- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- T-11/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01285-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. vasario 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Pareiškėja nurodo, kad šiuo administraciniu aktu jai tenkančios idealiosios dalies bendrąja daline nuosavybės teise su R. Č. valdomame žemės sklype ir šios dalies kadastro duomenų patvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas be jos žinios ir sutikimo. Atsakovas neturi teisės spręsti dėl jos dalies vietos žemės sklype nustatymo ir šios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės sklypo padalijimas prasidėjo pareiškėjai dar nesant žemės sklypo bendrasavininkei, tačiau ja tapus, padalijimo projektui turėjo būti gautas jos sutikimas.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams kilo abejonių dėl ginčo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. Kreipdamasis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, teismas nutartyje nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.80 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, 30 straipsnio 3 dalį; atsižvelgia į specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, pagal kurias padalijimas tarp bendrasavininkių arba atidalijimas vienam ar keliems bendrasavininkiams natūra, yra civilinis teisinis sandoris, ir sprendžiant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalijimo, esminis spręstinas klausimas – naujai formuojamų žemės sklypų ribų nustatymas, o tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis. Pasak teismo, ginčijamu sprendimu įformintas žemės sklypo pertvarkymas į du atskirus sklypus bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, t. y. nustatytos šių žemės sklypų ribos. Kadangi ginčo dalyku yra tinkamas bendraturčio sutikimo išreiškimas žemės padalijimo procese, ginčas laikytinas ne viešojo administravimo srities ginču, o kilusiu iš civilinių teisinių santykių, t. y. daiktinės teisės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. vasario 18 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrąja daline nuosavybe priklausantis žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į du sklypus (1 p.) bei patvirtinti šių padalijimo būdu pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys (2 p.).
Ginčijamas sprendimas priimtas, Nacionalinės žemės tarnybos skyriui vykdant viešojo administravimo funkcijas nekilnojamųjų turto objektų formavimo procese. Nekilnojamieji daiktai formuojami, be kita ko, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 2 p.). Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 p.). Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus privačios žemės sklypus (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p.).
Pareiškėjos reikalavimų pagrindą sudaro, jos vertinimu, netinkamai (negavus pareiškėjos sutikimo konkrečiam padalijimo projektui) atlikta viešojo administravimo procedūra, formuojant nekilnojamojo turto objektą – pertvarkant žemės sklypą ir tvirtinant naujai suformuotų sklypų kadastro duomenis. Pareiškėja šiuo atveju nekelia jokių civilinio pobūdžio reikalavimų, tik siekia patikrinti, ar administracinis aktas priimtas, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo formavimo taisykles, reikalavimų, nepažeidžiant jos kaip žemės sklypo savininkės teisių. Taigi pagal pareiškėjos suformuluotą skundo reikalavimą ir pagrindą ginčas nagrinėjamu atveju laikytinas administraciniu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.) ir priskirtinas administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Dėl to byla grąžinama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Grąžinti bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. dėl sprendimo panaikinimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys