Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Nijolei Karlienei, dalyvaujant ieškovams J. I. R. ir A. R., atsakovų V. U. ir H.-D. U. atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Janinos I. R. ir A. R. ieškinį V. U., H.-D. U. ir L. U. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, nuomininkų iškeldinimo, nuomos mokesčio, mokesčių už suvartotą elektros energiją, nuotekų šalinimą priteisimo ir žalos atlyginimo ir atsakovų V. U., H.-D. U. ir V. U. priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai pareiškė priešieškinį (48-53 b.l.), reikalaudami priteisti iš ieškovų 1364,83 Lt žalos atlyginimą ir paskirti ieškovams iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovai atsisakė nuo reikalavimų nutraukti prieš terminą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais šeimos nariais (.76 b.l.), nes atsakovai įvykdė ieškovo reikalavimą išsikelti iki 2014 m. kovo 1 d. Teismas atsisakymą nuo paminėtų reikalavimų priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (102 b.l.). Ieškovai 80 Lt sumažino atlygintinos žalos dydį (77 b.l.), nes atsakovai dėl dujų sudeginimo padarytą žalą atlygino.

Ieškovų reikalavimus pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad dėl ieškovų atsisakymo gauti pinigus nesumokėjo 468 Lt už suvartotą elektros energiją ir 58 Lt už nuotekų šalinimą. Reikalavimą priteisti 1600 Lt nuomos mokesčio pripažįsta iš dalies, nes mano, kad dėl paminėtų gyvenamojo namo trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.485 straipsnį pagrįstai reikalauja nuomos mokestį už sausio-vasario mėnesius sumažinti iki 600 Lt per mėnesį. Reikalavimą atlyginti žalą dėl išdaužto rūsio lango stiklo pripažįsta iš dalies, nes toks stiklas kainuoja 14,04 Lt (64 b.l.). Reikalavimo atlyginti 1000 Lt žalą dėl ieškovų malkų sukūrenimo nepripažįsta, nes ieškovų malkų nenaudojo. 2014 m. lapkričio mėnesį nusipirko 8 m³ malkų, kurias ir naudojo.

Liudytoja T. B. paaiškino, kad atsakovė V. U. jos duktė. 2013 m. lapkričio viduryje duktė paprašė paskolinti pinigų malkoms pirkti. Atvykusi į Palūšės kaimą, kuriame duktė tuo metu nuomojo gyvenamąjį namą, matė, kaip prie namo buvo atvežta apie 8 m³ sukapotų malkų, už kurias sumokėjo 700 Lt. Duktė sakiusi, kad prieš tai kūrenusi iš kito namo atsivežtą malkų likutį.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad daug metų padeda ieškovams pasiruošti kūrenimo sezonui – prineša į gyvenamojo namo, kurį nuomojo atsakovai, rūsį malkų, nes ieškovams dėl nesveikų sąnarių tas darbas per sunkus. Per kūrenimo sezoną malkas į rūsį nešdavo du kartus – rugpjūčio-rugsėjo ir gruodžio-sausio mėnesiais. Atsakovės nuomotas namas būdavo kūrenamas ir tada, kai ten niekas negyveno. 2013 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį prinešė į namo rūsį apie 10 m³ malkų. 2013 m. spalio mėnesį ieškovei padėjo tvarkyti jurginus. Nešdama į namo rūsį jurginų šakniagumbius, atkreipė dėmesį, kad namo patalpos labai prikūrentos. Klausė atsakovės V. U., kam tiek kūrena, kai dar pakankamai šilta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Teismas, vertindamas šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Dėl ieškovų reikalavimų.

Ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovės V. U. 1600 Lt nuomos mokestį už 2014 m. sausio-vasario mėnesius. Atsakovė V. U. mano, kad dėl paminėtų gyvenamosios patalpos trūkumų, remiantis Civilinio kodekso 6.485 straipsnio nuostatais, nuomos mokestis už tą laikotarpį turi būti sumažintas iki 1200 Lt, t.y. 600 per mėnesį. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovų argumentus, kad sudarant nuomos sutartį buvo aptarta, o, be to, akivaizdu, kad mansardoje esančios gyvenamosios patalpos name įrengta šildymo sistema neapšildomos, nes ten nėra jokių šios sistemos įrenginių. Bet teismas sprendžia, kad sudarant nuomos sutartį atsakovė negalėjo numatyti, jog elektros energijos tiekimas į nuomojamą namą bus nutrauktas, pašalinant galimybę paminėtas patalpas nors minimaliai apšildyti panaudojant elektrinius šildymo prietaisus. Atsakovai teigia, kad elektros energijos tiekimą į namą nutraukė elektros energiją tiekianti įmonė, nes atsakovai nemokėjo už suvartotą elektros energiją, o jie neturėjo lėšų už tai sumokėti. Tokį aiškinimą teismas atmeta. Atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad 2014 m. sausio 3 d. pašto perlaida sumokėjo ieškovams už suvartotą elektros energiją (54 b.l.), bet ieškovai gauti pinigus atsisakė. Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energiją tiekianti įmonė įspėjo apie numatomą elektros energijos tiekimo nutraukimą dėl nemokėjimo už suvartotą elektros energiją. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad elektros energijos tiekimas į atsakovų nuomojamą gyvenamąjį namą buvo nutrauktas ieškovų iniciatyva. Elektros energijos tiekimo nutraukimas į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikytinas esminiu nuomojamo daikto trūkumu, todėl pagal Civilinio kodekso 6.485 straipsnį atsakovų reikalavimas dėl tokio trūkumo sumažinti nuomos mokestį pagrįstas. Šalys pripažįsta, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 2014 m. sausio 15 d. iki nuomos sutarties nutraukimo 2014 m. kovo 1 d., todėl nuomos mokesti už šį laikotarpį mažintinas pagal atsakovų reikalavimą iki 600 Lt per mėnesį, o už pusantro mėnesio – 300 Lt. Dėl pasakyto ieškovų reikalavimas už sausio-vasario mėnesius priteisti 1600 Lt nuomos mokesčio tenkinamas iš dalies, priteisiant 1300 Lt nuomos mokesčio.

Ieškovai prašo priteisti 50 Lt išdaužto rūsio lango remonto išlaidas. Atsakovai neginčija, kad rūsio langas dėl jų kaltės buvo išdaužtas, bet mano, kad padaryta žala yra tik 14,04 Lt, t.y. išdaužto stiklo kaina (64 b.l.). Teismas su tokiu atsakovų argumentu nesutinka, nes lango stiklo sudaužymu padarytos žalos dydis tai ne tik sudaužyto stiklo vertė, bet ir jo atgabenimo bei pastatymo išlaidos, todėl ieškovų pateiktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas pagrįstu ir reikalavimas priteisti 50 Lt žalos atlyginimą už sudaužytą rūsio lango stiklą tenkinamas.

Ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovės V. U. 1000 Lt žalos, padarytos sukūrenant 10 m³ ieškovų malkų, atlyginimą. Atsakovai neigia kūrenę ieškovų malkas. Teismas sprendžia, kad šis ieškovų reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Pagal ieškovų aiškinimą ir liudytojos V. P. parodymus atsakovų nuomotas gyvenamasis namas šaltuoju metų laiku būdavo šildomas ir tada, kai ten niekas negyveno. Pagal V. P. parodymus, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, kiekvienais metais, taip pat ir 2013 metais, prieš šildymo sezoną į namo rūsį prinešė apie 10 m³ malkų. Po nuomos sutarties sudarymo 2013 m. spalio 1 d. gyvenamasis namas buvo šildomas jau spalio mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovų liudytoja V. P., bet ir atsakovų liudytoja T. B., aiškinusi, jog duktė sakiusi, kad iki malkų pirkimo kūrenusi iš kito namo atsigabentą malkų likutį. Atsakovai nepateikė įrodymų apie malkų likučio atgabenimą iš kito gyvenamojo namo, todėl teismas sprendžia, kad jau 2013 m. spalio mėnesį namo šildymo sistemai eksploatuoti buvo naudojamos namo rūsyje sandėliuojamos ieškovų malkos. Esant tokioms aplinkybėms tenkinamas reikalavimas priteisti 1000 Lt už sukūrentas ieškovų malkas.

Atsakovai pripažįsta esą skolingi 468 Lt už suvartotą elektros energiją ir 58 Lt už nuotekų šalinimą, todėl šios sumos priteisiamos.

Dėl atsakovų reikalavimų.

Atsakovai prašo priteisti iš ieškovų 1364,83 Lt žalos atlyginimą. Nurodo, kad ieškovams nutraukus elektros energijos tiekimą į nuomojamą gyvenamąjį namą buvo priversi naudoti autonominį elektros energijos šaltinį – elektros generatorių su benzininiu vidaus degimo varikliu, per valandą sunaudojančiu apie 1 litrą benzino. Elektros energijos šiuo generatoriumi gamybai sunaudojo 238,86 litrus benzino už 1085,83 Lt. Generatoriaus negalima buvo prijungti prie namo elektros instaliacijos, todėl pirko papildomą įrangą (ilgintuvą, šviestuvus, lempas), kuriai išleido 279 Lt. Atsakovų reikalavimas tenkinamas iš dalies. Teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su kuro pirkimu elektros generatoriui, pagrįstas. Minėta, kad elektros energijos tiekimas į atsakovų nuomojamą gyvenamąjį namą nutrauktas ieškovų iniciatyva. Atsakovai išsinuomojo gyvenamąsias patalpas, į kurias buvo tiekiama elektros energija. Akivaizdu, kad normalus gyvenamųjų patalpų eksploatavimas be elektros energijos negalimas, todėl ieškovai, inicijavę elektros energijos tiekimo nutraukimą į atsakovų nuomojamą gyvenamąjį namą, padarė atsakovams žalą, pasireiškusią išlaidomis, susijusiomis su elektros generatoriui reikalingo kuro įsigijimu. Aplinkybę, kad atsakovai nuo 2014 m. sausio 18 d. iki vasario 26 d. naudojo elektros generatorių su benzininiu vidaus degimo varikliu patvirtina kuro įsigijimo kvitai (55-61 b.l.), G. M. raštas (63 b.l.), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (79 b.l.). Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros generatoriaus prijungimas prie name įrengtos elektros instaliacijos buvo negalimas, todėl išlaidos, susijusios su papildomos įrangos (ilgintuvo, šviestuvų, lempų) įsigijimu, atsižvelgiant dar ir į tai, kad ta įranga pasiliko pas atsakovus, nelaikytinos atsakovams padaryta žala. Dėl pasakyto tenkinamas tik atsakovų reikalavimas dėl išlaidų elektros generatoriaus darbui reikalingo kuro įsigijimui – 1085,83 Lt.

Atsakovai pateikė prašymą paskirti ieškovams iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pasireiškusį tuo, kad ieškovai 2014 m. vasario 3 d. pareiškė ieškinį teisme dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų iki termino, kurį patys nustatė, pasibaigimo, t.y. iki 2014 m. kovo 1 d. Prašymas atmetamas. Ieškovai paaiškino, kad tokį reikalavimą pareiškė įvertinę atsakovės V. U. pareiškimą, kad jų nustatytu terminu iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų neišsikels. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ne teisininkai ir advokatas jų neatstovavo, sprendžia, jog tokio ieškinio pareiškimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kurį turėtų būti skiriama Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatyta bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovų bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovai, pareikšdami ieškinį teisme, sumokėjo 386 Lt žyminio mokesčio (16 b.l.). Už reikalavimus nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su šeimos nariais – 288 Lt, o už reikalavimą priteisti 3256 Lt – 98 Lt. Reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti ieškovai atsisakė bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui metu. Teismas atsisakymą priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė (102 b.l.), todėl grąžinti 75 % sumokėto 288 Lt žyminio mokesčio ieškovai gali prašyti remdamiesi Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi. Reikalavimas priteisti 3256 Lt tenkinamas iš dalies – priteisiami 2876 Lt., t.y. reikalavimas tenkinamas 88,33 % (2876×100:3256). Tokia dalis bylinėjimosi išlaidų ir priteisiama iš atsakovės V. U. ieškovų naudai – 86,56 Lt (98 Lt×88,33%).

Atsakovų bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti 1364,86 Lt žalos atlyginimą (66 b.l.) ir 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (96-97, 111-112 b.l.). Atsakovų reikalavimas tenkinamas 79,56% (1085,83×100:1364,83).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, priteisiamos iš ieškovų atsakovams proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 57,28 Lt (72 Lt×79,56 %).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Atsakovai V. U. ir H.-D. U. pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (53, 96-97, 111-112 b.l.). Pateiktose sąskaitose nurodytas išlaidų apskaičiavimas. Teismas pagrįstomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažįsta išlaidas už įrodymų rinkimą (Rekomendacijų 8.16 ir 10 punktai) – 100 Lt, priešieškinio parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas) – 400 Lt, išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą (Rekomendacijų 8.16 punktas) – 120 Lt (1000×0,12) ir atstovavimo dviejose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 valandos, išlaidas (Rekomendacijų 8.18 punktas) – 650 Lt. Iš viso pagrįstomis teismas pripažįsta 1270 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios iš ieškovų atsakovų naudai priteisiamos proporcingai patenkintai atsakovų reikalavimų daliai – 1010,41 Lt (1270 Lt×79,56%). Iš ieškovų atsakovų V. U. ir H.-D. U. naudai priteisiama 1067,69 Lt bylinėjimosi išlaidų (57,28 Lt žyminio mokesčio ir 1010,41 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 43,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 6 dalis nustato, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą yra 10 litų. Paskirsčius paminėtas išlaidas tarp ieškovų ir atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvienos šalies priteistina suma yra mažesnė nei dešimt litų (43,45:5), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. U. J. I. R. ir A. R. lygiomis dalimis 1826 Lt skolą, 1050 Lt žalos atlyginimą ir 86,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2962,56 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du litus 56 ct).

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš J. I. R. ir A. R. V. U., H.-D. U. ir L. U. lygiomis dalimis 1085,83 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis litus 83 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti lygiomis dalimis iš J. I. R. ir A. R. V. U. ir H.-D. U. lygiomis dalimis 1067,69 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis litus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.