Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 122 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu jai skirta galutinė 2 metai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, sumokėti 25 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi minėtas teismo nuosprendis subendrintas su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir J. D. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu J. D. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, sumokėti 25 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant šią įmoką per 2 mėnesius nuo 2018 m. birželio 21 d.

Probacijos pabaiga 2019 m. liepos 31 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikime dėl papildomų pareigų paskyrimo nurodoma, kad Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį tarnyba vykdo nuo 2018 m. birželio 27 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. D. dirba (asmens b. l. 136), teismo paskirtą įpareigojimą sumokėti 25 MGL dydžio įmoką įvykdė (asmens b. l. 116), neužfiksuota atvejų, kad asmuo vartotų psichiką veikiančias medžiagas ar būtų išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, IRD duomenimis naujų nusikaltimų nepadarė (asmens b. l. 119-121), pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika žema (12 balų) (asmens b. L. 47), tačiau įvykdė 2 administracinius nusižengimus: 2018-09-09 vairavo automobilį, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir 2018-10-09 vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (asmens b. l. 137, 138). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Vilniaus probacijos skyrius siūlo probuojamajam J. D. skirti papildomai BK numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teikimas išnagrinėtas nuteistajam J. D. nedalyvaujant, jis apie teismo posėdį buvo informuotas, nurodė, kad negali posėdyje dalyvauti dėl darbo, prašo klausimą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi nuteistajam apie posėdį buvo žinoma, BPK 362 straipsnio 1 dalis numato, kad jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad teikimas pagrįstas, prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš aptartų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms (nustatytų pareigų nevykdymas, administracinių pažeidimų padarymas) teismas gali, tačiau neprivalo paskirti probuojamajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, kad, atsižvelgus į padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis J. D.. Vilniaus probacijos skyriuje 2018 m. liepos 4 d. buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigomis bei jų nevykdymo pasekmėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. D. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu (2018 m. liepos 23 d nutartimi) jam paskirtus įpareigojimus, t. y. jis dirba, yra sumokėjęs jam paskirtą įmoką, neužfiksuota atvejų, kad asmuo vartotų psichiką veikiančias medžiagas ar būtų išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog J. D. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė du administracinius nusižengimus (vairavo automobilį, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone). Pastebėtina, jog iš teikimo turinio matyti, kad papildomą pareigą J. D. siūloma nustatyti būtent dėl to, jog jis padarė du minėtus nusižengimus. Tačiau teismas pabrėžia, kad abu nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai nevertintini kaip šiurkštūs. Todėl, įvertinus J. D. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam būtų tikslinga skirti teikime nurodomą papildomą pareigą. Pareigų nuteistajam nustatymas nėra savitikslis dalykas, juo turi būti siekiama konkrečių tikslų, t. y., reaguojant į netinkamą nuteistojo elgesį, turi būti nustatytos tokios pareigos, kurios padėtų koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Už minėtus nusižengimus J. D. jau patyrė pasekmes – buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis – piniginėmis baudomis. Be to, nuteistasis jau buvo įpareigotas minėtu teismo nuosprendžiu sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir ją yra sumokėjęs per teismo nustatytą terminą. Kitų jam teismo paskirtų pareigų vykdymo pažeidimų neužfiksuota. Teismo įsitikinimu, įvertinus nuteistojo J. D. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu dar negalima teigti, kad jis yra netinkamas ir yra pagrindas jam skirti prašomą papildomą pareigą.

Teismas įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl papildomų pareigų skyrimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.