Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-341-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
T-341-224/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-341-224/2018
Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00586-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 2 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 2 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015 m. kovo 17 d. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose.

2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis dėl lygtinio paleidimo pristatomas pirmą kartą. Jis atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Nuteistasis yra įgijęs šaltkalvio-suvirintojo specialybę ir dirba pagal šią specialybę, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas ir sąžiningas darbuotojas, turi jo pasiūlymą išėjus į laisvę likti dirbti toje pačioje įmonėje. Nuteistasis pataisos namuose ir Pusiaukelės namuose charakterizuojamas teigiamai, nuobaudų neturėjo, už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus, kas rodo, jog nuteistasis linkęs nuosekliai laikytis taisyklių. Jis pripažįsta, kad priežiūra jam yra naudinga. Išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus už savo uždirbtas lėšas, į pataisos įstaigą sugrįžta laiku ir be pažeidimų. Vykdamas į namus, nuteistasis atliko kapitalinį remontą, tai rodo, kad jis siekia prasmingo užimtumo ir linkęs gyventi pagal nustatytas, visuotinai priimtas taisykles. Psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi, nusikaltimą įvykdė blaivus. Kaltę jis pripažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistasis, siekdamas keisti savo mąstymą bei elgesį, mažinti kriminogeninius veiksnius, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Dėl to nuosekliai mažėjo jo nusikalstamo elgesio rizika, ji buvo 46 balai, šiuo metu rizika yra 35 balai, statinius veiksnius sudaro 25 balai. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija darė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 357-177 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/2 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. K. bausmės atlikimo metu dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, dirba. Jis drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus. Nuteistasis išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, pažeidimų nepadarė, pripažįsta, kad priežiūra jam naudinga. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu rizika yra žema – 35 balai pagal OASys, taip pat žema ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius, laisvėje planuoja dirbti, turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės, įvertintos ir Komisijos, teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir rodo pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant. Tuo tarpu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė.

Nuteistasis anksčiau teistas net septynis kartus, jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, vėl nusikalto ir šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis). Jau vien šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju itin svarbios nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija, leidžianti pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo ankstesniame elgesyje buvo polinkių priimti impulsyvius sprendimus, kai kada veikti spontaniškai, jis turėjo polinkį rizikuoti, elgtis lengvabūdiškai, nemąstė apie pasekmes. Elgesyje buvo stebimi ir savitvardos praradimo momentai. Ir nors bausmės atlikimo metu toks elgesys nepasireiškia, svarbu įvertinti minėtas aplinkybes, nes nuteistojo ankstesnis impulsyvumas ir pasitaikantys savitvardos praradimo epizodai yra kriminogeninis veiksnys. Be to, nuteistasis praeityje yra bandęs nusižudyti, teigia, kad tai buvo daugiau demonstratyvumo išraiška tuo metu, kai vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Jis stokodavo pasitikėjimo savimi. Šiuo metu jo savęs vertinimas yra tik vidutinis ir nurodytos aplinkybės taip pat labai reikšmingos, nes nuteistojo emocinė gerovė išlieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, nors Komisija nutarime akcentavo ir teigiamai įvertino tai, kad nuteistasis, siekdamas keisti savo mąstymą bei elgesį, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, kas leido mažinti nusikalstamo elgesio riziką, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir išlikusius nuteistojo kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu daryti išvadą apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius negalima.

Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir jo finansiniai įsipareigojimai, kurie padidina riziką laisvėje vėl nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi 11 854,61 Eur skolą vaiko išlaikymui, šiuo metu iš jo darbo užmokesčio išieškota tik 1 932,32 Eur, taigi nevykdyti finansiniai įsipareigojimai yra labai dideli, o tai neabejotinai kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis, būdamas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei ir turintis laisvėje gana nedidelę darbinę patirtį (socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad laisvėje jis legaliai dirbo apie 4 metus), lygtinai paleistas savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir sugebės vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Be kita ko, nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir aplinkybė, jog laisvėje jis ilgesnį laiką dirbo nelegaliai, taigi, toleravo įstatymų pažeidimus.

Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau jos nėra pakankamos konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš nuteistajam nustatytų 35 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dinaminių yra 10 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį šešis kartus paskatintas. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2017 m. birželio 5 d. perkeltas atlikti bausmę į Pusiaukelės namus, tokiu būdu pripažintina, kad šiuo metu yra įvertinta nuteistojo teigiama charakteristika ir kaip paskata bei lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta tinkama priemonė – perkėlimas iš pataisos namų į Pusiaukelės namus. Tačiau šiuo metu spręsti apie nuteistojo išskirtinę pažangą keičiant savo elgesį ir jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius ilgą laiką, kas lemtų sėkmingą jam taikomą probaciją, dar anksti, juolab, kad tik Pusiaukelės namuose jis pradėjo keisti savo nuostatas teigiama kryptimi, nes socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, rūpindamasis savo asmeniniu komfortu, laikėsi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių ir tik perkeltas į Pusiaukelės namus stengiasi gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles.

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo R. K. asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 3 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Taigi, teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. K. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.

Be kita ko, iš 2018 m. liepos 25 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-172 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, šeši Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir vienas narys balsavo prieš jo lygtinį paleidimą.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-177 dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Jonas Malinauskas