Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2017-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-782-927/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
A8.-782-927/2017
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00514-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimobyla Nr. A8-782-927/2017Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00514-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 9.3;21.14.9; 21.14.10.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,dalyvaujant G. M.,suinteresuotam asmeniui - transporto priemonės savininkei R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M. (G. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2017 m. liepos 30 d. apie 19 val., Vilniaus rajone, Šumsko pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką R. M. priklausančiu automobiliu ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs įvairiose automobilio ertmėse gabeno 98 pakelius cigarečių ,,Minsk capital“ ir 1958 pakelius cigarečių ,,NZ Gold“, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 6106,32 eurai. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir T. R. (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje.

Nusižengimas įrodytas: G. M. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta padaręs nusižengimą ir gailisi. Cigaretės vežė sau, nes norėjo jas parduoti. Turi problemų dėl stuburo, o pats dėl sveikatos būklės negali dirbti. Materialinė padėtis šeimos sunki, turi 60000 Lt (17377,20 Eur - teismo pastaba) įsiskolinimą. Automobilis nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei R. M.. 2009 metais su žmona sudarė povedybinę sutartį dėl turto, pagal kurią visas turtas, įsigytas po santuokos sudarymo, priklauso nuosavybės teise tik tam sutuoktiniui, kurio vardu jis įsigytas. Automobiliu naudojasi jis, padarė pakeitimus ir padarytoje slėptuvėje vežė kontrabandines cigaretes. Į Baltarusiją važiavo kartu su žmona, tačiau jis nieko žmonai nesakė apie cigaretes ir ji apie jo daromą nusižengimą nieko nežinojo. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jie neturės kuo vežioti vaiko į mokyklą, o paskirtą baudą prašo pakeisti į viešuosius darbus (b. l. 1, 21-22); suinteresuoto asmens R. M. paaiškinimu teisme, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo vyras, yra jos nuosavybė, tačiau automobiliu vyras naudojasi. Apie vyro padarytą nusižengimą nieko nežinojo. Dažnai važinėja į Baltarusiją, nes ten gyvena vyro motina ir jie privalo ja rūpintis. Sudarė povedybinę turto sutartį, nes vyro dideli įsiskolinimai ir nenorėjo, kad antstoliai areštuotų jai priklausantį turtą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis jai reikalingas, abu augina mažametį vaiką, jį reikia į mokyklą vežioti, be to ir pati turi problemų su sveikata, dažnai lankosi pas gydytojus (b. l. 34-35); administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, asmens paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis, foto nuotraukomis, transporto priemonės aprašu, informacija dėl prekių vertės, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną automobiliu ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. žodžiu deklaravo, kad negabena privalomai deklaruotinų prekių. Atlikus automobilio patikrinimą nustatyta, kad paslėpęs įvairiose automobilio ertmėse jis gabena 98 pakelius cigarečių ,,M. C.“ ir 1958 pakelius cigarečių ,,NZ Gold“, kurių bendra muitinė vertė 6106,32 eurai, kas atitinka 162 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 2-8, 9-17); 2009-07-30 R. M. ir G. M. vedybų (povedybine) sutartimi, pagal kurią bet koks turtas, kurį po santuokos sudarymo savo vardu įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe (b. l. 28-33).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog dėl kontrabanda gabentų cigarečių vertės administracinio nusižengimo protokole yra apsirikta (b. l. 3), tačiau patikslinus prekių vertę veikos kvalifikacija nekinta, todėl šis apsirikimas taisytinas ir laikoma, kad G. M. gabentų kontrabanda cigarečių bendra muitinė vertė 6106,32 eurai, kas atitinka 162 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

G. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (2056 pakeliai cigarečių) ir vertę (6106,32 eurų), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nebaustas administracine tvarka, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei automobilio savininkė prašo nekonfiskuoti automobilio.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia ne tik baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto nusižengimo sunkumą, gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Teismas, spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą, pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies sankciją yra neprivaloma.

Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, tačiau pabrėžtina, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (K. T. 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, kokiais atvejais yra galimas trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas:

1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;

2) turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. M. (b. l. 8, 28-33), kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių žinių, kad jos sutuoktinis darytų teisės pažeidimus neturėjo. Automobilį jam duodavo naudotis net neįtardama, kad jis gali būti panaudotas kontrabandos gabenimui, pasitikėdama sutuoktiniu (b. l. 34-36). Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. taip pat teismui nurodė, kad automobilio savininkė, t. y. jo sutuoktinė, nieko nežinojo apie jo daromą nusižengimą, apie gabentas cigaretes ji sužinojo tik patikros pasienyje metu.

Kitų duomenų, kurie pagrįstų automobilio savininkės R. M. didelį neapdairumą ir nesirūpinimą savo turtu teismui nebuvo pateikta. Tokiu būdu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad G. M., gabendamas kontrabandą, pasinaudojo savo sutuoktinės R. M. automobiliu, tačiau teismui negavus duomenų, kad transporto priemonės savininkas, perduodamas automobilį G. M., žinojo apie tai, kad šis bus panaudotas įvykdant kontrabandą ar kitaip būtų susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu, laikytina, kad automobilio konfiskuoti pagrindo nėra.

G. M. prašė paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

G. M., teismo posėdžio metu nurodęs, kad jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų, žodžiu paaiškino, kad negali dirbti, nes turi sveikatos problemų, todėl prašymas netenkintinas.

Išaiškintina G. M., kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, jei baudos išieškojimas yra negalimas (t. y. jei vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda), tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai (nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai (pareigūnui), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą). Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. (G. M.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje ir skirti 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą su kontrabandos daiktų (98 pakelių cigarečių ,,Minsk capital“ ir 1958 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“) konfiskavimu.

Nutarimui įsiteisėjus, automobilį ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkei – R. M..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 17070708577.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Jolanta Bagdonienė