Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 29 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2009 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirtas bausmes apimant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, subendrinta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis – galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

6. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Kaip minėta, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 38 balai, t. y. vertinama kaip žema, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami A. J. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų A. J. neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 18 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką 10 kartų baustas. Pažeidimai buvo daromi ne tik bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau devynerių metų laikotarpiu, nuobaudos ne kartą skirtos ir už šiurkščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ir laikymas, fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis). Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be paminėtų nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra ir 18 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, tačiau po paskatinimų ir vėl ne kartą sekė pažeidimai, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

8. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neigia psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau, kaip minėta, nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą bei du kartus baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nuteistasis skunde tvirtina, kad suprato savo elgesio neigiamas pasekmes, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, su negrįžtamomis pasekmėmis, ir stengiasi teigiama linkme koreguoti savo elgesį, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, A. J. ir bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Šios aplinkybės pagrįstai leido daryti išvadą, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, taigi, jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be riziką mažinančių veiksnių, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Skunde nuteistasis A. J. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už penkių nusikalstamų veikų padarymą, vieno kurių pasekmės negrįžtamos – mirė žmogus. Nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl pažeidinėjo įstatymus, darė nusikaltimus, už ką nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

10. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir A. J. šį formalų pagrindą atitinka, – jis atliko įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

11. Atsakant į skundo argumentus, jog teismas be pagrindo netvirtino Komisijos nutarimo, nesivadovavo BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis patikrinti, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo sąlygos ir nenurodė esminių BVK aplinkybių, kurios pagrįstų priimtą sprendimą, teisėjų kolegija atsako, jog pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatą, esant joje numatytoms sąlygoms, „<... > nuteistieji gali būti lygtinai paleisti <...>“, kas suponuoja neabejotiną išvadą, jog spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galima tik įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šį skundo argumentą taip pat paneigia ir neretai pasitaikantys atvejai, kai esant BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, ne tik teismas netvirtina Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimo, bet ir pati Komisija, įvertinusi aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitų faktorių visumą, ne visada pritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo A. J. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

12. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, A. J. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. (A. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.