- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- I-1580-386/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01011-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- D. C.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. C. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Pareiškėjas) 2014 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą prašymu ir prašo priteisti iš atsakovo D. C. (toliau – ir Atsakovas) 613,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2009 m. trečią ir ketvirtą ketvirčius, 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo teisme metu. Vėliau pateiktu prašymu pareiškėjas prašo priteisti 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti).
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra 2003 m. gruodžio 30 d. Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.
Nurodo, jog vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke yra V. C., kuri Gyventojų registro tarnybos duomenimis mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl atsiradusio palikimo į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi D. C. Atsakovas D. C. nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už 2008-2013 metus.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis numato, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pareiškėjas teismui skundą pateikė suėjus 5 metų senaties terminui priverstinai išieškoti iš Atsakovo vietinę rinkliavą už 2008 metus bei 2009 metų I ir II ketvirčius, todėl turi teisę reikalauti iš Atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą tik už 2009 metų III ir IV ketvirčius, 2010 metus, 2011 metus, 2012 metus, 2013 metus, kas iš pažymoje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nurodytos bendros sumos, atėmus vietinę rinkliavą, paskaičiuotą už 2008 metus bei 2009 metų I ir II ketvirčius, sudaro 613,00 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Jis neatvyko ir nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Plungės rajono savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinius dydžius, 2008-02-28 sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Nuostatų redakcija, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009-12-23 sprendimu Nr. T1-317. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, kiti duomenys, būtini vietinei rinkliavai administruoti. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą taikomi Nuostatuose nurodyti baziniai dydžiai. Nuo 2013-07-01 įsigaliojo Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr.T1-168 patvirtinti nuostatai, kuriuose įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininke įrašyta V. C., gim. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – Pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-09-24, Nr. 5768, įrašas galioja nuo 1992-11-04. Šio buto bendras plotas 57,69 kv.m., pagrindinė naudojimo paskirtis – Butas.
Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. C., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Plugės rajono 2-sis notarų biuras nurodė, jog po jos mirties dėl atsiradusio palikimo į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi D. C., paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis D. C. 1990-03-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, jog priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad atsakovas D. C. privalo mokėti vietinę rinkliavą už turto objektą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai atsakovui apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius bazinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 613,00 Lt įsiskolinimo suma.
Pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 181,50 bylinėjimosi išlaidas.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 181,50 Lt prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos.
Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija SGKA Legal. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3000 Lt (3 MMA). Vertintina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 181,50 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl ji laikytina pagrįsta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo priteistina 181,50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 17178019) 613,00 Lt (šešis šimtus trylika Lt) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2009 m. III ir IV ketvirčius, 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m.
Priteisti iš atsakovo D. C. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 17178019) 181,50 Lt (šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.