Kauno apylinkės teismo nuosprendis

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje (neatsargiu gyvybės atėmimu pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas G. Č. – buvęs bare su žuvusiuoju, parodė, kad žuvusysis buvo bendradarbis. 2010-10-22 kartu jie buvo bare. Jis apie 18 val. atėjo su A. R., V. K. bare jau buvo. Iš baro išėjo apie 20 val., nes baras užsidarinėjo, išėjo paskutiniai. Jis iškvietė taksi E.ui, valdas kartu važiuoti atsisakė, kažką minėjo, kad jo pinigai banke. Su V.u išsiskyrė prie sankryžos, galimai Kanapinsko - Liaudies g., o jis su A.iu nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. K.as perėjo į kitą gatvės pusę ir nuėjo į Liaudies g. pusę. K.as buvo išgėręs, bet jo vesti nereikėjo. Pačioje sankryžoje buvo kažkokios stop juostos. Kitą dieną sužinojo, kad K.as žuvo. Jis tą dieną apie 12 val. pro tą vietą pravažiavo. Toje vietoje buvo prikasta griovių, už kelių dienų pamatė gėlių krepšelį, nematė, kad grioviai būtų aptverti. Tik sankryžoje, kaip jam atrodo, buvo STOP ženklai. Tranšėjų pažymėjimus jis matė Kanapinsko, bet ne Liaudies g.

Liudytojas A. R. – buvęs bare su žuvusiuoju, parodė, kad 2010-10-22 apie 18 val. atėjo į barą. Bare buvo V. K.. Jis nebuvo labai išgėręs. Iš baro išeidinėjo apie 20 val. Ėjo jis, Č.s ir K.as. E.as išvažiavo taksi, K.as atsisakė važiuoti su juo. Su K.u ėjo kartu ir išsiskyrė tie posūkiu į Liaudies g. Nematė, ar Liaudies g. buvo iškasti grioviukai, tačiau matė iškastus grioviukus sankryžoje. Neatkreipė dėmesio ar buvo kažkaip pažymėta. K.o vesti nereikėjo, jis ėjo pats, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Žuvus K.ui po kelių dienų važiavo Liaudies g. ir matė, kad tranšėja nebuvo aptverta. Ar buvo kokie apsauginiai ženklai Liaudies g., negali pasakyti, neatkreipė dėmesio.

Liudytojas V. Z. - šalia įvykio vietos gyvenantis gyventojas, parodė, kad jis žuvusiojo nepažinojo. Gyvena nuosavame name netoli įvykio vietos. Tuo metu tiesė kabelį, šalia takelio Liaudies g. buvo prakastas negilus grioviukas. To takelio šaligatviu nepavadinsi, tačiau iki iškasant žmonės retsykiais tuo takeliu praeidavo. Kitoje gatvės pusėje yra normalus šaligatvis. To iškasto grioviuko jis iškarto nepastebėjo, pastebėjo, kai įvažiuojant į namus pastebėjo kažką plevėsuojant ant tvoros, tai buvo vėjo nuplėšta juosta. Nepastebėjo, kad juosta būtų „ėjusi palei“ griovį. Jis net nepastebėjo iškastos tranšėjos. Įvykio dieną apie 20 val., važiuodamas su kaimynu L.um, matė Janušavos g., kaip, galimai, link Liaudies g., du vyrai vedė kitą girtą vyrą. Tų vyrų nepažįsta ir negalėtų atpažinti. Tuo metu labai lijo lietus. Namo grįžo vėliau ir pamatė pagalbos automobilius. Nuėjęs pamatė į grioviuką iki pusės įkritusį žmogų. Rankomis jis buvo įsirėmęs į griovio dugną, į „būzą“. Galvojo, kaip jis įkrito - buvo prilyta, molis, slidu. Negali pasakyti ar tai buvo tas pats žmogus, kurį vedė išgėrusį.

Liudytojas E. L. – šalia įvykio vietos gyvenantis gyventojas, parodė, kad įvykio laiku šalia jo namo - Liaudies g. 27, buvo iškastos tranšėjos, kurių gylio nematavo, negali pasakyti, ar buvo kokie nors žymėjimai, jam atrodo, kad aptvėrimai juostelėmis atsirado po įvykio, iki tol nebuvo, aptvėrimai atsirado prie įvykio vietos. Įvažiuojant į jo kiemą tranšėjos galai nebuvo aptverti, juostelių nebuvo. Tranšėja nebuvo aptverta tvora ar skydais. Neužkasta tranšėja prabuvo ilgokai. Galimai spalio 22 d. apie 18 val., A. Kanapinsko g. matė, kaip du vyrai vedė stipriai išgėrusį kitą vyrą, bet jų neatpažintų. Grįždamas apie 20 valandą pamatė policijos ir greitosios mašinas. Kartu važiavęs V.as buvo nuėjęs pažiūrėti, sakė, kad tranšėjoje rastas negyvas žmogus. Negali pasakyti ar tai buvo tas pats žmogus, kurį vedė. Šaligatvis yra kitoje gatvės pusėje, toje vietoje, kur buvo tranšėja ir yra jo namas - buvo apie 70 cm šaligatviukas, tranšėja buvo iškasta šalia jo, iškasta metras nuo važiuojamosios dalies, 20-30 cm už šaligatviuko. Kai iškasė tranšėją, žmonės eidavo arba keliu arba kita puse - šaligatviu. Takiukas po tranšėjos iškasimo buvo užneštas moliu. Iki iškasimo žmonės eidavo tuo takeliu ir dabar eina.

Liudytojas S. M. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteris, patvirtino, kad įvykio vietoje buvo iškasta tranšėja elektros kabeliui pakloti, kasė ekskavatoriuku traktorininkas M.us. Kasant ekskavatoriumi, reikia kasti maždaug apie 80 cm. Po to reikia pilti smėlio apie 10 cm. Gaunasi gylis - 70 cm - pagal normą taip turi būti, kitą kartą būna, kad ir mažiau iškasi, taip gaunasi pagal situaciją. Tranšėja buvo iškasta Liaudies – Kanapinsko gatvių sankryžoje, vietomis, kur buvo vamzdžiai ir reikėjo kabelius prakišti pro apačią, buvo iškasta apie metrą gylio, vietomis apie pusmetrį. Tranšėją ant sankryžos buvo aptvėrę iš galų, nes toje vietoje buvo gilesnės duobės. Ištisai tranšėja nebuvo aptverta. Tranšėja buvo iškasta šalia šaligatvio, ant žalios vejos. Šaligatvis siauras, apie pusmetris. Jis dalyvavo kasant tranšėją. Žmonės vaikščiojo ir toje pusėje, kur jie kasė tranšėją Iš darbų vykdytojo buvo gavę nurodymą pažymėti tranšėjas. Liepė iš galų tranšėjas pažymėti. Jie žymėjo dviese. Žymėjo geltonos spalvos 20 cm juosta, ant kurios juodomis raidėmis užrašyta „Kabelis“. Po įvykio A. B. jų klausė, ar jie buvo pažymėję tranšėją. Kai jie žymėjo tranšėją – A. B. nebuvo. Darbų vykdytojas S. K. vietoje vadovavo darbams. S. K. buvo už kokių 20-30 metrų, kai jie žymėjo tranšėją. Tranšėjas iškasė per savaitę. Po to nelaimingo įvykio tranšėja buvo užgriuvus, užlijo, jie taisė, tada kabelį klojo. Kabelius klojo po kokios savaitės. Žino, kad buvo išbrokuotas kebelis.

Ekspertas T. D. paaiškino, kad tvirtina byloje atliktos ekspertizės išvadas. Žuvusysis pateko į tranšėją, nes buvo techninė galimybė į ją patekti, nebuvo imtasi priemonių, kad ten nepatektų pašaliniai žmonės. Tranšėjos kasimas – žemės, grunto darbai. Apsaugant juostelės neužtenka. Apsaugos priemonės turi būti numatytos dokumentuose, bet įmonės pateiktuose dokumentuose nebuvo išspręstas klausimas kaip reikia apsaugoti, kad nepatektų žmonės. Pagal norminius reikalavimus turėjo būti 1,60 cm aukščio tvora, bet buvo galima priimti ir kitokius sprendimus, kurie užtikrintų saugumą. Nebuvo nei tvoros, nei kitokių sprendimų. Už atliekamus darbus atsako rangovas. A. B. buvo tik elektrikas, bet nebuvo paskirtas atsakingu už žemės darbus. Tirdamas turimą medžiagą jis nerado asmens, paskirto atsakingu už žemės kasimo darbus. Jei nėra įgalioto atsakingo asmens, atsako aukštesnis darbuotojas ar įmonė, ar darbuotojo darbdavys. Šiuo atveju įgalioto asmens paskirta nebuvo. Technologinėje kortelėje nebuvo jokių sprendinių numatyta kaip apsaugoti vietą, o turėjo būti parašyta kaip tą tranšėją aptverti arba kaip apsaugoti, kad ten žmonės nepakliūtų, turėjo būti konkretus detalus sprendimas, kad visiems būtų aišku kaip tas turėjo būti padaryta. A. B. buvo paskirtas elektros darbų vadovu, bet neatsakingas už žemės kasimo darbus. Žemės darbai yra bendrieji statybos darbai. Jei tokie darbai vykdomi gyvenvietėje, turi būti tvora arba kitoks lygiavertis sprendimas, užtikrinantis žmonių saugumą, jei jau tranšėja paliekama ilgesniam laikui. Šiuo atveju įvykio vietoje vykdyti žemės grunto – tranšėjos kasimo darbai elektros tinklų įrengimui (nors nesvarbu kokiems darbams tranšėja buvo iškąsta) savo esme buvo bendrieji statybos darbai ir tai buvo atliekama gyvenvietėje, kur yra laivas žmonių judėjimas.

Iš pakartotinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. KM47 (132)/13(01) išvados matyti, kad nukentėjusiojo sunkaus laipsnio girtumas turėjo lemiamos įtakos patekimui į tranšėjos griovį. Dėl sunkaus girtumo V. K. galėjo įgriūti į tranšėją savisaugai prieš save neištiesdamas rankų. Nukentėjusysis galėjo įgriūti į tranšėją tokia kūno padėtimi, kokioje buvo rastas. Kokių nors medicininių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip pašalinių asmenų veiklos rezultatas, nenustatyta. V. K. iš tranšėjos pats išlipti negalėjo (III t. b.l. 125).

Iš rangos sutarties Nr. 43000/500962, sudarytos 2010-08-26 tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad rangovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo rizika ir medžiagomis įsipareigoja atlikti MT ir 10kV KL montavimą, 0,4kV OL keitimą į KL Janušavos- Kanapinsko g. sankryžoje, Kėdainių mieste, darbus (I t. b.l. 62-67).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-15 parengtos darbų technologijos kortelės „tranšėjų kasimas“, patvirtintos kaltinamojo K. K., matyti, kad darbų atlikimo tvarkoje, punkte 2.2.2 numatyta, jog tranšėjos kasimo teritorija turi būti aptverta ir sustatyti ženklai, kaip konkrečiai turi būti aptverta – kortelėje nenurodyta (I t. b.l. 93-98).

Iš ekspertizės akto Nr. 11-1950(12) išvados matyti, kad tiriamuoju atveju turėjo būti parengtas statybos technologijų projektas, kurio viena iš sudėtinių dalių yra technologinės kortelė. Pagal statybos techninius reglamentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „OL keitimas į KL Janušavos- Kanapinsko g. sankryžoje Kėdainių mieste“ privalėjo būti paskirtas statinio statybos vadovas, bendrųjų darbų vadovas ar žemės darbų vadovas, o A. B. nebuvo suteikta teisė vadovauti tranšėjų kasimui ir užpylimui, todėl jis negalėjo vadovauti minimo objekto tranšėjos įrengimo darbams. Taip pat šiame objekte privalėjo būti imtasi priemonių, kad pašaliniai asmenys nepatektų į iškastą tranšėją, o nustatyti, kokiose vietose prie tranšėjos ir kokios techninės priemonės privalėjo būti naudojamos pagal pateiktą medžiagą nustatyti negalima, nes technologinėje kortelėje tokių konkrečių sprendinių nėra, o statybos technologijų projektas neparengtas. Tikėtina, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad iškasta tranšėja nebuvo įrengta taip, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys (III t. b.l. 113).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų, specialisto parodymais, išvardintais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už darbo apsaugą, priešgaisrinį stovį, turto saugumą bendrovėje, kaip tai numatyta 2002 m gegužės 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos primininko patvirtinto generalinio direktoriaus pareigybių aprašymo 4.4 punkte, privalėdamas užtikrinti, kad vykdant darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „OL keitimas į KL Janušavos-Kanapinsko g. sankryžoje, Kėdainių mieste“, būtų parengtas statybos darbų technologijos projektas, kuriame būtų numatytos priemonės, kad pašaliniai asmenys nepatektų į iškastą tranšėją bei šiame objekte naudotoje tipinėje technologinėje kortelėje būtų nurodyti konkretūs saugos darbe sprendiniai ir nurodyta kokios konkrečios priemonės turėjo būti panaudotos, elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, nesiėmė teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų paskirtas statinio statybos vadovas, bendrųjų darbų vadovas ar žemės darbų vadovas bei, kad būtų aptverta ir paženklinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „OL keitimas į KL Janušavos-Kanapinkso g. sankryžoje, Kėdainių mieste“ Kėdainių mieste Liaudies gatvėje iškasta tranšėja elektros kabeliui pakloti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 15 str. 5 d. 3 p., kuriame numatyta, kad „...rangovas privalo: vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų,“; 5p., kuriame numatyta, kad „rangovas privalo: užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus,....“ reikalavimus, 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 str., kuriame numatyta, kad „...Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. ...“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1. 08.02:2002 “Statybos darbai“ 33 punkto, kuriame numatyta, kad „...Statinio statybos darbams (Reglamento 1 priedas) vadovauja tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai...“, 43 punkto, kuriame numatyta, kad „... Statybos darbų technologijos projektas turi būti rengiamas visiems statiniams, išskyrus nesudėtingus statinius ir statinio paprastąjį remontą. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. ...“; 44 punkto, kuriame numatyta, kad „...Rengiant statybos darbų technologijos projektą, privaloma vadovautis techninio projekto statybos paruošimo ir organizavimo sprendiniais bei saugaus darbo ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5–00....“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 21 punkto kuriame numatyta, kad „vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos...“, 20 punkto, kuriame numatyta, kad „... Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų. ...“ reikalavimus, dėl ko 2010 m. spalio 22 d. apie 20 val., eidamas Liaudies gatve, Kėdainiuose, šalia iškastos ir neaptvertos, kaip numatyta Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 20 punkte, bei nepaženklintos elektros kabelio tranšėjos, į ją įkrito V. K., kuris įvykio vietoje nuo asfikcijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu ir skystu moliu, mirė, tai yra dėl neatsargumo pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles žuvo žmogus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Kaltinamasis K. K. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, nurodė, kad papildomai, nei nurodyta kaltinime, paaiškinti neturi ką, gailisi, tokia situacija jam, dirbant direktoriumi, atsitiko pirmą kartą gyvenime, nukentėjusiajai atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiąja, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Byloje nustatytas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios generaliniu direktoriumi yra kaltinamasis K. K., pagal rangos sutartį savo rizika vykdė darbus įvykio vietoje, kurioje žuvo pašalinis, tai yra su įmonę darbo santykiais nesusijęs, žmogus.

Nustatyta, kad vykdant darbus iškasta tranšėja nebuvo apsaugota tokiomis apsaugos priemonėmis, numatytomis kaltinime nurodytuose norminiuose aktuose, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, dėl ko, į iškastą tranšėją, tamsiu paros metu, įvykio vietai nesant apšviestai, lyjant lietui ir kelio aplinkai įvykio vietoje buvus slidžiai, žemyn galva į griovį įkrito V. K., kuris pats nesugebėjo iš tranšėjos išlipti ir mirė nuo asfiksijos. Nustatytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, teismo medicinos specialistų išvados, nukentėjusiosios I. K., liudytojų G. Č., A. R., V. Z., E. L., S. M., V. K., A. P., A. B. parodymai, eksperto T. D. parodymais. Apklausti asmenys patvirtino, kad įvykio vieta nebuvo aptverta apsaugos priemonėmis, kurios būtų užkirtę kelią įkristi į iškastą tranšėją, įvykio vietoje aplinkybėse nurodytu laiku buvo slidu, tamsiu paros metu vieta neapšviesta.

Byloje nebuvo nustatyta, kad už žemės kasimo darbus ir iškastos tranšėjos, kuri iškasta buvo paliktą apie savaitę laiko, tinkamą apsaugą, būtų buvęs paskirtas įmonės atsakingas darbuotojas, kuriam būtų buvę aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kaip turi būti apsaugota gyvenvietėje iškasta tranšėja, kuri buvo iškasta toje vietoje, kur nėra apribotas ir vyksta pėsčiųjų judėjimas. Esant tokiai situacijai, kaltinamasis yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo įmonės vykdomų darbų projekto vietoje pasekmių. Šias aplinkybes patvirtina darbų saugos ekspertizės, eksperto T. D. parodymai, rangos sutartis, darbų technologinė kortelė, kurią patvirtino būtent kaltinamasis K. K. ir kurioje nėra numatyta, kaip konkrečiai turi būti apsaugota iškasta tranšėja, liudytojų S. M., A. B. parodymai. S. M. patvirtino, kad toje pusėje, kur jie vykdė tranšėjos kasimo darbus, vyko žmonių judėjimas, patvirtino, kad tranšėja ištisine juostele pažymėta nebuvo, pažymėta tranšėja buvo tik iš galų ir tik ties žmonių kiemai, žymėjo juostele „Kabelis“, kad tranšėją taip pažymėti jiems liepė darbų vadovas S. K., o A. B. tuo metu jau nebuvo. A. B. patvirtino, kad jis buvo paskirtas atsakingu už elektros darbus Kėdainių mieste, individualių namų rajone, tai yra gyvenvietėje. Kad tranšėją reikia aptverti buvo parašyta technologinėje kortelėje, kad tranšėją paruošė kabelio tiesimui 15 d., tačiau išbrokavus kabelį darbai sustojo savaitei laiko, kad gilesnėse tranšėjos vietose jie buvo sustatę ženklus, kurie po nakties jau buvo pavogti, apie ką buvo informuotas ir kaltinamasis, o naujų nebestatė, tvėrė juostomis, tačiau ištisai visa tranšėja juosta pažymėta nebuvo, buvo pažymėti tik tranšėjos galai ties įvažiavimu į žmonių kiemais, bet vėjas ar vaikai ir tose vietose juostas galėjo nudraskyti, pripažįsta, kad per savaitę, kurią tranšėja buvo iškasta, jie į tą vietą atvykę pasižiūrėti nebuvo, mano, kad jei žuvusysis nebūtų buvęs neblaivus, būtų sugebėjęs išsivaduoti. Kurią tranšėjos vietą žymėti, o kurią nežymėti sprendė su visais brigados nariais. Pripažįsta, kad toje vietoje, kur jie kasė, ženklo draudžiančio eiti pėstiesiems nebuvo. Liudytojų parodymai patvirtina, kad, tame tarpe ir žemės kasimo darbus įvykio vietoje vykdžiusiems, įmonės darbuotojams nebuvo aišku, kaip konkrečiai turi būti apsaugota gyvenvietėje, vietoje, kur vyksta žmonių judėjimas, iškasta tranšėja. Ekspertas T. D. teismui patvirtino, jog žmogus į tranšėją įkrito, nes buvo neapribota galimybė į ją pateikti. Tvirtino, kad tranšėjos kasimas yra žemės darbai ir gyvenvietėse, kur vyksta laivas žmonių judėjimas, apsaugoti žemėje iškastos tranšėjos, ypač jei ji iškasta paliekama ilgesniam laikui, tik juostelėmis nepakanka, o konkrečių apsaugos priemonių darbus vykdančios įmonės dokumentuose, šiuo atveju technologinėje kortelėje, numatyta nebuvo. Tiriamoje byloje, pagal jam pateiktą medžiagą nebuvo nustatytas už žemės kasimo darbus paskirtas atsakingas darbuotojas.

Byloje nebuvo nustatyta, kad V. K. į tranšėją būtų patekęs dėl kitų asmenų tyčinių nusikalstamų veiksmų. Ką patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Be to, V. K. neblaivumas nėra kaltinamojo atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes civiliams asmenims alkoholio vartojimas nėra uždraustas. Už neblaivaus civilio asmens pasirodymą viešoje vietoje gali kilti tik administracinė atsakomybė.

K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir atsakingu už įsakymų, įstatymų ir kitų norminių aktų vykdymą bei jų savalaikį įgyvendinimą, privalėdamas užtikrinti, kad vykdant darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „OL keitimas į KL Janušavos – A. Kanapinsko g. sankryžoje, Kėdainių mieste“, įmonės darbuotojams dokumentuose būtų nurodytos aiškios ir konkrečios apsaugos priemonės, kurių turi būti imtasi, kad pašaliniai asmenys nepatektų į įmonės darbams atlikti žemėje iškastą būtiną tranšėją, kuri gyvenvietėje, ypač toje vietoje, kur laisvai vaikšto žmonės, buvo palikta neužkasta savaitę laiko, apie ką kaltinamasis buvo informuotas, tinkamai nedelegavęs norminiuose aktuose numatytų pareigų įmonės darbuotojams, pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes dėl kaltinamojo darbo organizavimo trūkumų į įmonės darbuotojų iškastą tranšėją įkrito ir žuvo pašalinis žmogus, ir ši pasekmė yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo veika, tai yra tarp kaltinamojo padarytų teisės aktų nustatytų reikalavimų, specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo pareigas, profesines savybes, patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti, tai yra nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai. Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinime paminėtų norminių aktų pažeidimo buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad K. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusioji ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, nukentėjusiajai visa žala atlyginta ir ji turtinių pretenzijų nebeturi, prašė bylą nutraukti. Prokuroras ir kiti proceso dalyviai susitaikymui neprieštaravo. Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai žalą, nukentėjusioji teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju, turtinių pretenzijų neturi bei taip pat prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – neteistas, dirba, gailėjosi, daro išvadą, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamasis kaltinamas, pastarojo gyvenime buvo akivaizdžiai atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje jokių nusikalstamų veikų nedarys ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika neatsargi, teismas mano, jog kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Kardomoji priemonė. 2012-11-09 kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III tomas, b.l.83-84), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinis įrodymas – prie bylos (II tomas) esantį kompaktinį diską su projektine medžiagą, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš K. K. priteistini 209,54 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

K. K., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą K. K. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su projektine medžiagą palikti saugoti byloje.

Priteisti iš K. K. 209,54 Lt (du šimtus devynis litus 54 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000; įmokos kodas pašto išlaidoms apmokėti - 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.