Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-85-672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2-85-672/2014
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01498-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Pareiškėjas
D. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-85-672/2013 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01498-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.3.; 34.4.; (S) 116.1.; 128.2;
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant pareiškėjai D. G., jos atstovei advokatei E. G., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. L. mirties 2003 m. kovo 30 d., jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti, priėmė jos sutuoktinis A. L.. Nurodė, kad A. L. ir B. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) miestelyje, žemės sklypai. Po sutuoktinės mirties A. L. rūpinosi ir prižiūrėjo šį nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, gyveno name iki mirties 2008 m. gegužės 10 d. Pareiškėja kreipėsi į notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal A. L. testamentą gauti, tačiau yra reikalinga nustatyti, kad A. L. po žmonos B. L. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytas reikalingas jai paveldėjimo teisės pagal testamentą gauti.

Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad ji iki mirties prižiūrėjo B. L., jai mirus – ir jos vyrą A. L., kurie buvo jos kaimynai. Žmonai mirus, A. L. paprašė, kad jį prižiūrėtų jį. A. L. testamentu paliko jai namelį ir visą kitą turtą. Kad A. L. po sutuoktinės mirties nesusitvarkė žmonai priklausiusios turto dalies palikimo, nežinojo. Nežinojo ir pats A. L. apie tokius įstatymus, senas jau buvo. A. ir B. L. vaikų ir kitų artimų giminaičių neturėjo, niekas jų nelankė. Ji juos prižiūrėdavo ir jos vaikai su A. ir B. L. sugyvendavo. Visa jų nuosavybė buvo įregistruota kaip sutuoktinių turtas, tiktai A. L. vardu. Testamentą A. L. surašė 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Ji po A. L. mirties su testamentu kreipėsi į notarą, jai buvo paaiškinta, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl fakto nustatymo. Mirus sutuoktinei, A. L. valdė turtą, rūpinuosi juo, gyveno tame pačiame name. O kai jam pablogėjo sveikata, ji parsivedė jį pas save, slaugė. Kol A. L. buvo gyvas, pats mokėjo mokesčius, o paskui mokėjo ji. Per B. L. laidotuves nebuvo kalbos apie palikimą, niekas į tą turtą pretenzijų nereiškia. Prašo teismo jos pareiškimą tenkinti.

Liudytoja O. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jos kaimynė, gyvena kitoje gatvėje, bet šalia. A. ir B. L. taip pat gyveno kaimynystėje. Jie buvo bevaikiai, seni žmonės, B. L. silpnos sveikatos, beveik akla. D. G. visą laiką jiems padėdavo visuose darbuose. B. L. džiaugdavosi, kad D. padėjo, paravėjo ar kitus darbus atliko. Kai B. L. mirė, D. rūpinosi A. L.. Šis taip pat labai džiaugdavosi, kad D. jam padėdavo. B. L. mirus, A. L. liko gyventi vienas pats savo namuose, kiek leido sveikata, rūpinosi savo ūkeliu. Apie testamentą jai nieko nėra nežinoma. Jokie kiti giminaičiai A. ir B. L. nepadėdavo, jų nelankė. Laidotuvėse žmonių buvo labai nedaug. Jai nieko nėra žinoma, ar kas nors pretenduoja į L. turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2003 m. kovo 30 d. mirus B. L., liko turtas: namas, keli žemės sklypai. Turtą A. ir B. L. buvo įgiję santuokos metu. Po sutuoktinės mirties A. L. liko gyventi name, kurį valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi. Vadinasi, A. L. palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Šis palikimo priėmimo būdas numatytas civiliniame kodekse. Akivaizdi aplinkybė, kad asmuo, naudodamas namų ūkio valdą ir jame gyvendamas, tuo užtikriną jos priežiūrą. Testamento B. L. nepaliko, vaikų sutuoktiniai neturėjo. Kadangi A. L. nesikreipė dėl B. L. palikimo priėmimo, palikimo faktas negali būti nustatytas kitaip, kaip tik teisminiu būdu. Teismo prašo jos atstovaujamosios pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. po žmonos B. L. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos D. G. pateiktą pareiškimą neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Išklausius teismo posėdyje proceso dalyvius, ištyrus byloje esančius dokumentus, matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje esantį įrašą, 1939 m. lapkričio 12 d. susituokė A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 1979 m. spalio 24 d. savo gyvenamąsias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini) (7, 8 b. l.). 2003 m. kovo 30 d. B. L. mirė (10 b. l.). A. L. mirė 2008 m. gegužės 10 d. (9 b. l.), po jo mirties paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui gauti pareiškimą Akmenės rajono 2-ojo notaro biurui padavė D. G. (12 b. l.). 2013 m. lapkričio 18 d. išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad A. L. gyvenant santuokoje su sutuoktine B. L. pareiškėjo vardu įregistruota nuosavybės teisė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą tuo pačiu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13-21 b. l.). 2007 m. rugsėjo 13 d. sudarytu testamentu A. L. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko D. G. (22 b. l.). Mirus B. L. pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė (25 b. l.), testamento ji nebuvo sudariusi (26 b. l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Svarbu, kad iš įpėdinio aktyvių veiksmų būtų matyti, jog jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, palaiko jį tinkamos būklės ir pan. Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojos paaiškinimo, pateiktų dokumentų, matyti, kad A. L. po sutuoktinės B. L. mirties faktiškai turtą valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, ten gyveno, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, duomenų, kad valstybė būtų pradėjusi B. L. palikimo priėmimo procedūrą, nepateikta (30-31 b. l.). Duomenų, kad juridinio fakto nustatymas pažeistų kitų galimai suinteresuotų asmenų interesus nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.), įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. L. po savo žmonos B. L. mirties faktiniu valdymo priėmė jos palikimą, pradėjęs visą turtą faktiškai valdyti, rūpintis kaip savo turtu, t. y. faktinio valdymo būdu. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisei įregistruoti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu, 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 daleis 1 punktu, 443 straipsnio 6 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2003 m. kovo 30 d., palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisei pagal testamentą įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė