Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. V., gim. 1970 10 15, yra vienintelis sūnus. Jis turi šeimą ir gyvena atskirai.

Po L. V. mirties nei pareiškėja nei A. V. dėl paveldėjimo nesikreipė ir Kauno m. 11-ajame notarų biure po L. V. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Tačiau po savo vyro mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) ir šį turtą pradėjo valdyti kaip savo - moka mokesčius už šiame butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, jį tvarko, naudojasi visais bute esančiais baldais bei buities prietaisais. Po savo vyro mirties pareiškėja priėmė palikimą per 3 mėnesius jį pradėdama faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Jos valia priimti palikimą buvo išreikšta faktiniu paveldėto turto valdymu - rūpinosi butu, automobiliu, naudojasi ir prižiūri visus likusius baldus bei namų apyvokos reikmenis. Taigi įstatymo nustatytu terminu po L. V. mirties palikimą priėmė, pradedamąjį faktiškai valdyti.

L. V. testamento surašęs nebuvo. Ginčo dėl palikimo priėmimo tarp pareiškėjos ir sūnaus A. V. nėra. Kitų pretendentų į L. V. turtą nėra (b. l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta LR CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka (b.l. 31-34).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. V. mirė 2013-06-03 (b.l. 8). Palikėjas buvo susituokęs su pareiškėja B. V. (b.l. 9), turėjo vieną sūnų A. V. (b.l. 10). Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas B. V. vardu. Butas įgytas 1992-05-11, t.y. santuokos metu. Palikėjo vardu registruota transporto priemonė – keleivinis automobilis VW Passat, valst. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), L. V. vardu AB Swedbank banke yra atidaryta sąskaita, kurioje yra lėšų likutis, bei vartojamasis indėlis (b.l. 14). Po L. V. mirties pavedėjimo byla nėra užvesta (b.l. 15).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 str. 2d.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).

Kaip nustatyta iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateikto Kauno m. 11-ojo norarų biuro pranešimo, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, taip pat nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.

Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo nurodė, kad mirus L. V., pareiškėja su sūnumi savo lėšomis jį palaidojo, likusi gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), pareiškėja viena juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi ir prižiūrėjo visais likusiais baldais bei namų apyvokos reikmenimis, taip pat automobiliu. Pateikti mokesčių kvitai (b.l. 21-26) bei suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti paaiškinimai šias aplinkybes patvirtina. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos, aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta. Pareiškėjos atlikti veiksmai rodo, kad B. V., kaip įstatyminė įpėdinė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikėjo L. V. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjai nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2013-06-01, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjai paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.