Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., I. K., K. K., V. M., E. M., A. K., P. K., M. D. B. ir P. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, K. K., I. K. ir F. O., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15)-20298 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 199; 2) panaikinti 2011 m. birželio 14 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Vilniaus r., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ pastabą „Statiniai – Registro Nr. (duomenys neskelbtini)“, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ pastabą, jog 2007 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinys 2I 1/m užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 3I 1/b užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai 4I 1/m, 5I 1/m, 6I 1/m, 7I 1/m užfiksuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai paaiškino, kad 2006 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš I. K. įsigijo 0,7200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tačiau po kurio laiko pareiškėjai sužinojo, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype K. K. įregistravo nuosavybės teises į pastatus. Paaiškėjo, kad K. K. pastatus įsigijo 2005 m. pagal pirkimo –pardavimo sutartį iš K. O.. Sutartyje buvo nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra perleidžiami pastatai, nuosavybės teise priklauso F. O.. Dėl to, pareiškėjų nuomone, darytina išvada, kad jiems priklausantis sklypas nėra tapatus su K. K. ar I. K. priklausančiu sklypu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu patenkino pareiškėjų apeliacinį skundą ir panaikino įrašą Nekilnojamojo turto registre apie statinių buvimą sklype. Nepaisant to, 2011 m. birželio 17 d. pareiškėjams pranešta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas patenkino K. K. prašymą dėl duomenų tikslinimo, įrašant pastabą dėl statinių pareiškėjams priklausančiame sklype.

Atsakovas pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl I. K., K. K., V. M., E. M., A. K., P. K., M. D. B., P. B. skundo nutraukti.

Nurodė, kad K. K. nuosavybės teisė į nei vieną pareiškėjų skunde minimą sklypą (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruota. Pareiškėjai jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš I. K., šis sklypas yra tas pats, kurį nuosavybės teisėmis valdė I. K.. Šiame sklype esančių statinių kadastro duomenų nebuvo nurodyta 2006 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą registre bei 2005 m. gegužės 11 d. sutartyje, nes šie duomenys buvo nustatyti vėliau, t. y. 2007 m. kovo 16 d. Pareiškėjų sudarytoje su I. K. sutartyje užfiksuota, kad sklype stovi menkaverčiai, nusidėvėję statiniai (pamatai), į kuriuos po sutarties sudarymo kiti asmenys neturės pretenzijų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu nurodė, jog registro tvarkytojas privalėjo įtraukti į atliekamą administracinę procedūrą ir pareiškėjus, to nepadarius, buvo pažeistos procedūros taisyklės. 2011 m. gegužės 4 d., pateikus prašymą patikslinti duomenis registre, t. y. įrašyti pastabas, teritorinis registratorius įvertinęs aplinkybes, patenkino prašymą ir 2011 m. birželio 17 d. įrašė duomenis. Jokie dokumentai ir argumentai nepaneigia aplinkybės, kad K. K. nuosavybė teise priklausantys statiniai yra pareiškėjams priklausančiame sklype. Atsakovas pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pastarojo sprendimas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Laikantis šių nuostatų, pareiškėjai galėtų teikti skundą teismui tik jų reiškiamus reikalavimus išnagrinėjus centriniam registratoriui. M. K. yra vienintelis iš pareiškėjų, kuris kreipėsi į teritorinį registratorių dėl pastabų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo, taip pat teikė skundą centriniam registratoriui. Atsakovo nuomone, likusių pareiškėjų atžvilgiu byla nutrauktina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjai neginčija fakto, jog K. K. priklausantys statiniai yra pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu nurodė, jog kadastro ir registro tvarkytojas privalėjo įtraukti į administracinę procedūrą pareiškėjus, dėl šio procedūrinio pažeidimo buvo panaikintas registratoriaus sprendimas dėl statinių buvimo vietos patikslinimo. Faktinė K. K. priklausančių statinių vieta, padėtis, nuosavybės teisės nepasikeitė, nes, atlikus kadastrinius matavimus, buvo konstatuota, kad minėti statiniai yra pareiškėjams priklausančiame sklype. Tokia statinių buvimo vieta ir faktinė padėtis turi būti nustatyta ir nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog buvo pakartotinai kreiptasi į teritorinį registratorių, prašant atlikti visas būtinas procedūras, apie tai informuojant suinteresuotus asmenis, tikslinant ir registre įrašant duomenis, jog K. K. priklausantys statiniai yra pareiškėjų žemės sklype. Prašymas buvo patenkintas, minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas yra nenuginčytas, galiojantis. Pareiškėjai nurodo, kad sklypo pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sklype nėra jokio trečių asmenų turto, tačiau šioje sutartyje nurodyta, kad sklype stovi menkaverčiai statiniai, fiziškai nusidėvėję, į kuriuos tretieji asmenys pretenzijų neturi ir neturės. Sklypo plane minėti statiniai buvo įbraižyti, todėl pareiškėjai galėjo ir turėjo pasidomėti, kam priklauso statiniai. Jų kadastriniai matavimai pirmąkart atlikti 1997 m. birželio 12 d., o 1997 m. liepos 21 d. įregistruotos nuosavybės teisės. 2007 m. gegužės 22 d. buvo tik patikslinti pastatų kadastro duomenys, užfiksuotos pastatų centro koordinatės. Anksčiau tai nebuvo atlikta, nes pirminio kadastro duomenų fiksavimo metu galiojantys teisės aktai to nereikalavo. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 ir 4.39 straipsniais, be savininko sutikimo negalima perkelti, nugriauti jam priklausančius statinius. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad K. K. statiniai yra ne pareiškėjų žemės sklype, nustatytos kitos statinių koordinatės ir faktinė buvimo vieta, statiniai registruoti kito asmens vardu ir pan.

Trečiasis suinteresuotas asmuo F. O. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra dalis statinių, priklausančių K. K., juos įsigijusiai 2005 m. gegužės 11 d. rentos sutarties pagrindu. Šioje sutartyje nurodyta, kad F. O. sutinka, jog statiniai būtų perleisti K. K. nuosavybėn. Pažymėtina, kad pareiškėjai, sudarydami 2006 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo apie sklype esančius statinius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo patikslinti Nekilnojamojo turto registre esamus duomenis, įrašant registro įrašo pastabose, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra K. K. nuosavybės teise priklausantys statiniai 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1m. Nustatė, kad atsakovas ginčijamų veiksmų atlikimą grindžia Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Būtent atsakovas įrašė, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype yra statiniai, priklausantys trečiajam suinteresuotam asmeniui – K. K., atsakovas padarė įrašą pareiškėjams priklausančio sklypo kadastre pagal K. K., kuri nėra sklypo savininkė, prašymą. Nurodė, kad pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį minėtą prašymą galėjo pateikti tik sklypo savininkas, teisėtas valdytojas arba įrašas įstatymo nustatytais atvejais gali būti padarytas valdžios ar valdymo institucijų teikimu. Pažymėjo, kad ši nuostata negalėjo būti aiškinama taip, kad K. K. būtų pripažinta tinkamu subjektu, galinčiu pateikti minėtą prašymą kaip statinių savininkė. Konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, privalėjo K. K. prašymą atmesti. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas pripažino naikintinais sprendimus, priimtus netinkamai pritaikius Kadastro įstatymo nuostatas ir padarius kadastro įrašus, taip pat pripažino naikintinu ikiteismine tvarka institucijos priimtą sprendimą, o atsakovą įpareigojo panaikinti minėtus įrašus. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ne visi pareiškėjai skundė sprendimus ikiteismine tvarka, bei nurodė, kad ginčijamu atveju pareiškėjai yra sklypo, kuriame padaryti ginčijami įrašai, bendrasavininkiai, todėl atsiranda privalomo procesinio bendrininkavimo santykiai. Nurodė, kad atsakovas, nustatęs, jog, atlikus tikslesnius matavimus, paaiškėjo naujos aplinkybės, būtent, kad ginčo statiniai yra ne tame sklype, kuriame jie įregistruoti, nepažeisdamas Kadastro įstatymo nuostatų bei turto savininko teisių, galėtų spręsti klausimą dėl kito sklypo kadastro duomenų keitimo. Pažymėjo, kad K. K. bei atsakovo argumentai dėl to, jog sutartyje, kurios pagrindu pareiškėjai įgijo žemės sklypą, yra įrašas dėl to, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype yra menkaverčiai statiniai, į kuriuos tretieji asmenys neturės pretenzijų, neturi įtakos šios bylos išsprendimui. Jeigu K. K. manė, kad yra pažeidžiamos jos nuosavybės teisės į statinius, ji turi teisę inicijuoti privatų ginčą su pareiškėjais.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų bei savo sprendimo nepagrindė materialinės teisės normomis. Teismas sprendime neįvertino atsakovo argumento, jog skundą teismui padavė asmuo, kuris nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nurodo, kad teismas, teigdamas susiklosčius procesinio bendrininkavimo santykius, tokį savo teiginį grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsniu bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, tačiau minėtos nuostatos nenumato procesinio bendrininkavimo galimybės ir jos nereglamentuoja, todėl tokiems santykiams taikomos materialinės teisės normos reglamentuojančios atstovavimo teisnius santykius. Mano, jog nustačius, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos nekilnojamųjų daiktų ribos yra netikslios, kadastro tvarkytojas turi jas patikslinti. Pažymi, kad pareiškėjai neginčija tos aplinkybės, jog statiniai yra jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Mano, kad teismo argumentas, jog jeigu prašymą pateikia ne teisėtas valdytojas ar kompetentinga institucija, tai toks prašymas turi būti atmestas, neturi teisinio pagrindo, kadangi K. K. yra statinių savininkė, kuriai teisės aktai suteikia galimybę kreiptis į atitinkamas institucijos dėl statinių dėl duomenų tikslinimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą, o pareiškėjai jį netinkamai aiškino. Mano, kad pastabos įrašymas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo registro įraše nereiškia K. K. nuosavybės teisės į statinius įregistravimo fakto. Remiasi CK 6.334 straipsniu ir nurodo, kad visos pretenzijos dėl žemės sklypo pardavimo metu iškilusių nesutarimų turi būti reiškiamos žemės sklypo pardavėjams, o ne K. K.. Pabrėžia, kad šiuo atveju statiniai pastatyti tinkamai, jie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nei registro duomenys, nei savininko nuosavybės teisės ir statinių įsigijimo dokumentai nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo tikslių duomenų nenurodyti nekilnojamojo turto duomenų bazėje ir viešame registre.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prisideda prie trečiojo suinteresuoto asmens K. K. apeliacinio skundo.

Pažymi, kad pastabos (Statitiniai – Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašytos registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte (Registro pastabos ir nuorodos) įtraukimas į pareiškėjams priklausančio žemės sklypo registro įrašą nereiškia K. K. nuosavybės teisės į statinius įregistravimo fakto. Jokių įrodymų, patvirtinančių minėtoje pastaboje įrašytos informacijos neatitikimą faktiniams duomenis bei pateiktiems dokumentams pareiškėjai nepateikė.

Pareiškėjai atsiliepimu su trečiojo suinteresuoto asmens K. K. apeliaciniu skundu nesutinka.

Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad nesutarimai dėl minėtų statinių tęsiasi nuo 2009 m., todėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pareiškėjai neginčija tos aplinkybės, jog statiniai yra jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad 2006 m. kovo 24 m. pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.2. punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog „parduodamame žemės sklype nėra jokio trečiųjų asmenų turto“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje iš esmės ginčas yra kilęs ar atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Vilniaus r., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašė pastabą „Statiniai – Registro Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašė pastabą, jog 2007 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinys 2I 1/m užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 3I 1/b užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai 4I 1/m, 5I 1/m, 6I 1/m, 7I 1/m užfiksuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto registre (registro Nr.(duomenys neskelbtini)) yra trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Vilniaus r.. Šio nekilnojamojo turto registro 11 skiltyje nurodyta, kad 2007 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinys 2I 1/m užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 3I 1/b užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai 4I 1/m, 5I 1/m, 6I 1/m, 7I 1/m užfiksuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 85-88).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas taip pat patvirtina, jog nekilnojamojo turto registre (registro Nr.(duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis 0,72 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Vilniaus r.. Šio nekilnojamojo turto registro 11 skiltyje įrašyta „Statiniai – Registro Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 82-84).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo patenkintas, nurodė, kad atsakovas įrašą apie tai, jog pareiškėjams priklausančiame sklype yra statiniai, priklausantys trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K., padarė pagal K. K., kuri nėra sklypo savininkė, prašymą. Pirmosios instancijos teismo nuomone pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį minėtą prašymą galėjo pateikti tik žemės sklypo savininkas, teisėtas valdytojas arba įrašas įstatymo nustatytais atvejais gali būti padarytas valdžios ar valdymo institucijų teikimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ši nuostata negalėjo būti aiškinama taip, kad K. K. būtų pripažinta tinkamu subjektu, galinčiu pateikti minėtą prašymą kaip statinių savininkė.

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kokie žemės sklypų kadastro duomenys yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjų ginčijami duomenys nepriskirtini jiems priklausančio žemės sklypo duomenims, todėl jų įrašymui netaikytinos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 straipsnis reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro duomenų turinį. Šio straipsnio 1 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1583 redakcija) įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto registro pirmojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1583 redakcija) nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro antrojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie nekilnojamojo daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje - nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis. Šio įstatymo 3 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registro trečiojoje dalyje įrašomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir duomenys apie šių teisių turėtojus, o minėto įstatymo 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registro ketvirtojoje dalyje daromos šio įstatymo 15 straipsnyje numatytos žymos ir įrašomi kiti papildomi duomenys.

Duomenys apie tai, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys statiniai, yra įrašyti nekilnojamojo turto kadastro ketvirtoje dalyje, kuriame įrašomi su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai bei kiti papildomi duomenys. Minėti duomenys įrašyti skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“.

Nekilnojamojo turto duomenys turi būti išsamūs, teisingi, atitikti dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenys patvirtina, jog 2007 m. liepos 22 d. patikrinus vietoje trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. priklausančių statinių centro koordinates, buvo nustatyta jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli vieta Lietuvos teritorijoje ir paaiškėjo, jog dalis K. K. priklausančių statinių yra pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti nustatytų K. K. priklausančių statinių centro koordinates. Todėl atsakovas pagrįstai nekilnojamojo turto registre įrašė duomenis apie tai, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, yra trečiajam suinteresuotajam asmeniui K. K. priklausantys statiniai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. IN(12.5.1.15)-20298, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 199 bei panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Vilniaus r., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ pastabą „Statiniai – Registro Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ pastabą, jog 2007 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinys 2I 1/m užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 3I 1/b užfiksuotas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai 4I 1/m, 5I 1/m, 6I 1/m, 7I 1/m užfiksuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl priimtinas naujas sprendimas pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė tokio prašymo nepateikė, todėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens K. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjų M. K., I. K., K. K., V. M., E. M., A. K., P. K., M. D. B. ir P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.