- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- AS-180-93-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Utenos
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipės į teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 3-393 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir Utenos apskrities viršininko administracijos kilęs ginčas yra susijęs su statinio statybos taisyklių pažeidimais, kurių pasekmes numato Civilinio kodekso 4.103 straipsnis. Šios pasekmės yra civilinio teisinio pobūdžio. Ginčus, susijusius su statinio taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimais, nagrinėja teismas, kuris gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (Civilinio kodekso 4.103 str. 3 d. 3 p.). Teismo nuomone, ginčijamas Utenos apskrities viršininko įsakymas ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ nors ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau toks individualus teisės aktas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Šio akto priėmimas yra tam tikra stadija įstatymų nustatyta tvarka sprendžiamo ginčo dėl statinio, pastatyto pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato ikiteisminę normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo pasekmių pašalinimo tvarką. Pagal ją apskrities viršininkas ar kitos įgaliotos institucijos yra įpareigotos pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Ir tik statinio statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas privalės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 str. 3 d.).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į skunde formuluojamus bylos priimtinumo ir priskirtinumo administraciniams teismams motyvus.
2) Ginčas kyla ne iš civilinio teisinio pobūdžio normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų pašalinimo teisinių santykių, o dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas ginčija apskrities viršininko įsakymą, kuriuo nustatytas įpareigojimas per tam tikrą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą užtvarą. Toks įpareigojimas tiesiogiai įtakoja galimai savavališkai pastatyto statinio savininko teises. Statytojo įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiamas Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t. y., toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises. Darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas, nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Dėl šios priežasties toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl analogiško ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. liepos 10 d. nutartyje byloje O. V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.