- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2K-602/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Aldona Rakauskienė, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- E. G., A. G., L. Š., E.
- Civilinis ieškovas
- A. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, tai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.
Iš V. B. priteista nukentėjusiajai E. G. 49 424,54 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai A. G. – 49 424,54 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai L. Š. - 4424,54 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosioms E. G. ir L. Š. – po 1500 Lt už advokato paslaugas.
Nukentusiajai ir civilinei ieškovei A. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl išlaikymo priteisimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš civilinio atsakovo AB „BTA draudimas“ priteista E. G., A. G., L. Š. kiekvienai po 575,46 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios E. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. 2007 m. rugsėjo 21 d., apie 8.30 val., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 47,210 kilometre, Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė KET 162 punkto reikalavimus, t. y. įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuojamu A. G., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų vežamas į ligoninę mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, jas vertino ne kaip įrodymų visumą, o kiekvieną atskirai ir visiškai nevertino neparankių įrodymų jo naudai, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatas, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir proceso teisingumo principus jo atžvilgiu; šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. V. B. teigia, kad byloje esantys duomenys rodo, jog KET pažeidė būtent nukentėjusysis A. G., tikėtina, praradęs sąmonę nuo apsinuodijimo benzino garais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo V. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tikrumą, pakankamumą ir tarpusavio ryšį. Teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent nuteistojo V. B. padarytas Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimo pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Prokuroras teigia, kad kasatoriaus tvirtinimas, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti ekspertus, yra atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė kompleksinę teismo autotechninę medicininę ekspertizę, kurios išvada iš esmės neprieštarauja pirminei specialisto išvadai, kurią atliko specialistas V. Šakėnas. Prokuroro nuomone, nepagrįstas ir nuteistojo V. B. kasacinio skundo argumentas dėl rungimosi principo pažeidimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu įgyvendino savo teises tirti ir teikti įrodymus, aktyviai dalyvavo jų tyrime, naudojosi teise apskųsti priimtus procesinius sprendimus. Teismas, prokuroro teigimu, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, besiformuojančią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.
Atsiliepime į nuteistojo V. B. kasacinį skundą nukentėjusioji L. Š. siūlo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas tenkino beveik visus nuteistojo prašymus, atliko nemažai specialiųjų tyrimų, apklausė ekspertus–autotechnikus, tačiau nebuvo gauta duomenų, kurie sukeltų abejonių dėl V. B. kaltės. L. Š. teigia, kad V. B. versijos dėl nugaravimo benzino garais, suklastotos eismo įvykio schemos, tariamos eismo įvykio vietos nuplovimo vandeniu buvo patikrintos ir atmestos pagrįstai, nes jos nepasitvirtino. Kasacinio skundo motyvas dėl priežastinio ryšio nustatymo vertinimo, nukentėjusiosios nuomone, atmestinas, nes tai yra fakto klausimas. Nukentėjusioji L. Š. mano, kad nuteistasis vilkina procesą, nes įvykis vyko 2007 m. rugsėjo 21 d., o V. B. dar nepradėjo atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo prašymo - BPK 368 straipsnio
Reikalavimai kasaciniam skundui yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Be kita ko, kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Kasatorius gali prašyti priimti tik BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose numatytą sprendimą ir turi nurodyti konkrečią tokio sprendimo formuluotę. Nuteistojo V. B. kasaciniame skunde nurodyti du alternatyvūs prašymai. Pirmas prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tokio sprendimo BPK 382 straipsnyje nenumatyta. Pagal šį straipsnį kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima ne nuosprendį, o nutartį. Antru prašymu kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl BPK reikalavimų laikymosi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, BPK 320 straipsnis
Nors kasaciniame skunde išvardyti BPK straipsniai ir jų dalys, kurių reikalavimai, kasatoriaus nuomone, pažeisti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau konkrečių motyvų, kurie pagrįstų kasatoriaus teiginius, kasaciniame skunde nepateikiama. Tokių pažeidimų nenustatė ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Iš to išplaukia, kad tai nėra imperatyvus nurodymas apeliaciniam teismui, ir įrodymų tyrimo neatlikimas šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti BPK esminiu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, tų prieštaravimų nepašalinus pirmosios instancijos teismui. Prieštaravimai tarp Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadų ir sutartiniais pagrindais atliktais tyrimo rezultatais aptarti ir pašalinti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendyje. Dėl sutartiniais pagrindais E. Sokolovskio ir O. Lukoševičienės atlikto tyrimo motyvuotai pasisakyta ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti šios apeliacinės instancijos teismo išvados, kuri pagrįsta Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, BPK 88 ir 90 straipsnių nuostatomis.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai atmestas apeliacinio skundo argumentas dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kaip neturinčio įrodymo statuso. BPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyrimo veiksmų protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmus. 2007 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole nėra duomenų, kad įvykio vietos apžiūroje dalyvavo nuteistasis V. B., kuris po įvykio buvo išvežtas į ligoninę, protokole nėra ir jo parašo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pagrįstai atmestas ir apeliacinio skundo argumentas apie „VW Passat“ vairuotojo A. G. galimą apsinuodijimą benzino garais, kuris pagrįstas tik ekspertų E. Sokolovskio ir O. Lukoševičienės spėliojimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra tikslo tirti galimo apsinuodijimo aplinkybės, nes jokiais objektyvais įrodymais nepatvirtinta, kad A. G. išvažiavo į priešingą eismo juostą ir dėl to įvyko automobilių susidūrimas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus ir nėra BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų ją keisti ir naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.