Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-530/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2-530/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvydas Norkus, Gintaras Pečiulis, Dalia Vasarienė
Trečiasis asmuo
R. P.
Atsakovas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2-530/2012
2-58-3-00585-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 101. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens R. P. prašymas dėl teismo skirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ ieškinį atsakovui V. J. dėl finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Plusta“ ieškinį atsakovui V. J. dėl finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas ieškovo akcininkas ir buvęs direktorius R. P. . Trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 8 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi trečiojo asmens pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atmetė bei skyrė jam 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą dėl 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, prašydamas panaikinti jam skirtą baudą ir pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, paskirdamas trečiajam asmeniui baudą, naudoja prieš pastarąjį žiaurų psichologinį smurtą, piktnaudžiauja teise, padaręs Konstitucinį nusikaltimą gina kolegės Šiaulių apygardos teismo bylą nagrinėjančios teisėjos viešai įvardintus tyčinius Konstitucinius nusikaltimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens R. P. prašymo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskirtąją baudą.

Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, iš esmės pakartodamas ankstesniuose nušalinimo pareiškimuose, pareikštuose tai pačiai teisėjai kitose jos nagrinėjamose civilinėse bylose, išdėstytus neįvardijamus kaltinimus teisėjai bei samprotavimus apie jos veiksmus, prašyme dėl baudos panaikinimo nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog jis nušalinimo teise nepiktnaudžiavo, bei sudarančių pagrindą panaikinti jam skirtą baudą. Teismas padarė išvadą, jog kiti trečiojo asmens argumentai nėra susiję su prašymu panaikinti paskirtąją baudą yra teorinio pobūdžio, logiškai nesusiję su kitomis priimtomis nutartimis, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas R. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jai teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi skirtą baudą, taip pat prašo pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, paskirdamas apeliantui baudą, naudoja prieš pastarąjį žiaurų psichologinį smurtą, piktnaudžiauja teise, padaręs Konstitucinį nusikaltimą gina kolegės Šiaulių apygardos teismo bylą nagrinėjančios teisėjos viešai įvardintus tyčinius Konstitucinius nusikaltimus. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, netenkindamas apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo, manomai piktybiškai naudodamasis Europos Sąjungos teisinės demokratinės valstybės Lietuvos Respublikos Konstitucijos išskirtiniais įgaliojimais, sąmoningai tyčia taiko ypač žiaurų psichologinį smurtą, kankinimą apelianto atžvilgiu, bet kokia kaina ir priemonėmis, sąmoningai tyčia pažeisdamas Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas siekia pateisinti savo kolegės bylą nagrinėjančios teisėjos vykdomus Žmogaus teisių ir laisvių tyčinius pažeidimus apelianto atžvilgiu, jos daromus tyčinius Konstitucinius nusikaltimus, piktnaudžiavimą teise. Bylą nagrinėjanti teisėja akivaizdžiai atsisako vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų normomis, priėmė ieškovo ieškinį nagrinėjimui nesant civilinės atsakomybės pagrindų, tos pačios teisėjos žinioje yra ir ieškovo bankroto byla, tik ieškovo atžvilgiu ypatingos skubos tvarka priima teigiamus sprendimus, sprendimus už akių, sąmoningai tyčia atėmė apelianto pagrindinę konstitucinę teisę į teisminę gynybą atsisakydama priimti jo atsiliepimą į ieškinį. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai pareiškė tik vieną kartą, todėl jis nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens prašymą dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimą CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Kauno diena“, bylos Nr. 3K-3-404/2007). Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu CPK 69 ir 95 straipsniai nebuvo pažeisti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis apeliantui buvo skirta dėl to, kad nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjai jis grindė akivaizdžiai neteisingomis bei neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, dėl ko buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Taip pat teismas vertino apelianto procesinį elgesį kaip sąmoningą piktnaudžiavimą proceso teisėmis.

Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais, o ne asmenų pageidavimais (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsnyje numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Apeliantas iš esmės kaltina bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją bei pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką neįvardijamų „konstitucinių nusikaltimų“ padarymu. Tokie kaltinimai, jeigu jie neįrodyti, ne tik diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus, bet ir gali sudaryti pagrindą spręsti, ar šiuos kaltinimus pateikusio asmens veika negali būti vertinama kaip nepagarba teismui, ar šis asmuo už tai neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų jo pareikštų kaltinimų pagrįstumą (CPK 178 str., 314 str.).

Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).

Byloje esantys teismų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga rodo, kad apeliantas, nors ir skirtingose civilinėse bylose, nuolat teikė iš esmės analogiškus pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai trikdo proceso eigą, iš esmės kliudo greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.

Apeliantas nei pareiškime panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tuo, kad teismo paskirta bauda jam gali būti per didelė, tai yra nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, skirdamas apeliantui baudą, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo apeliantui paskirtos baudos dydį vertinti kaip nepagrįstai didelį ar neatitinkantį protingumo reikalavimų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija mano, kad apelianto teiginiai, jog bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka ir piktnaudžiauja pareigomis, priima tik ieškovui palankius procesinius sprendimus bei, tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas piktnaudžiauja teise, naudoja „žiaurų psichologinį smurtą“ prieš apeliantą vertintini, kaip abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodyti argumentai, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtai teismo pripažinti nepagrįstais. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Rimvydas NorkusGintaras PečiulisDalia Vasarienė