksmų. Duomenų, kad ji pareiškėjo teises pažeidė atlikdama jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, byloje nėra, todėl taikyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nebuvo jokio pagrindo. Taigi skunde pateiktą informaciją atsakovas turėjo vertinti kaip vadą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai pradėti ir visus tolimesnius veiksmus atlikti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008–05-19 raštas/sprendimas Nr. S20–945 „Dėl M. M. veiksmų savavališkai užimant valstybinę žemę“ naikinamas kaip procesiškai nepagrįstas ir neteisėtas, ir byla grąžinama įgaliotai institucijai, įpareigojant ją G. L. 2008-04-15 skundą išnagrinėti laikantis procesinės tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
pareiškėjo G. L. skundas tenkintinas.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008–05-19 raštą/sprendimą Nr. S20–945 „Dėl M. M. veiksmų savavališkai užimant valstybinę žemę“ ir įpareigoti G. L. 2008–04–15 skundą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.