Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Rūtai Matonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2015-10-08 prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 945,77 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas prašyme (b.l. 4-8) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2010-07-12 iki 2014-06-17 dirbo tyrėju Marijampolės AVPK kriminalinės policijos padaliniuose. Laimėjęs atranką, nuo 2014-06-07 tarnybą tęsia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos statutinio valstybės tarnautojo pareigose. 2013-11-19 pareiškėjas dalyvavo Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdyje, kur siekė pasikelti turimą (trečią) kvalifikacinę i aukštesnę - antrąją. Pareigūnų kvalifikavimo komisijos siūlymu Marijampolės AVPK Viršininko 2013-11-20 įsakymo Nr.64-TE-402 6 p. pareiškėjui buvo patvirtinta jo jau turima 3 kvalifikacinė kategorija. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2014-03-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2149-428/2014 panaikino 2013-11-20 atsakovo įsakymo Nr.64-TE-402 6 p. ir įpareigojo atsakovą iš naujo organizuoti pareiškėjo turimos kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui, pareiškėjas jau nedirbo Marijampolės AVPK. Kauno apygardos administracinis teismas atsakovui 2014-12-05 nutartimi išaiškino, kad atsakovas privalo iš naujo organizuoti 2 kvalifikacinės kategorijos pareiškėjui suteikimo vertinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio. Vykdydamas teismo sprendimą atsakovas 2015-01-19 suorganizavo Pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdį, kurio metu komisija, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo profesionalumą, nusprendė siūlyti suteikti jam II kvalifikacinę kategoriją. Marijampolės AVPK Viršininko 2015-03-05 įsakymu Nr. 64-TE-93 buvo suteikta II kvalifikacinė kategorija. FNTT, remdamasi šiuo įsakymu, nuo 2015-03-05 pareiškėjui moka priedą už II kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad atsakovas paminėtais šiais veiksmais padarė turtinę žalą, nes laikotarpyje nuo 2013-11-20 iki 2015-03-04 (imtinai) pareiškėjui negalėjo būti mokamas atlyginimo priedas už II kvalifikacinę kategoriją, kurios nepagrįstai nepatvirtino 2013-11-20. Marijampolės AVPK geranoriškai atlyginti turtinę žalą atsisakė 2015-03-24 raštu Nr. 64-S-20275. Atsakovas, priimdamas 2013-11-20 įsakymo Nr. 64-TE-402 6 p., priėmė neteisėtą administracinį aktą. Tai nustatė Kauno apygardos administracinis teismas, kuris 2014-03-18 sprendimu šį įsakymo punktą panaikino. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė 2003-09-04 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-323 patvirtintų Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 17, 25, 26 p. reikalavimų. Šią sprendimo dalį LVAT paliko nepakeistą. KAAT 2014-12-05 nutartimi išaiškino, kad atsakovas 2014-03-18 sprendimu yra įpareigotas iš naujo organizuoti kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą, apimantį pareiškėjo tarnybos Marijampolės AVPK laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėnesio. Įsigaliojus KAAT 2014-03-18 sprendimui, pareiškėjas buvo sugrąžintas į teisinę padėtį, buvusią iki 2013-11-19 (profesionalumo vertinimo diena). Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo komisija, vykdydama paminėtą teismo sprendimą, 2015-01-19 pakartotinai įvertino pareiškėją ir nusprendė Marijampolės AVPK Viršininkui siūlyti suteikti jam II kvalifikacinę kategoriją. 2015-03-05 Marijampolės AVPK Viršininko įsakymu Nr. 64-TE-93 pareiškėjui buvo suteikta II kvalifikacinė kategorija. Pareiškėjas akcentavo, kad 2015-01-19 vertinimas buvo ne naujas savarankiškas vertinimas, tačiau iš esmės pakartojimas 2013-11-19 įvykusio vertinimo. Atlikus pakartotinį vertinimą ir nustačius, kad pareiškėjo profesionalumas atitinka II kvalifikacinę kategoriją, laikytina, jog II kategoriją pareiškėjas atitiko ir 2013-11-19, o nepagrįsto įsakymo priėmimas lėmė, jog nebuvo mokamas atlyginimo priedas už aukštesnę kategoriją. Neteisėti atsakovo veiksmai neleido gauti didesnio atlyginimo. Vertinti 2015-01-19 atliktą profesionalumo vertinimą kaip naują savarankišką vertinimą neteisinga. Tai prieštarautų Kauno apygardos administracinio 2014-12-05 nutarčiai, kurioje nors ir nėra tiesiogiai kalbama apie pakartotinį vertinimą, tačiau iš turinio tai akivaizdu. Tai taip pat prieštarautų ir asmens teisės į teisminę gynybą principui. Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas dėl kategorijos patvirtinimo, nesudarant galimybės atlikti pakartotinį vertinimą, realiai neapgintų asmens teisių ir būtų formalus.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtu gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjui padaryta žala yra negautos pajamos, o būtent - už II kvalifikacinę kategoriją priklausantis darbo užmokesčio priedas, kaip tai numatyta Vidaus tarnybos statuto 36 str.. Laikotarpyje nuo 2013-11-20 iki 2015-03-04 (įskaitytinai) pareiškėjui buvo mokamas tik už III kvalifikacinę kategoriją priklausantis atlyginimo priedas, kai turėjo būti mokamas už II kvalifikacinę kategoriją priklausantis atlyginimo priedas. Vidaus tarnybos statuto 36 str. 5 d. numatyta, jog už III kvalifikacinę kategoriją mokamas 10 procentų pareiginės algos priedas, o už II - 20 procentų. Pagal atsakovo pateiktus duomenis už tarnybą Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo (A lygis 8 kategorija) pareigose laikotarpyje nuo 2013-11-20 iki 2014-06-17 pareiškėjui priskaičiuotas 398,98 Eur priedas už kvalifikacinę kategoriją. Pagal FNTT pateiktus duomenis už tarnybą FNTT prie LR VRM laikotarpyje nuo 2014-06-18 iki 2015-03-04 pareiškėjui buvo priskaičiuotas 546,79 Eur priedas. Pareiškėjo negautos pajamos viso sudarė - 945,77 Eur neatskaičius mokesčių.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. nuostatomis jo naudai turi būti priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 30-32) nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir todėl negali kilti pareiga atlyginti turtinę žalą. Atsakovas pripažįsta, kad 2013-11-19 Pareigūnų kvalifikavimo komisija nesilaikė Nuostatuose numatytų reikalavimų ir todėl atsakovas teismo iš naujo buvo įpareigotas organizuoti pareiškėjo kategorijos vertinimą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-11-30. Iš naujo vertinant pareiškėją buvo sudaryta naujos sudėties komisija. Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad tai buvo ne pakartotinis, o naujas pareiškėjo vertinimas, o pareiškėjui suteikta II kvalifikacinė kategorija dėl to, kad tokį pasiūlymą pateikė naujos sudėties komisija. Be to, teismas įpareigojo tik iš naujo organizuoti vertinimą, bet neįpareigojo suteikti II kvalifikacinę kategoriją. Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad prašoma priteisti suma nurodyta neatskaičius privalomų mokesčių.

Pareiškėjo prašymas patenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2014-03-18 Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., panaikino Marijampolės AVPK Viršininko 2013-11-20 įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ 6 p. ir įpareigojo atsakovą Marijampolės AVPK iš naujo organizuoti pareiškėjo II kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti (b.l. 20-26, TIS Liteko duomenys). Paminėto administracinio akto 6 p. buvo panaikintas dėl to, kad Komisijos protokole ir balsavimo protokole jokių duomenų apie komisijos narių balsus ir balsavimo rezultatus nebuvo nurodyta. Komisijos balsavimo protokole buvo nurodyti tik komisijos narių vertinimai ir kategorijos suteikimo/nesuteikimo rezultatai, tačiau visiškai nebuvo nurodyti Komisijos narių balsai. Iš šio dokumento turinio buvo galima tik spėti apie galimą Komisijos narių balsų pasiskirstymą, tačiau protokole nebuvo fiksuoti balsavimo rezultatai. Teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog atsakovas, 2013-11-19 vertindamas pareiškėją, nesilaikė Vidaus reikalų ministro 2003-09-04 įsakymu Nr. 1V-323 patvirtintų Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 17 p., 25 p., 26 p. reikalavimų. Teismai taip pat pabrėžė, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, pagrindžiančių Komisijos išvados patvirtinti pareiškėjui turimą III kvalifikacijos kategoriją, pagrįstumą. Teismo sprendimo vykdymo procese Kauno apygardos administracinis teismas 2014-12-05 nutartimi (b.l. 18-19, TIS Liteko duomenys) atsakovui detaliai išaiškino sprendimo vykdymo eigą bei apimtį. Paminėtoje nutartyje teismas atsakovui išaiškino, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014-03-18 sprendimas turi būti vykdomas sekančiai: atsakovas privalo iš naujo organizuojant pareiškėjo II kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą, kurio metu turi būti įvertintos pareiškėjo dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, administraciniai sugebėjimai, tarnybinės veiklos rezultatai ir vidaus tarnybos stažas, vertinant pareiškėjo tarnybos laikotarpį, apimantį pareiškėjo tarnybą Marijampolės AVPK nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėnesio. Vykdydamas paminėtus teismų sprendimus, atsakovas 2015-01-19 atliko pareiškėjo pakartotinį vertinimą ir 2015-03-05 įsakymu nr. 64-TE-93 pareiškėjui suteikė II kvalifikacinę kategoriją (b.l. 9, 64-68). Teismas taip pat pažymi, kad nuo 2014-06-17 pareiškėjas dirba ne Marijampolės AVPK, bet FNTT prie LR VRM (b.l. 35) ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.

Teismas pabrėžia, kad atsakovo ir jo atstovės argumentai apie iš esmės naują pareiškėjo vertinimą atmestini kaip nepagrįsti. Kauno apygardos administracinis teismas įpareigojo atsakovą iš naujo ir už tą patį laikotarpį atlikti pareiškėjo tarnybos vertinimą. Vertinant pareiškėją 2015 metais, jokie nauji duomenys nebuvo gauti. Be to, pareiškėjas buvo vertinamas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.. Be to, nuo 2014-06-17 jis ėjo tarnybą visiškai kitoje statutinėje organizacijoje (FNTT prie LR VRM). Kvalifikavimo komisija yra sudaroma atsakovo vadovo įsakymu – tai struktūrinis padalinys ir jos personalinė sudėtis ginčo išsprendimui juridinės reikšmės neturi. Svarbu ir tai, kad Nuostatų 29 p. reglamentuoja, jog Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia tik siūlomą sprendimą – išvadą komisiją sudariusiam asmeniui priimti atitinkamą sprendimą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad Marijampolės AVPK Viršininkui Komisijos siūlymas nėra privalomas.

Teismas, remdamasis aukščiau aptartų įrodymų analize, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 945,77 Eur turtinės žalos atlyginimui (teismas pabrėžia, kad ginčo dėl sumos aritmetinio dydžio iš esmės nėra.). Turtine žala pareiškėjas įvardija negautą tarnybinio atlyginimo priedą (priemoką už II kvalifikacinę kategoriją) už laikotarpį nuo 2013-11-20 iki 2015-03-05 (b.l. 10-13, 14-15, 33, 47). Pareiškėjas prašyme teismui nurodė, kad nuo 2015-03-05 priedą už II kvalifikacinę kategoriją jam moka FNTT prie LR VRM.

CK 6.249 str. 1 d. nustato, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai suponuoja išvadą, jog gali būti priteista tik tokia žala pareiškėjui, kurią jis pats tiesiogiai patyrė. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas dėl kaltų atsakovo veiksmų nuo 2013-11-20 iki 2015-03-05 negavo dalies pajamų (periodinių išmokų, susijusių su valstybės tarnybos teisiniais santykiais) – t.y. patyrė turtinę žalą. Kadangi nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, turtinė žala ir tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje patenkintinas visiškai (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., pabrėžia, kad priteistina 945,77 Eur suma nurodyta neatskaičius pajamų ir privalomojo socialinio draudimo mokesčių. Turtinė žala betarpiškai susijusi su atlyginimo už valstybės tarnybą mokėjimu. Dėl paminėtos aplinkybės atsakovas (kaip buvęs pareiškėjo darbdavys), išmokėdamas pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, turės pareigą iš išmokėtinos sumos išskaičiuoti visus mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šios dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (periodinės priemokos prie tarnybinio atlyginio už II kvalifikacinę kategoriją priteisimo) plačiąja prasme kilo iš darbo (valstybės tarnybos), o ne iš prievolinių teisinių santykių. LVAT šiuo klausimu jau yra suformavęs teismų praktiką ir vertinti situaciją kitaip, reikštų Teismų įstatymo 33 str., ABTĮ 13 str., 20 str. pažeidimus (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose: A143-1058/2009, A822-10/2010, A756-22/2010, A756-257/2011 ir kt.). Dėl paminėtų aplinkybių šioje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo R. B. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 945,77 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 77 euro ct) turtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.