- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-361-467/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „GPI 7“
- Ieškovas
- UAB „Danola“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „GPI 7“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Danola“ ieškinį atsakovui UAB „GPI 7“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Danola“ 2006-08-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „GPI 7“ 33040 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-09-12 su atsakovu pasirašė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini) 200 kv.m ploto negyvenamosios patalpos, kuriose turėjo būti eksponuojami baldai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį joje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Atsakovas 2005 m. spalio mėn. į išsinuomotas patalpas įsikėlė ir jam už patalpų nuomą 2005-10-29 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 8260 Lt sumai. Šią sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti per 14 dienų nuo sąskaitos gavimo, tačiau nesumokėjo ir liko skolingas. Atsakovas 2005-11-08 raštu pripažino, jog išsinuomavo patalpas, tačiau dėl nefunkcionalaus salono prašė nuomos sutartį laikyti negaliojančia, o 2005-12-13 raštu atsisakė apmokėti sąskaitą, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau atsakovas išsinuomotomis patalpomis naudojosi daugiau kaip mėnesį, todėl laikytina, kad įvyko faktinis nuomojamų patalpų perdavimas ir patalpos atitiko sutarties sąlygas. Atsakovas neįvykdė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nustatytos prievolės apmokėti už nuomojamas patalpas ir jo įsiskolinimas kartu su trijų mėnesių kompensacija dėl sutarties nutraukimo yra 33040 Lt.
Atsakovas UAB „GPI 7“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis sutiko sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškovu tik su sąlyga, jog likusį viso pastato plotą (apie 1500 kv.m) nuomosis viena iš baldų rinkos lyderių UAB „Baldmena“. Nors ši sąlyga sutartyje nenurodyta, tačiau ji buvo numanoma ir ieškovas žinojo, ko atsakovas tikėjosi iš sutarties. UAB „Baldmena“ dalyvavo derantis dėl nuomos sutarties sudarymo ir sutiko atidaryti savo baldų ekspoziciją šalia atsakovo, tačiau ekspozicijos įrenginėjimo metu ši įmonė nusprendė, jog eksponuoti prekes pirkėjams nežinomoje vietoje yra per daug rizikinga, ir savo ekspoziciją išsivežė. Atsakovo netenkino perspektyva likti vienam didelio ploto patalpose, todėl jis paliko patalpas. Ieškovo parengtame nuomos sutarties tekste sutarties dalykas visiškai neindividualizuotas, negyvenamosios patalpos nebuvo tinkamai perduotos atsakovui naudotis ir nuomos santykiai tarp šalių neatsirado. Ieškovas, gavęs 2005-11-08 raštą, kuriuo atsakovas išreiškė norą atsisakyti nuomos sutarties, 2005-11-10 šią nuomos sutartį nesąžiningai įregistravo Nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Danola“ iš atsakovo UAB „GPI 7“ 8260 Lt nuomos mokesčio, 24780 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 33040 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1495,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažino aplinkybes, jog su ieškovu 2005-09-12 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir mėnesį naudojosi išsinuomotomis patalpomis, kuriose įrenginėjo baldų ekspoziciją bei niekada nereiškė ieškovui pretenzijų dėl to, kad jam nebuvo perduotas sutartyje nurodytas nuomos dalykas. Iš liudytojo J. R. parodymų teismas nustatė, kad atsakovas pageidavo nuomotis 200 kv.m ploto patalpas prekybai baldais, pats išsirinko vietą ir į patalpas įsikėlė, patalpų priėmimo-perdavimo aktas buvo pateiktas pasirašyti atsakovo direktorei, tačiau ji akto pasirašymą vis atidėliodavo. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad nuomos dalykas jam nebuvo perduotas ir kad neįmanoma jo nustatyti. Atsakovui pripažinus, kad nuomos sutarties pagrindu buvo užėmęs patalpas, ir sutikus su ieškovo reikalavimu sumokėti nuomos mokestį už vieną mėnesį, šį ieškovo reikalavimą teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas buvo įsipareigojęs užtikrinti, jog greta patalpas nuomotųsi UAB „Baldmena“, t.y. neįrodė, kad ieškovas pažeidė sutartį ir kad buvo CK 6.498 straipsnyje numatyti pagrindai nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nesilaikant įspėjimo terminų. Atsakovas pažeidė prievolę, nes neįspėjęs ieškovo ir nesumokėjęs kompensacijos išsikraustė iš patalpų, todėl atsakovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo baudą, dėl kurios buvo susitarta. Teismas pažymėjo, kad visus tris mėnesius patalpos buvo tuščios, todėl ieškovas, negaudamas nuomos mokesčio, patyrė nuotolių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „GPI 7“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: pirma, reikalaudamas priteisti nuomos sutarties 6.5 punkte nurodytą kompensaciją, ieškovas turėjo įrodyti, kokius nuostolius patyrė, už ką reikalauja kompensacijos, pagrįsti savo reikalavimą įrodymais. Ieškovas kitų nuomininkų vietoj atsakovo neieškojo, tiesiog nusprendė prisiteisti iš atsakovo pinigų. Priteisdamas trigubo dydžio nuompinigius iš atsakovo, teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; antra, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad nuomojamų patalpų priėmimo-perdavimo aktas buvo pateiktas pasirašyti atsakovo direktorei, bet ji akto pasirašymą vis atidėliodavo. Tačiau teismo posėdžio metu buvo aiškiai išsakyta atsakovo pozicija, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuris yra nuomos sutarties neatskiriama dalis, atsakovui nebuvo pateiktas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytą aktą būtų teikęs atsakovui. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, nepagrįstą byloje esančiais įrodymais; trečia, ieškovo parengtame nuomos sutarties tekste sutarties dalykas visiškai neindividualizuotas. Atsakovas 2005-09-12 nuomos sutartį pasirašė, tačiau po kelių savaičių sužinojo, jog lieka vienas didžiuliame plote, todėl nuomos atsisakė, nuomos objekto nepriėmė ir iškėlė nebaigtą įrengti ekspoziciją. Nuomotojo pareiga perduoti atsakovui daiktą nebuvo įvykdyta ir nuomos santykiai tarp šalių neatsirado. Tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas dėl šio motyvo nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Danola“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas, ketindamas nutraukti sudarytą patalpų nuomos sutartį, privalėjo laikytis sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos. Pranešimą, kad sutartis turi būti laikoma negaliojančia, atsakovas pateikė tik po ieškovo raginimų sumokėti už patalpų nuomą, t.y. atsakovas neįspėjo ieškovo apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius (sutarties 6.2 punktas). Pažeidęs sutarties nutraukimo tvarką, atsakovas turi sumokėti 3 mėnesių patalpų nuomos dydžio kompensaciją (ne baudą, kaip teigia apeliantas), nes atsakovo išsinuomotas plotas negalėjo būti išnuomotas kitam nuomininkui. Visus tris mėnesius patalpos buvo tuščios, ką nurodo ir pats atsakovas, todėl ieškovas, negaudamas nuomos mokesčio, patyrė nuostolių (CK 6.71 str. 1 d.). Išvadą apie atsakovo vengimą pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą teismas padarė, remdamasis byloje esančiais įrodymais – ieškovo paaiškinimais ir liudytojo parodymais, todėl CPK 263 straipsnio nepažeidė. Apeliantas skunde nurodo, kad nuomos sutarties dalykas visiškai nėra individualizuotas, nuomotojo pareiga perduoti jam daiktą nebuvo įvykdyta ir nuomos santykiai tarp šalių neatsirado, tačiau tame pačiame skunde, prieštaraudamas pats sau, teigia, kad 2005-09-12 nuomos sutartį pasirašė, tačiau po kelių savaičių sužinojo, kad lieka vienas didžiuliame plote, todėl nuomos atsisakė, nuomos objekto nepriėmė ir nebaigtą įrengti ekspoziciją iškėlė. Taigi apeliantas pats patvirtina, kad sutartį su ieškovu pasirašė, į patalpas įsikėlė, pradėjo jose veiklą, t.y. faktiškai priėmė išsinuomotą nekilnojamąją patalpą. Tai, kad atsakovas išsirinko patalpas ir į jas įsikėlė, rodo, jog sutarties dalykas buvo visiškai individualizuotas, atsakovui buvo aišku, kur įsikelti ir kur įrengti ekspoziciją.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „GPI 7“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš 2005-09-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini) esančios 200 kv.m ploto negyvenamosios patalpos, kuriose turėjo būti eksponuojami baldai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui, nors ir nebuvo pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kaip tai numatė sutarties 2.1.1 punktas, išnuomotos patalpos buvo faktiškai perduotos ir atsakovas pripažino, jog mėnesį šiomis išnuomotomis patalpomis naudojosi. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8260 Lt nuomos mokesčio ir šios sumos atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija, nors ir prašo panaikinti visą teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad atsakovui nebuvo perduoti nuomos sutartyje numatyti dokumentai: priėmimo-perdavimo aktas ir patalpų planas. Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad įstatymas reikalauja nuomos sutartyje nurodyti nuomojamą daiktą arba tokius jo požymius, pagal kuriuos galima jį identifikuoti, o jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 str. 3 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta teisės norma negali būti taikoma, nors nuomos sutarties tekste sutarties dalykas ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas, ir apelianto nurodytų dokumentų neperdavimas nėra teisiškai reikšmingas, nes atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog jam buvo žinomas (identifikuotas) išsinuomotų patalpų plotas, šis plotas (patalpos) jam perduotas ir nuomotojas (atsakovas) pradėjo faktinį naudojimąsi juo – į išsinuomotas patalpas įsikėlė ir pradėjo tam tikrą veiklą (ekspozicijos įrengimą). Todėl laikyti, kad pagal šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp šalių nuomos santykiai neatsirado būtų neteisinga ir nesąžininga (CK 1.5 str., CPK 185 str.).
Pagal šalių 2005-09-12 pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punktą buvo nustatytas trejų metų sutarties terminas. Tos pačios sutarties 6.5 punktas suteikė teisę nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, įspėjus apie tai nuomotoją ne mažiau kaip prieš tris mėnesius. Tuo atveju, jeigu nuomininkas nutraukia sutartį, nesilaikydamas trijų mėnesių įspėjimo termino, jis sumoka nuomotojui kompensaciją, lygią tai sumai, kurią nuomotojas būtų gavęs iš nuomininko, jeigu sutartis būtų nutraukta laikantis nurodyto įspėjimo termino. Tokia sutarties sąlyga, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, iš esmės reiškia nuomininko nubaudimą už įspėjimo terminų nesilaikymą, t.y. netesybas. Pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad negaudamas tris mėnesius nuomos mokesčio iš atsakovo, jis patyrė nuostolius (CK 6.71 str. 1 d.), t.y. netesybas. Tačiau CK 6.71-6.75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, baudinių netesybų nenumato. Tokiu būdu, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, netesybos atlieka, kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, paskelbta Teismų praktikoje Nr.20, psl. 28-32, CPK 4 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jo patirtų nuostolių paskaičiavimo, apsiribodamas tuo, kad atsakovas pripažino, jog po to, kai jis išsikėlė, jam nuomotos patalpos tris mėnesius buvo tuščios. Tačiau, vadovaudamasi bylos duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis - kad atsakovas dar 2005-11-08 raštu informavo ieškovą, jog dėl nefunkcionalaus salono, prašo nuomos sutartį laikyti negaliojančia, tačiau ieškovas, to nepaisydamas, 2005-11-10 šią nuomos sutartį įregistravo Nekilnojamojo turto registre; kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovas išsinuomotomis patalpomis realiai naudojosi tik mėnesį laiko ir po to jas atlaisvino; kad ieškovas nenurodė reikšmingų aplinkybių, kodėl patalpos tiek laiko buvo tuščios, neįrodinėjo, ar jis ieškojo nuomininkų į UAB „GPI 7“ vietą po to, kai šis išsikėlė iš ginčo patalpų, pranešęs, kad nuomos sutartis yra nutraukiama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo nuostoliais niekaip negalėtų būti jo reikalaujama priteisti 24780 Lt netesybų suma, kuri yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.). Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės pagal CK 6.73 straipsnį prašoma išieškoti netesybų suma turi būti mažinama, tačiau tik tiek, kad netaptų mažesne už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, kolegija daro išvadą, jog minimalius nuostolius, atsiradusius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo pagal 6.261 ir CK 6.210 straipsnius šioje byloje sudarytų ne mažiau kaip šešių procentų metinės palūkanos už prašomą priteisti ieškovui 24780 Lt sumą. Tokiu būdu, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad nuomotojas būtų gavęs iš nuomininko, jeigu sutartis būtų nutraukta laikantis nurodyto įspėjimo termino 24780 Lt nuomos mokesčio, teisėjų kolegija ieškovo reikalaujamas netesybas mažina iki 2000 Lt. Tuo pačiu kolegija pažymi, jog pagal CK 6.261 straipsnį minėtas nuostolių priteisimas neatima ieškovui teisės išreikalauti ir papildomus nuostolius, jei jis juos patyrė didesnius.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai ištyręs faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai kvalifikavęs šalių santykius, kaip susiklosčiusius sudarius negyvenamosios patalpos nuomos sutartį, neteisingai taikė ir aiškino netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį, todėl pažeidė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), dėl ko skundžiamas teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2000 Lt netesybų.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia skundžiamą teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d., CPK 98 str.), įskaitant ir išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d.): ieškovo naudai priteista 1495,60 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 1107,80 Lt (proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio dalims) – 307,80 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o taip pat kiekvienai iš šalių atitinkamai priteisiama dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: ieškovui 500 Lt išlaidų už advokato paslaugas (atsižvelgiant į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, nedidelės apimties, advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės), o atsakovui 683,40 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš atsakovo UAB „GPI 7“ ieškovo UAB „Danola“ naudai 24780 Lt baudą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) litų, priteistą 1495,60 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1107 (vieno tūkstančio vieno šimto septynių) litų 80 centų, priteistas šešių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 10260 (dešimt tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties) litų sumos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „GPI 7“ ieškovo UAB „Danola“ naudai 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Danola“ atsakovo UAB „GPI 7“ naudai 683 (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris) litus 40 centų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.