Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, santuokos metu A. G. ir I. G. nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų- suinteresuotų asmenų šioje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad po I. G. mirties liko gyventi gyvenamajame name, juo, kitais pastatais ir statiniais bei žemės sklypu naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Kitų galimų įpėdinių artimųjų giminaičių, norinčių paveldėti turtą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (priedas prie pareiškimo) nustatyta, kad 2011 m. kovo 23 d. mirė I. G., kuri buvo A. G. sutuoktinė, suinteresuotų asmenų A. G., A. G., A. G. motina. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų I. G. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų.

6. Gyventojų registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), I. G. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o Kauno rajono savivadybės administracijos duomenimis A. G. – (duomenys neskelbtini).

7. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, A. G. vardu 1992-09-25 Pirkimo- pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 735 pagrindu įregistruota A. G. nuosavybės teisė į pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodytas kitas turtas- daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjui ar jo sutuoktinei.

8. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, A. G. ir I. G. vardu 2009-01-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 514 pagrindu įregistruota A. G. ir I. G. nuosavybės teisė į 2,5400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

9. A. G. ir I. G. nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre.

10. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei suinteresuotų asmenų A. G., A. G., A. G. parodymų nustatė, kad A. G. iki sutuoktinės mirties ir jai mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties A. G. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktinei priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininku, toliau pats prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad A. G. po sutuoktinės I. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus..