Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2021 m. lapkričio 9 d., apie 15.35 val., Galvių pl. ir Kirtimų g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARKB-0129 nustatė 2,02 prom. neblaivumą.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

jis, žinodamas, jog nėra laikęs vairavimo egzamino, neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam nėra ir niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu perdavęs savo asmens duomenis bei parašo pavyzdį ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, po to, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, bet ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 9 d., įgijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo asmens duomenys – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, taip pat melaginga informacija apie įgytą teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (sutinkamai su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada, duomenys spausdinti sublimaciniu spausdintuvu, nepakeičiant pirminio turinio rekvizitų, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus), šį žinomai netikrą dokumentą laikė su savimi, tačiau 2021 m. lapkričio 9 d., apie 15.37 val., R. K. sulaikius ir laikant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) areštinėje, 2021 m. lapkričio 10 d., apie 17.04 val., T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, daiktų apžiūros metu buvo rastas ir paimtas pareigūnų, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė žinomai netikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 10 d. apklaustas R. K. parodė, kad su įtarimu visiškai sutinka, savo kaltę pripažįsta ir dėl to gailisi. Alkoholį vartoja progomis. Jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra atlyginimas už darbą, apie mėnesį dirba įmonėje, kuri atlieka statybos darbus. 2021 m. lapkričio 9 d., apie 14.00 val., buvo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tą dieną alkoholio nevartojo, bet dieną prieš tai buvo gėręs degtinės ir alaus. Kartu su juo buvo jo bendradarbis D. K., kuriam priklauso jo vairuotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi D. K. vartojo alkoholinių gėrimų, buvo neblaivus, jis pasisiūlė vairuoti automobilį, ir jie vyko namo į (duomenys neskelbtini). Pasisiūlydamas vairuoti automobilį, jis jautėsi blaivus, jokių apsvaigimo požymių nejuto. D. K. nieko neklausęs sutiko su jo pasiūlymu, todėl jie sėdo į automobilį ir išvyko. Jiems vykstant namo, prieš (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pasakė pareigūnams, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Niekada anksčiau nebuvo įgijęs teisės vairuoti, yra porą kartų baustas už vairavimą neturint šios teisės. Pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, pirmu pūtimu jam nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, antru pūtimu – 2,02 prom. neblaivumas. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir pilnai pripažįsta savo kaltę, prižada daugiau būdamas neblaivus nevairuoti (b. l. 80–82).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 23 d. apklaustas R. K. su įtarimu susipažino, visiškai sutiko ir parodė, kad laikosi savo prieš tai duotų parodymų dėl vairavimo esant neblaiviam, labai gailisi ir pasižada daugiau transporto priemonių nevairuoti. Savo turėtą vairuotojo pažymėjimą gavo dovanų apie 2020 m. birželio mėn., tikslios dienos nepamena, iš (duomenys neskelbtini) gyvenančių draugų. Jie atsiuntė jam dovaną į (duomenys neskelbtini), ir jis šį dokumentą turėjo su savimi, kol pareigūnai rado jį tarp jo daiktų ir paėmė. Jo asmens duomenis galėjo turėti kartu su juo dirbęs jo tėvas S. K. arba kiti su juo dirbę asmenys, kurie jam pirko skrydžių bilietus, taip pat jo buvę darbdaviai užsienio šalyse. Tiksliai nežino, šių asmenų negali nurodyti. Niekada nėra bandęs įgyti teisės vairuoti, nes dažniausiai būdavo užsienyje, neturėjo laiko arba galimybių (b. l. 89–90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 23 d. apklaustas R. K. papildomai parodė, kad jo turėtas vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Jis prisipažįsta, kad nuo 2020 m. birželio mėn. su savimi turėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą, bet niekada nėra jo naudojęs ar pateikęs, nes supranta, kad netikro dokumento pateikimas gali užtraukti atsakomybę (b. l. 91–92).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Blankas atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu. Pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (b. l. 63–64).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be R. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės antros kuopos ketvirto būrio vyriausiojo patrulio A. B. parodymais (b. l. 68–70), liudytojo D. K. parodymais (b. l. 72–74), Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB‑0129 (patikros sertifikato Nr. 1540409) 2021 m. lapkričio 9 d. 15.37 val. bei 15.54 val. rodmenimis (b. l. 16–18), 2021 m. lapkričio 9 d. neblaivumo aktu (b. l. 15), 2021 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai (b. l. 56–57), ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktas (nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Be to, R. K. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai aptartas aplinkybes, patikslina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nurodydamas, kad R. K. 2021 m. lapkričio 9 d., apie 15.35 val., Galvių pl. ir Kirtimų g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARKB-0129 nustatė 2,02 prom. neblaivumą. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Aptarta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Be R. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės antros kuopos ketvirto būrio vyriausiojo patrulio A. B. parodymais (b. l. 68–70), liudytojo D. K. parodymais (b. l. 72–74), Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 9–10), 2021 m. lapkričio 10 d. savanoriško dokumento pateikimo protokolu (b. l. 83–84), 2021 m. gruodžio 20 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas R. K. 2021 m. lapkričio 10 d. savanoriškai pateiktas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 58–60), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada (b. l. 63‑64) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. K., žinodamas, jog nėra laikęs vairavimo egzamino, neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam nėra ir niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu perdavęs savo asmens duomenis bei parašo pavyzdį ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, po to, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, bet ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 9 d., įgijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo asmens duomenys – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, taip pat melaginga informacija apie įgytą teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (sutinkamai su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada, duomenys spausdinti sublimaciniu spausdintuvu, nepakeičiant pirminio turinio rekvizitų, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus), šį žinomai netikrą dokumentą laikė su savimi, tačiau 2021 m. lapkričio 9 d., apie 15.37 val., R. K. sulaikius ir laikant AVPK areštinėje, 2021 m. lapkričio 10 d., apie 17.04 val., T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, daiktų apžiūros metu buvo rastas ir paimtas pareigūnų, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė žinomai netikrą dokumentą. Tokiu būdu R. K. neteisėtai įgijo ir laikė žinomai netikrą dokumentą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus R. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 122‑126).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, abi veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – neteistas (b. l. 112–114), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 115–116), nedirbantis (b. l. 119–120), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 121). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas arešto bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius už šios bausmės vidurkį, skiriamą už nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 9 d. 15.37 val. iki 2021 m. lapkričio 10 d. 17.28 val. (dvi dienos) (b. l. 105–106, 108), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem arešto paroms.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7-144-628/2018, 2K-274-693/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. lapkričio 10 d. (b. l. 98–99).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo R. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. R. K. vairavo trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog R. K. jam priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar jis būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2021 m. lapkričio mėnesio duomenimis, 2005 m. gamybos automobilio „BMW 530d“ kaina su PVM yra 4050 Eur (b. l. 30). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. K. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 4050 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96‑97), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98–99) ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 93–94) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos, R. K. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, pradėjus bausmę vykdyti grąžintinas R. K.

Byloje yra pateiktas Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio raštas dėl išlaidų, patirtų už automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. (b. l. 35). BPK 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, patirtos dėl daiktų laikymo ar persiuntimo. Už R. K. vairuoto automobilio nuvežimą bei jo saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. susidarė 321,60 Eur išlaidų. Byloje esanti mokėjimo pavedimo kopija patvirtina, kad dalis išlaidų – 243,20 Eur yra atlyginta (b. l. 34). Remiantis išdėstytu, Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus išlaidų neatlyginta dalis, t. y. 78,40 Eur, dėl R. K. vairuoto automobilio nuvežimo bei saugojimo pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo R. K.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – netikras vairuotojo pažymėjimas ir kompaktinis diskas, laikomi vokuose, prisegtuose prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. K. galutinę subendrintą 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 32 (trisdešimt dvejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 9 d. 15.37 val. iki 2021 m. lapkričio 10 d. 17.28 val. (dvi dienas), kas prilyginama dviem arešto paroms, ir galutinį arešto terminą R. K. nustatyti 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 10 d., apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš R. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 4050 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti, o pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmę vykdyti, grąžinti R. K.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. K. 78,40 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, minėtą sumą nurodant pervesti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke (mokėjimo pavedimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti – „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. K.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – netikrą vairuotojo pažymėjimą ir kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Išaiškinti R. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4050 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.