Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 91 straipsniu, 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigojant tęsti mokslą, nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 20 val. iki 7 val. būti namuose, uždraudžiant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir jai paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, uždraudžiant be institucijos, kontroliuojančios elgesio apribojimo vykdymą, žinios keisti gyvenamąją vietą. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nukreipta atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą;

3) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 9 MGL (1 170 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą (bauda neišieškota);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jai paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jai paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., pasinaudodama savo padėtimi, paprašė savo nepilnametės giminaitės, S. V., kad ji paimtų iš R. Z. AB SEB banko kortelę ir šios kortelės PIN kodą, o šiai prašymą įvykdžius, ji, pasinaudojusi S. V., kuri tuo metu nebuvo sulaukusi BK 13 straipsnyje numatyto amžiaus, 2019 m. birželio 22 d. 20.46.14 val., 2019 m. birželio 22 d. 20.46.48 val., 2019 m. birželio 22 d. 20.47.22 val., 2019 m. birželio 22 d. 20.48.01 val., 2019 m. birželio 22 d. 20.48.39 val., 2019 m. birželio 25 d. 09.50.52 val., 2019 birželio 25 d. 14.09.04 val. „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ATM PC (duomenys neskelbtini), S. V. suvedus PIN kodą ir tokiu būdu prisistatydama banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku iš R. Z. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per septynis kartus išgrynino 100 Eur, 100 Eur, 100 Eur, 200 Eur, 120 Eur, 600 Eur ir 100 Eur, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. Z. priklausantį turtą – 1 320 Eur, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 21 d. įtariamąja apklausta J. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 25 d. bendravo daugiau negu įprastai su savo nepilnamete dukterėčia S. V. Anksčiau su dukterėčia bendraudavo mažiau. Su savo dukterėčia susisiekė dėl pinigų, kadangi žinojo, jog ji gyvena pas savo globėją R. Z., kuri turi pinigų. Jai (J. R.) tuo metu labai reikėjo pinigų, kad galėtų sumokėti už buto nuomą. Pirmą kartą S. V. parašė SMS žinutę, kada tai buvo, neprisimena, nesakė, kad jai (J. R.) reikia pinigų, jos tiesiog susitarė, kad ji (S. V.) atvyks pas ją (J. R.) į namus. S. V. kitą dieną ir atvyko, atsivežė saldainių ir pasiūlė eiti kartu į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o ji (J. R.) sutiko. Joms einant į minėtą parduotuvę, ji (J. R.) pasipasakojo S. V., kad jos sunki finansinė padėtis, kad šiuo metu nėra žmonių, o reikia sumokėti už buto nuomą. Tada jai S. V. pasakė, kad einam į parduotuvę, ji nuims ir duos pinigų. Dėl to, kiek S. V. jai duos, jos nesitarė, bet dėl to, kad jai (J. R.) duos pinigų, ji sutiko, nes jų labai reikėjo. Tuo metu ji paklausė S. V., iš kur ji turi pinigų, ji atsakė, kad padeda globėjai ir yra pinigai kaupiami banko sąskaitoje, kuria ji gali naudotis. Tuo metu jai (J. R.) nekilo jokių įtarimų, kad gali būti kitaip. Tą kartą joms nuėjus į minėtą parduotuvę, S. V. iš bankomato išgrynino 300 Eur ir padavė jai (J. R.). Po to karto su ja (J. R.) susisiekė S. V. globėja R. Z., kuri paklausė, kur yra S. V. ir kur yra banko kortelė, nes jos namuose nėra, ji (J. R.) atsakė, kad S. V. išvažiavo namo, o apie kortelę nieko nežino. Tuo metu ir suprato, kad banko kortelė, iš kurios jai S. V. nuėmė pinigus, iš tiesų priklauso jos globėjai ir S. V. ja naudotis negali, tačiau net ir tai žinodama, ji (J. R.) dar kartą susisiekė su S. V. ir jos paklausė, ar ji (S. V.) dar turi globėjos banko kortelę ir ar dar gali jai (J. R.) paimti 500 Eur. S. V. pasakė, kad kortelę turi ir gali paimti dar 500 Eur. Joms susitikus kitą kartą, jos vėl nuėjo į minėtą parduotuvę ir iš bankomato S. V. jai išgrynino 500 Eur. Abu kartus pinigus grynino S. V., ji (J. R.) stovėjo šalia. Po to jos kartu nuėjo pas ją (J. R.) į namus ir buvo jos namuose. Taigi nurodė, kad nors ir žinojo, jog banko kortelė priklauso R. Z., o S. V. ja naudotis negali, J. R. vis tiek prašė, kad S. V. paimtų pinigus be globėjos žinios ir duotų juos jai (J. R.), taip darė, kadangi jai labai tuo metu reikėjo pinigų. Pati pinigų iš kortelės negrynino, kadangi S. V. žinojo PIN kodą ir tuo pačiu suvokė, kad ji yra nepilnametė ir jai negresia atsakomybė. Dėl šio savo poelgio labai gailisi (b. l. 63–65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 26 d. liudytoja apklausta R. Z. parodė, kad ji gyvena trijų kambarių bute nuo 2010 m. su savo nepilnamete globotine S. V., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri turi nuo buto raktus, jos gyvena skirtinguose kambariuose, o trečiame kambaryje niekas negyvena, kambarį ji rakina. Naudojasi Citadeles banko kortele. Neseniai pastebėjo, kad yra paimta iš jos sąskaitos 50 Eur ir 100 Eur, kadangi ji pinigų neėmė, suprato, kad tai padarė S. V., kuri prisipažino, kad 2019 m. birželio 14 d. ji (S. V.) iš jos (R. Z.) piniginės paėmė banko kortelę, kuri buvo rankinėje, kodą nuo šios kortelės S. V. žinojo, nes pati R. Z. jai buvo pasakius. Kortelę užblokavo, todėl, kai ji (S. V.) bandė pakartotinai paimti pinigus, bankomatas kortelės negrąžino. Savo SEB banko kortele nesinaudojo, ji buvo padėta trečiame kambaryje (kuris buvo užrakintas), tarp dokumentų, šalia buvo užrašytas kortelės kodas. S. V. pasakė, kad paėmė raktą nuo kambario, atrakino jį, rado kortelę su kodu ir pasiėmusi nuėmė pinigų. Iš viso įvairiomis sumomis 1 320 Eur. Visus pinigus ėmė (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. S. V. pasakė, kad pinigus paprašė paimti jos teta J. R., kuri prašė jos paskolinti pinigų, o pati gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini)gatvėje. S. V. sakė, kad pinigus iš Citadelės banko kortelės ėmė teta, o iš SEB banko kortelės ji pati, tačiau šalia buvo teta. Pinigų jai (R. Z.) negrąžino, sakė, kad jau neturi (b. l. 15–17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 7 d. apie savo pačios galimai įvykdytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 str. 3 d. nustatyta tvarka) apklausta S. V. parodė, kad pas savo globėją R. Z. gyveno 10 metų. Su globėja santykiai nebuvo geri, nes dažnai jos neklausydavo, dažnai bėgdavo iš namų. Kiek prisimena šių metų vasaros pradžioje, kelias dienas prieš įvykį, buvo susitikusi su savo teta J. R. Su teta palaikė gerus santykius, nors dažnai nebendravo. Jai susitikus su teta J. R., ji paklausė, ar jos globėja turi mokėjimo kortelėje pinigų, ji jai atsakė, kad turi, tai žinojo, nes globėja jai kažkada buvo sakiusi, taip pat tetai paminėjo, kad globėja turi ir kreditinę kortelę, apie kurią žinojo, nes matė, kaip globėja ją nuo jos slėpė kambaryje, kuriame niekas negyveno. Teta J. R., sužinojusi apie jos globėjos korteles, pasakė, kad ji (S. V.) jas iš globėjos paimtų ir atvežtų jai (J. R.), nes jai tuo metu labai reikėjo pinigų sumokėti už butą. Teta buvo sakiusi, kad jai reikia 2 000 Eur, tačiau ji (S. V.) jai (J. R.) nurodė, kad pas globėją tiek pinigų nėra, o ji (J. R.) pasakė, kad nuiminės pinigus po mažą sumą, kiek bus kortelėse. Tada ji (S. V.), kai globėjos nebuvo namuose, paėmė jos turimas banko korteles, kiek prisimena viena buvo SEB banko kortelė, o kita neprisimena, ir su kortelėmis nuvyko pas tetą J. R. Su teta nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią šalia tetos namų, ir iš bankomato ji (S. V.) išgrynino pinigus. Visą laiką, kol grynino pinigus, teta J. R. stovėjo šalia. Kortelių PIN kodus rado šalia kortelių, jie buvo užrašyti ant popierėlio. Tą kartą iš kortelės išgrynino 200 Eur, po ko su teta nuvažiavo į jos butą ir ji pinigus padavė buto šeimininkui. Po maždaug savaitės laiko su teta vėl nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur ji (S. V.) vėl iš kortelės išgrynino apie 200 Eur, juos vėl atidavė tetai. Paskui maždaug už pusės mėnesio vėl nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur vėl iš kortelės išgrynino pinigus, kiek tada išgrynino, neprisimena. Ir maždaug vasaros pabaigoje paskutinį kartą nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir išgrynino apie 700 Eur. Visus kartus, kai grynino pinigus, teta stovėjo šalia, ji pinigų negrynino nei karto. Teta gavusi pinigus jai padėkojo ir pasakė, kad tuo metu jai daugiau pinigų nereikia. Tada grįžusi pas globėją korteles padėjo ten, iš kur jas ir paėmė, tačiau globėja pastebėjo, kad buvo paimtos kortelės ir išgryninti pinigai ir labai ant jos supyko, sakė, kad jei dar taip padarys, baigsis blogai. Taip pasielgė, nors ir žinojo, kad elgiasi blogai, nes jai buvo labai gaila tetos J. R., ir ji (J. R.) žadėjo, kad atiduos pinigus, kai jai (S. V.) bus 18 metų. Jų gaus užsidirbdama, nes susirado legalų darbą (b. l. 43–45).

R. Z. 2019 m. birželio 26 d. pareiškime nurodė, kad globoja mergaitę S. V., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. balandžio 26 d. Pernai S. V. pažino savo tetą J. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir pradėjo pas ją bėgioti, rašyti jai laiškus, skambinti. Šiais metais praleido daug pamokų, nes bėgo pas tetą. Iš S. V. biologinės motinos sužinojo, kad jos sesuo J. R. veda nelabai teisingą gyvenimą, iš jos atimtas vaikas. 2019 m. birželio 14 d. S. V. pabėgo iš namų pas tetą ir negrįžo 3 dienas. Policijai buvo pranešta. S. V. pavogė jos (R. Z.) kortelę (Citadelės banko) ir su teta spėjo paimti 150 Eur, bet ji greitai pastebėjo ir užblokavo kortelę. 2019 m. birželio 22 d. S. V. vėl pabėgo iš namų ir pavogė kitą kreditinę kortelę (AB SEB banko). Kambarys buvo užrakintas, bet S. V. visur randa raktus. S. V. kartu su teta iš (duomenys neskelbtini) esančio SEB banko bankomato nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 25 d. paėmė 1 320 Eur. Bendra pavogta suma 1 470 Eur (b. l. 1–2).

Iš R. Z. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini), esančio ATM PC (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 1 320 Eur suma, o būtent: 2019 m. birželio 22 d. 20.46.14 val. išgryninti 100 Eur, 2019 m. birželio 22 d. 20.46.48 val. išgryninti 100 Eur, 2019 m. birželio 22 d. 20.47.22 val. išgryninti 100 Eur, 2019 m. birželio 22 d. 20.48.01 val. išgryninti 200 Eur, 2019 m. birželio 22 d. 20.48.39 val. išgryninti 120 Eur, 2019 m. birželio 25 d. 09.50.52 val. išgryninti 600 Eur, 2019 m. birželio 25 d. 14.09.04 val. išgryninti 100 Eur (b. l. 19; 29–31).

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios J. R. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (kaltinamosios J. R., nukentėjusiosios R. Z. bei S. V. parodymai, R. Z. SEB banko sąskaitos išrašo suomenys), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamosios J. R. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi ji neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą R. Z. priklausantį turtą – 1 320 Eur grynųjų pinigų, t. y. pasinaudojusi savo nepilnamete giminaite (tuo metu dar nesulaukusia BK 13 straipsnyje numatyto amžiaus), kuri paėmė iš R. Z. banko kortelę ir šios kortelės PIN kodą, bankomate suvedė šį PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydama banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku iš R. Z. banko sąskaitos per septynis kartus išgrynino 1 320 Eur sumą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamoji J. R. sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 92–94), nukentėjusioji R. Z. taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, įvertina jos kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamoji veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 182 str. 1 d.) ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą finansų sistemai (BK 215 str. 1 d.).

Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kadangi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, J. R. išsakyti teiginiai, kad ji gailisi, yra aiškiai formalūs, kadangi nors ji ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, bet bandė save pateisinti teigdama, kad nežinojo, jog kortelėje esantys pinigai yra ne nepilnametės dukterėčios, o jos globėjos R. Z., pinigus prašė išgryninti dėl to, jog labai reikėjo pinigų. Vis dėlto teismas pažymi, kad J. R. net ir sužinojusi, kad pinigai yra globėjos, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, prašydama dukterėčios išgryninti daugiau pinigų. Akcentuotina, kad J. R. sąmoningai pradėjo bendrauti su dukterėčia turėdama tikslą įgyti svetimą turtą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Taip pat teismas pažymi, jog kaltinamosios J. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kadangi būdama teista už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už jį, vėl padarė tyčinius nusikaltimus.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. R. – yra jauno amžiaus, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje (b. l. 71), netekėjusi, teista keturis kartus, iš esmės už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 86–87), per pastaruosius metus administracine tvarka bausta tris kartus už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 72–85), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje taip pat nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, o būtent už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 30 parų arešto bausmę, t. y. mažesnę nei šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 60 parų arešto bausmę, t. y. šiek tiek didesnę nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu paskiriant subendrintą 60 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad J. R. dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

J. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. skirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. R. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Išaiškinti J. R., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.