Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent: jis, 2016-04-08, apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 prom. girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė vieną kartą kumščiu motinai J. S. į kairės rankos žastą, tokiais savo veiksmais sukėlė savo motinai J. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais J. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), motinai J. S. nuosavybės teise priklausančiame bute. 2016-04-08, apie 20.30 val., namuose kilo konfliktas. Tuo metu pas jį į svečius buvo atvažiavęs jo sūnus R. S., gim. 2000 m. Sūnus sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Dėl to jis sūnui papriekaištavo, kadangi atvažiavęs į svečius sūnus nebendravo nei su juo, nei su močiute. Tuo metu jo mama J. S. įsikišo į jo bandymą auklėti sūnų ir pasakė nesikabinėti prie sūnaus, ką sūnus nori, tegul tą ir daro. J. S. liepė motinai nesikišti, jie apsižodžiavo. J. S. tuo metu buvo neblaivus. Praeidamas jis galėjo pastumti motiną į ranką ir, kadangi motina yra garbaus amžiaus, tai tokie jo veiksmai galėjo sukelti motinai fizinį skausmą. Tačiau visų aplinkybių papasakoti negali, kadangi buvo neblaivus. Galėjo būti taip, kaip nurodė motina. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 19, 25).

Nukentėjusiosios J. S. pateiktu pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-04-08, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus J. S. sukėlė konfliktą, kurio metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgio sudavimu kumščiu į kairę ranką (b. l. 5-6).

Nukentėjusiosios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-04-08, apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus J. S. be jokios svarbios priežasties pradėjo kabinėtis prie savo sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Išgirdusi triukšmą ji atėjo į kambarį ir bandė nuraminti konfliktą. Sūnus J. S. iš pradžių kumščiu trenkė į duris, o po to kumščiu sudavė jai į kairiąją ranką, į žastą. Toks sūnaus veiksmas sukėlė jai fizinį skausmą. Tuomet ji išbėgo į laiptinę ir iš kaimynės iškvietė policiją. Sūnus J. S. nuolat girtauja ir jam dėl to reikalinga medikų pagalba. Į teismo medikus J. S. nesikreips. Savo sūnaus R. S. atžvilgiu J. S. nesmurtavo (b. l. 8).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2016-04-08 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-04-08, apie 20.45 val., iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša motiną, savo nepilnametį sūnų. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus pranešėjos sūnus J. S. atėjęs pas motiną konfliktavo užsipuolęs savo nepilnametį sūnų, kuris atėjo aplankyti močiutės. Konflikto metu, pasak pranešėjos, kumščiu trenkė jai į petį, kumščiais daužė duris, dėl ko pranešėja išsigando ir išbėgusi pas kaimynę iškvietė policiją. Jai išėjus J. S. ranka trenkė į veidą (kairę pusę) nepilnamečiam sūnui. Atvykus jiems pranešėja buvo labai susijaudinusi, pasipiktinusi, sūnus apsiverkęs. Smurtą patyręs asmuo J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad smurtas pasireiškė konfliktavimu, puldinėjimu, smūgio ranka sudavimu motinai į petį, sūnui per veidą (b. l. 3-4).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2016-04-08, 21:22 val., J. S. nustatytas 2.30 ‰ girtumas (b. l. 28).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. S. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – motinai J. S., o būtent, kad, jis, 2016-04-08, apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 prom. girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė vieną kartą kumščiu motinai J. S. į kairės rankos žastą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo J. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 38-39).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį – motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. S. - praeityje neteistas (b. l. 27), baustas administracine tvarka (b. l. 34-36), dirba (b. l. 32). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai – per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, tačiau teismas mano, kad įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, J. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu J. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-08, 21.13 val., iki 2016-04-09, 11.30 val. (1 para) (b. l. 14, 21). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nuteistajam sutikus per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nuteistajam sutikus per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įskaityti į bausmę J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-08, 21.13 val., iki 2016-04-09, 11.30 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.