Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-353-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-16Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-10-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
AN2-353-576/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00472-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 16.9.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-353-576/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00472-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; 16.9.10.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (A. P.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam 1 200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį A. P. atžvilgiu nutraukta, kadangi padaryta veika neturi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. J. surašė A. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

2. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu A. P. nubaudė už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 23 d., apie 2 val. 41 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz ML 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines ir eismo sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo kampą bei šiukšlių konteinerį ir juos apgadino, be to, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – 2018 m. gruodžio 23 d., 3 val. 52 min. A. P. suradus, jam nustatytas 0,80 prom. girtumas (po paklaidos). Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

3. A. P. buvo kaltinamas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kad jis, sukėlęs eismo įvykį ir palikęs automobilį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme pasišalino pėsčiomis iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas A. P. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

4. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, cituojama Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo motyvai. Teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimą dalyje dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos motyvavo tuo, kad apeliantas po liudytojos A. P. pareikštų pretenzijų turėjo suvokti, jog kilo tam tikras (eismo) įvykis bei tai, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tame pačiame nutarime tik dėl veikos, numatytos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, teismas vertino, jog A. P. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nors tokį elgesį šioje situacijoje pripažino neatsakingu. Apeliantas vertino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pasiremdamas tik jo paties parodymais pripažino, kad asmuo turi suvokti, jog yra susijęs su eismo įvykiu, nes tik po to kyla pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau nenustatė tokio apelianto suvokimo ir jo tiesioginės tyčios pasišalinti. Padarytos teismo išvados prieštarauja viena kitai.

6. Apeliantas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nurodo, kad tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Skundžiamame nutarime žalos klausimu taip pat padarytos prieštaringos išvados. Teismas vertino, kad dėl apgadinto namo kampo buvo padaryta nedidelė žala. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog tvora buvo apgadinta apeliantui vairuojant automobilį, tačiau nurodė, kad buvo apgadintas konteineris. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Econovus“ nefiksavo mišrių konteinerių sugadinimo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1., b. l. 55), todėl nėra aišku apie kokią žalą nurodė teismas. Duomenų, kada atsirado įlenkimas ir ar jį padarė A. P., nėra. Liudytojas M. Š. nurodė, jog įvykio vietoje automobilio aukščiai ir sugretinimai su objektais nebuvo matuoti, dažų, mikropluoštų dalelės lyginamajam tyrimui imti nebuvo.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nagrinėjant klausimą dėl namo sienos apgadinimo pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad buvo ištrupėjusi išorinė namo juosta (dailylentė), kurios naujos vertė – 2,97 Eur. Liudytoja L. P. paaiškino, kad pretenzijų apeliantui neturi, o namas buvo remontuotas prieš tris metus, todėl akivaizdu, kad skaičiuojant nusidėvėjimą vertė siektų 0,00 Eur. Pažymi, jog liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių namo apgadinimų nematė, bet ji girdėjo smūgį, triukšmą, o paskui pamatė, kad namo kampas apačioje nudaužtas.

Šalies argumentai

8. Apeliantas nurodo, jog vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui nustato Kelių eismo taisyklės, o būtent 219.1-219.5, 220 ir 222 punktai, kurie skunde išdėstyti. Apeliantas vertina, kad jam nekilo pareiga likti įvykio vietoje. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai yra V. S. ir O. Č. (t. 1., b. l. 43), o L. P. yra V. S. dukra, O. Č. sūnus V. Č. buvo įvykio vietoje. Remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktu pažymi, jog namo savininkas (valdytojas) nėra eismo dalyvis, todėl A. P. nekilo pareiga pildyti eismo įvykio deklaracijos. Šiuo atveju turto naudotojas O. Č. sūnus V. Č. buvo įvykio vietoje ir jokių pretenzijų nereiškė, L. P. irgi buvo įvykio vietoje, taigi atsižvelgdamas į KET 222 punktą nurodo, jog net preziumuojant eismo įvykį, kuomet padaryta žala tik turtui, vairuotojo pareiga pranešti apie tai nukentėjusiesiems buvo atlikta.

9. Apeliantas teigia nesuvokęs, jog kilo eismo įvykis, todėl galėjo veikti ką nori, įskaitant ir alkoholio vartojimą. Apie eismo įvykį jis sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams ir jiems tai papasakojus. Tą dieną buvo susitaręs užvažiuoti pas draugą V. Č., važiuojant į kiemą slystelėjo automobilis, ratai buksavo ir išėjus kaimynei su pastarąja pradėjo pyktis. Nematė ir nežinojo, kad įvyko eismo įvykis. Automobilis jau anksčiau buvo apgadintas. Palikęs automobilį pas draugą, išėjo pas tėvą. Negirdėjo, kad kaimynė sakė, jog kvies policiją. Apie apgadintą namo kampą sužinojo kitą dieną. Aplinkybę, kad jis nepajuto kliudęs, patvirtina ir tai, kad galimas kontaktas su plastikine trapia dailylente buvo nežymus ir nesutrukdė toliau judėti, automobilį jis paliko stovėti toje pačioje vietoje, o apgadinimus pamatė tik atvežus jį pareigūnams į įvykio vietą, įvykio metu buvo slidu, su didžiuliu visureigiu sunku buvo apsisukti, esant slidžiai dangai, tamsiu paros metu. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio apgadinimai yra labai mažo ploto paviršiuje, padaryti slystamojo pobūdžio kontakto metu, kuris teismų praktikoje dažnai pripažįstamas nejuntamu. Automobilį vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, paliktas kieme, tai patvirtina, kad jis neturėjo jokio siekio išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

10. Automobilis „Mersedes Benz“, kurį vairavo apeliantas priklauso nuomos bendrovei, minėtas automobilis turėjo apgadinimų, padarytų automobilį naudojant kitiems klientams (t. 1., b. l. 11, 49-53). Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad automobilio apgadinimai nebuvo užfiksuoti, automobilis apžiūrėtas, o nuo namo ir tvoros mikrodalelės nerinktos. Namo įskilimo šukės nebuvo paimtos. Yra nuotraukos, kuriose turi matytis. Taigi kyla klausimas, ar apskritai apeliantas automobiliu kliudė namo apdailos lentelę, nes jokių tai patvirtinančių duomenų nesurinkta, neužfiksuota, nesigretinta, nėra specialistų išvadų dėl mikrodalelių, dažų ir pan.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas

12. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą šioje byloje teikia asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 426 straipsnio 1 dal, o pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra paskirta administracinė nuobauda. Skundas teikiamas dalyje dėl priimto procesinio sprendimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, todėl aukštesnysis teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą apeliacinio skundo ribose.

13. ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie alkoholį vartoja jau po eismo įvykio iki šio įvykio aplinkybių nustatymo, kai jų padarytas KET pažeidimas lemia taip pat ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas A. P. buvo surašytas ir jis nubaustas dėl jo padaryto KET pažeidimo, kai vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines ir eismo sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo kampą, šiukšlių konteinerį, juos apgadino bei vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, KET 3 punktą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal KET 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

15. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, teigia, kad nesuvokė padaręs eismo įvykį, todėl nekilo pareigos likti įvykio vietoje, ginčija, kad jo veiksmais buvo apgadintas kitas turtas, padaryta žala. Tokia apelianto pozicija vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje esantys ir apylinkės teismo skundžiamame nutarime įvertinti objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

16. Pirmos instancijos teismas priimtame nutarime nustatė, kad A. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių – padarius KET pažeidimą, lėmusį namo kampo ir šiukšlių konteinerio apgadinimą – nustatymo. Apylinkės teismas tokį sprendimą dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo grindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t.y. liudytojų L. P., V. Č., M. Š., I. B. parodymais, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, alkoholio matuoklio šaknele, kita rašytine bylos medžiaga. Aplinkybės, jog vairavo automobilį, A. P. neneigia. Tai, kad jis vairuodamas automobilį, atsitrenkė į gyvenamojo namo, kuriame miegojo L. P., kampą ir jį apgadino, patvirtina teisme duoti liudytojos L. P. parodymai, kuri paaiškino, jog naktį, apie 3 val., prabudo nuo smūgio į namo kampą. Matė, kad kieme mašina, kuri niekaip negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Išėjus pamatė gulinčią šiukšlių dėžę. Pati girdėjo, kad mašina atsitrenkė į namą. Ji barėsi su A. P. ir pasakė, kad jei nesusitaria, kvies policiją. Kol ėjo pasiimti telefono, A. P. išėjo. Atvykusiems pareigūnams parodė, kur A. P. gyvena. Su A. P. barėsi, nes kampas buvo kliudytas, šiukšlių dėžė nuversta, nakties metas. Kai barėsi, ji sakė A. P.: „Pažiūrėk, ką tu padarei?“, A. P. jai atsakė: „Jei aš ką padariau, viską sutvarkysiu, viskas bus gerai. Nepykit ant manęs“(teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 26 d., garso įrašo 26,50 min). Ji pasakė, kad visko taip nepaliks, ir paskambino policijai. Teisme teigė, jog jai pasirodė, kad buvo blaivus A. P.. Teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 9) užfiksuotas aplinkybes, kad įvykio metu buvo nuversta šiukšlių dėžė ir apgadintas namo kampas. Paaiškinime ji nurodė, kad padaryta 200 Eur žala, nes buvo sulaužyta namo plastikinės dailylentės, kurias reikėjo keisti. Pažymėtina, kad L. P. paskambinusi policijai 2018 m. gruodžio 23 d., 2 val. 43 min., taip pat pranešė, jog vairuotojas automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė namą (b. l. 6), kas neabejotinai patvirtina liudytojos parodymų nuoseklumą. Liudytojos L. P. nurodytas aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietoje schemoje (b. l. 7) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje rastas automobilis „Mercedes benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota namo apdailos dailylenčių šukės. Akcentuotina ir tai, kad automobilis schemoje pavaizduotas patrauktas nuo apgadinto namo kampo, o vairuotojas atsisakė schemoje pasirašyti. Nuotraukose užfiksuota apgadintas namo kampas ir šiukšliadėžė (b. l. 19-20).

17. Vykę į įvykio vietą policijos pareigūnai liudytojai M. Š. ir I. B. teismo posėdžio metu patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5) užfiksuotas aplinkybes, kad L. P. paaiškino, jog būtent A. P. vairuodamas automobilį apgadino namo kampą ir šiukšliadėžę. I. B. tarnybiniame pranešime detalizavo, jog A. P. paaiškino, kad vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantį namą, šiukšliadėžę ir tvorą, tačiau tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo namuose, (duomenys neskelbtini).

18. L. V. Č. patvirtino matęs, kaip lauke barėsi A. P. ir L. P.. Ar buvo apgadinta šiukšliadėžė, nežino. Namo jis pats neapžiūrėjo, dėl jo apgadinimo nieko negalėjo pasakyti. Taigi, dėl turto apgadinimo jokių aplinkybių nenurodė. Liudytojas G. P., A. P. tėvas, sutiko duoti teisme parodymus ir patvirtino tik faktą, kad sūnus kartu su draugu (duomenys neskelbtini) pas jį gėrė, o po to atėjo pareigūnai. Atsižvelgdamas į bylos duomenimis atskleistas šios bylos aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo teigti, kad apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas dėl A. P. atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

19. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame teismo nutarime buvo padarytos prieštaringos išvados. Tai, kad teismas nenustatė A. P. tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir bylą dalyje pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukė, savaime nereiškia, kad A. P. nesuvokė padaręs eismo įvykį. Apelianto argumentai, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, negirdėjęs, kad L. P. kvies policiją, nepajutęs, kad kliudė namo kampą, yra nepagrįsti, jie paneigti teisme ištirtais įrodymais. Liudytoja L. P. betarpiškai bendravusi su apeliantu nurodė, jog į jos pasakymą, kad kvies policiją, A. P. atsakė, kad jam nesvarbu, kad turi daug pažįstamų policijoje ir už viską susimokės (b. l. 9). L. P. teisme patvirtino, kad barėsi su A. P. būtent dėl kliudyto namo kampo ir nuverstos šiukšliadėžės. I. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotos A. P. nurodytas aplinkybes ir liudytojos L. P. nurodytas pokalbio su A. P. turinys po eismo įvykio, leidžia spręsti, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį ir jo metu apgadinęs namą bei šiukšliadėžę, nes žadėjo susimokėti. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, jog jis nepajuto automobilio susidūrimo kontakto ir nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, todėl vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

20. Nesutikina su apeliacinio skundo argumentu, kad net ir preziumuojant eismo įvykį kuomet padaryta žala tik turtui, jam nekilo pareiga likti įvykio vietoje, nes vairuotojo pareiga pranešti apie tai nukentėjusiesiems jau buvo atlikta. Bylos duomenimis apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie leistų spręsti apie tokį jo ketinimą ir tokios pareigos atlikimą. Teisės aktai nustato vairuotojo pareigą pranešti policijai, jeigu buvo padaryta tik turtinė žala (KET 222 punktas), o teismų praktikoje formuojama pozicija, kad vairuotojas privalo likti eismo įvykio vietoje, kai akivaizdžiai matomas kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimas ir šio turto savininkas reiškia pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-511/2015). Šiuo atveju L. P. reiškė pretenzijas dėl eismo įvykio ir apgadinto turto, ką, kaip nustatyta, A. P. suprato.

21. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Teismo nuomone, A. P. privalėjo suprasti, kad jo sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu, kadangi judant transporto priemonei buvo apgadintas namo kampas. Kaip jau minėta, kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo faktas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis, o pagrindo manyti, jog A. P. nesuvokė apgadinęs svetimą turtą, nėra.

22. Tai, kad žala pašalinta, namo kampas sutvarkytas, o A. P. jokių pretenzijų A. P. neturi, nešalina pastarojo administracinės atsakomybės. Teismų praktikoje žalos pašalinimo faktas yra atsakomybę lengvinanti, o ne ją šalinanti aplinkybė. Kartu pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad A. P. savo veiksmais apgadino namo kampą ir šiukšlių konteinerį. Apelianto teiginiai, kad dėl apgadintos namo sienos skaičiuojant nusidėvėjimą žala yra vertinama 0,00 Eur yra tik subjektyvus apelianto vertinimas. Apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl duomenų pakankamumo, ar A. P. apgadino namo kampą, yra nepagrįstos. Skunde minima specialisto išvada galėtų būti vertinama kaip vienas iš įrodymų, tačiau išnagrinėjus bylą yra vertinami ne pavieniai įrodymai, atsietai vieni nuo kitų, o jų visuma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pakako duomenų, kurie paminėti ir aptarti aukštesniojo teismo, išvadai dėl apelianto kaltės. Apelianto teiginiai, kad automobilio apgadinimai buvo padaryti anksčiau ir byloje esantys tai patvirtinantys duomenys, savaime nepaneigia apelianto kaltės pažeidus KET taisykles ir padarius namo bei šiukšlių konteinerio apgadinimus. Kaip minėta byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad A. P. veiksmais buvo apgadintas šiuikšių konteineris ir gyvenamojo namo kampas. Be to, nors surašytame A. P. administracinio nusižengimo protokole reiškiamas kaltinimas ir dėl automobilio apgadinimo, tačiau pirmosios instancijos priimtame nutarimu konstatuota, kad jis apgadino namo kampą ir šiukšlių konteinerį, t. y. aplinkybės dėl automobilio apgadinimo yra pašalintos.

23. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. P. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad šio fakto neneigė ir pats eismo įvykio kaltininkas, o po eismo įvykio alkotesteriu patikrinus A. P. blaivumą jam 2018 m. gruodžio 23 d., 3 val. 52 min., buvo nustatytas 0,82 promilės girtumas, paklaida (±1,7 proc.). Pagal policija.lt duomenis (b. l. 6) matyti, kad įvykio pranešimo laikas yra 2018 m. gruodžio 23 d., 2 val. 43 min., o pareigūnų atvykimo laikas fiksuotas 2018 m. gruodžio 23 d., 3 val. 36 min. Taigi nuo pranešimo apie įvykį iki asmens blaivumo (neblaivumo) patikrinimo praėjo kiek daugiau nei viena valanda ir A. P. versija, kad jis vartojo alkoholį tik po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, yra nepaneigta.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl A. P. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2019 m. liepos 16 d.