- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1268/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Dariaus Buivydo
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „SAAS Capital Management Group“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Dariaus Buivydo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-161-267/2009 pagal ieškovo Dariaus Buivydo ieškinį atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centras“ dėl sutarties nutraukimo ir 405 550,24 Lt nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SAAS Capital Management Group“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. Buivydas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centas“, prašydamas nutraukti 2006 m. kovo 2 d. rangos sutartį, priteisti iš atsakovo 405 550,24 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises 405 550,24 Lt sumai, o neužtekus šio turto – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose.
Šiaulių apygardos teisme 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ prašymas leisti atsakovui pakartotinai įkeisti areštuotą turtą AB „Šiaulių bankas“ naudai, padarant atitinkamus pakeitimus hipotekos lakštuose (hipotekos lakšto identifikavimo kodas 09120060000504), sudarytuose pasirašant pirmines kreditavimo sutartis Nr. SVV-2006-09-04 ir Nr. MI-2006-0542-04; leisti atsakovui vykdyti savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis Nr. SVV-2006-09-04 ir Nr. MI-2006-0542-04 iš areštuoto atsakovo turto, pripažįstant, jog taip yra dengiamos atsakovo veiklos sąnaudos. Atsakovas nurodė, kad dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria daug sunkumų ūkinėje komercinėje veikloje. Atsakovas susitarė su AB „Šiaulių bankas“ dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo – buvo pratęstas sutarties Nr. SVV-2006-09-04 galiojimo terminas iki 2012 m. balandžio 27 d. bei pakeistas sutartimi Nr. MI-2006-0542-04 mokėtinų įmokų dydis. Pasirašius susitarimus dėl sutarčių pakeitimo, atsakovas įsipareigojo padaryti atitinkamus pakeitimus hipotekos lakštuose, kurie buvo surašyti sudarant pirmines Kreditavimo sutartis. Tačiau paaiškėjo, jog tokių pakeitimų negalima padaryti, kadangi AB „Šiaulių bankas“ įkeistas turtas yra areštuotas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centras“ prašymą tenkino iš dalies ir nutarė leisti atsakovui pakartotinai įkeisti areštuotą turtą AB „Šiaulių bankas“ naudai. Teismas nurodė sutinkantis su atsakovo prašyme išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Ieškovas D. Buivydas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti iš dalies ir atmesti atsakovo prašymą pakartotinai įkeisti areštuotą turtą AB „Šiaulių bankas“ naudai. Nurodo, kad areštuojant turtą, atsakovas jokio turto neturėjo, išskyrus bankui įkeistą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismui leidus pakartotinai įkeisti areštuotą turtą, ieškovas neteko galimybės vykdymo procese parduoti atsakovo turtą, kadangi tam prieštarautų bankas, atsižvelgiant į nepasibaigusį kredito grąžinimo terminą. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo bankui priklausančių įmokų, jam buvo priskaičiuotos palūkanos bei delspinigiai, t. y. negrąžinto kredito dalis žymiai padidėjo. Todėl, pakartotinai teismui leidus įkeisti šį turtą, padidėjo įkeitimu užtikrintų atsakovo prievolių dydis, o laikinosios apsaugos priemonės nebeatlieka savo funkcijos – garantuoti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, nes ateityje įkeistas turtas gali atitekti tik bankui.
Atsiliepimas
V. V. komercinės agentūros „Centas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai įvertino susiklosčiusią padėtį. Minėtais susitarimais su AB „Šiaulių bankas“ atsakovas nesiekia išvengti galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo ar sumažinti turimo turto mastą, nes jais pakeičiamos anksčiau pasirašytų sutarčių sąlygos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nėra nukreiptos į atsakovo ir jo šeimos narių finansinės padėties bloginimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilęs laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyto apribojimo panaikinimo klausimas.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų areštą, kurio taikymo mastas – 405 550,24 Lt, buvo apribota atsakovo disponavimo areštuotu turtu teisė, kuri apima ir teisės įkeisti ar kitaip šį turtą apsunkinti laikiną priverstinį apribojimą.
Byloje nustatyta, jog, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį, faktiškai buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas iki jo arešto buvo įkeistas, užtikrinant V. V. komercinės agentūros „Centras“ prievolių kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2006 m. balandžio 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-09-04 ir 2006 m. gruodžio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. MI-2006-0542-04 tinkamą įvykdymą. Turto įkeitimas pagal šias kreditavimo sutartis buvo įformintas hipotekos lakštu (id. kodas 09120060000504), 2006 m. gegužės 4 d. patvirtintu Šiaulių miesto I-o notarų biuro notarės Silvos Jonaitienės, registro Nr. 3-4107.
2009 m. balandžio 28 d. Sutartimi Nr. 2 dėl 2006 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutarties Nr. SVV-206-09-04 pakeitimo šalys susitarė dėl naudojimosi kreditu laikotarpio pratęsimo iki 2012 m. balandžio 27 d., bei pakeitė sutarties sąlygas, nustatančias palūkanų normą sudarančios banko maržos (buvo 3 proc., o nustatė 2 proc.) bei delspinigių dydį (buvo 0,1 proc., o nustatė 0,05 proc.) (b.l. 108).
2009 m. gruodžio 6 d. Sutartimi Nr. 2 dėl 2006 m. gruodžio 6 d. kreditavimo sutarties Nr. MI-2006-0542-04 pakeitimo šalys pakeitė sutarties sąlygas, nustatančias palūkanų normos keitimo tvarką, nustatė minimalų palūkanų normos dydį, o taip pat pakeitė delspinigių dydį (buvo 0,1 proc., o nustatė 0,05 proc.) (b.l. 120).
Pakeitus minėtas kreditavimo sutartis, V. V. komercinė agentūra „Centras“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudarė susitarimą dėl hipotekos lakšto, id. kodas 09120060000504, patvirtinto 2006 m. gegužės 4 d. Šiaulių miesto I-o notarų biuro notarės Silvos Jonaitienės, registro Nr. 3-4107, sąlygų pakeitimo. 2009 m. liepos 16 d. nutarimu notaras atsisakė atlikti susitarimo dėl hipotekos lakšto sąlygų pakeitimo patvirtinimo notarinį veiksmą, nes nustatė, kad hipotekos lakštu įkeistas turtas yra areštuotas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi (b.l. 100).
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog susidariusi situacija, kai dėl pritaikyto arešto negalimas hipotekos lakšto sąlygų pakeitimas ir šių pakeitimų notarinis patvirtinimas, apriboja atsakovo teises daugiau, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti. Pažymėtina, jog, nepriklausomai nuo hipotekos sąlygų pakeitimų, ieškovo naudai areštuoto atsakovo turto hipoteka tebegalioja ir yra nepasibaigusi. Atsižvelgiant į kreditavimo sutarčių pakeitimų esmę, kurie yra hipotekos lakšto pakeitimų įregistravimo pagrindas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog jie galėtų kaip nors pažeisti ieškovo teises ar sumažinti teismo sprendimo įvykdymo galimumą ieškinio tenkinimo atveju. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos tesimo 2009 m. rugpjūčio 20 d. rezoliucinės dalies formuluotė, nustatanti leidimą atsakovui pakartotinai įkeisti areštuotą turtą AB „Šiaulių bankas“ naudai, yra netiksli, kadangi iš atsakovo prašymo matyti, jog atsakovas siekia ne pakartotino turto įkeitimo, bet hipotekos lakšto sąlygų pakeitimo. Todėl ji turi būti tikslinama, nustatant leidimą atsakovui padaryti atitinkamus hipotekos lakšto pakeitimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Leisti atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centras“ padaryti atitinkamus hipotekos lakšto (identifikavimo kodas 09120060000504) pakeitimus pagal atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centras“ ir AB Šiaulių banko 2009 m. balandžio 28 d. sudarytą Sutartį Nr. 2 dėl 2006 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutarties Nr. SVV-206-09-04 pakeitimo ir 2009 m. gruodžio 6 d. sudarytą Sutartį Nr. 2 dėl 2006 m. gruodžio 6 d. kreditavimo sutarties Nr. MI-2006-0542-04 pakeitimo“.