- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-2957-936/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35327-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, sodininkų bendrija „Mozaika“, Sodininkų bendrija "Mozaika", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Arūnas Kučinskas
dalyvaujant pareiškėjui M. P., pareiškėjų M. P. ir A. P. atstovui advokatui Arūnui Kučinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. P. ir A. P. pareiškimą dėl termino sutarties įregistravimui atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, sodininkų bendrija „Mozaika“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. P. ir A. P. prašo atnaujinti praleistą terminą įregistruoti VĮ Registrų centre 1994-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 600 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjai yra L. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs ir įstatyminiai įpėdiniai. 1992 metais pareiškėjų motina, būdama (duomenys neskelbtini) nare bei teisėta 600 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), naudotoja, turėjo teisę naudotis šiuo sodo žemės sklypu nuomos teise arba jį privatizuoti, išpirkdama jį iš valstybės. Nusprendus jį privatizuoti, buvo atlikti visi privalomi pirkėjo ir pardavėjo veiksmai žemės sklypo privatizavimui: 1992-04-01 buvo parengtas žemės sklypo planas; L. P. už žemės sklypą sumokėjo grynais pinigais 300 rublių ir iš jos investicinių čekių sąskaitos buvo nurašyta 454 rublių suma; 1994-03-23 tarp L. P. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos buvo sudaryta notarinės formos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie po savo motinos mirties sužinojo, kad ji galimai dėl nežinojimo bei neišprusimo, t. y. neturėdama pakankamai teisinių žinių apie sandorio registracijos būtinumą ir jo neįregistravimo teisines pasekmes, laiku neįvykdė tuometinio 1992-04-30 Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punkte bei pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodytos pareigos – sutarties neįregistravo per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje. Tačiau L. P. visą laiką iki pat savo mirties, t. y. daugiau kaip 15 metų faktiškai, nepertraukiamai ir atvirai naudojosi žemės sklypu kaip savo, juo rūpinosi bei mokėjo visus privalomus mokesčius ir įmokas. Po L. P. mirties žemės sklypu rūpinasi, moka mokesčius bei įmokas (duomenys neskelbtini) ir kitaip jį prižiūri pareiškėjas M. P.. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti daiktines teises į žemės sklypą, tačiau 2007-09-06 VĮ Registrų centras sprendimu prašymo netenkino, nurodydamas, jog yra praleistas minėtos sutarties įstatymų nustatytas įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Adresų registre. Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašoma nekilnojamajam daiktui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sutiktas adresas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, teismui nustačius svarbias termino praleidimo priežastis.
Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Mozaika“ atsiliepimo į pareiškimą nustatytu terminu nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. ir pareiškėjų atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina nemokėjo lietuvių kalbos, turėjo 8 klasių išsilavinimą, todėl nesuprato pareigos įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas, 1994 metų vasarą motiną ištiko insultas, po kurio ji nebegalėjo kalbėti, buvo paralyžiuota ir slaugoma iki mirties (duomenys neskelbtini), brolis nuo 1996 metų gyvena užsienyje, apie tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis neįregistruota sužinojo tik po motinos mirties.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, neatvyko. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Kitų suinteresuotų asmenų neatvykimo į posėdį priežastys nežinomos. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994-03-23 L. P. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2047, pagal kurią įsigijo 600 kv. m. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje.
Iš 2007-08-14 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės išduoto liudijimo Nr. 2-8851 matyti, kad po L. P. mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 4-ojo notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, dėl mirusiosios turto paveldėjimo pagal įstatymą į notarų biurą kreipėsi L. P. sūnūs A. P. ir M. P..
2019-10-10 išduotoje pažymoje nurodyta, kad žemės sklypu iki 2004 m. naudojosi ir jį prižiūrėjo L. P., nuo 2004 m. žemės sklypu naudojasi ir jį prižiūri M. P.. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad žemės sklypo naudotojai su (duomenys neskelbtini) yra atsiskaitę ir skolų neturi.
VĮ Registrų centas 2007-09-06 sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo nusprendė netenkinti M. P. prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – 600 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nes 1994-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu prašoma įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, pateikta praleidus sutarties įstatymų nustatyta įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties L. P. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo, kalbos nemokėjimo, sveikatos būklės. Byloje nustatyta, kad L. P. nuo žemės sklypo įsigijimo iki savo mirties žemės sklypu naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo visus mokesčius, o nuo jos mirties iki šiol tai daro pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, laikytinos pakankamai svarbiomis konstatuoti esant pagrindą atnaujinti pareiškėjams praleistą sandorio įregistravimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjams atnaujinamas terminas 1994-03-23 sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1994-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2047 dėl 600 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.