Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-01 · Administracinė byla Nr. I-691-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
I-691-365/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02634-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Trečiasis asmuo
Klaipėdos regiono departamento
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-691-365/2014(Proceso Nr. 3-61-3-02634-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Edvardui Vladislovui Jonuškevičiui ir adv. Gediminui Lukauskui, atsakovo atstovui Mariui Laurinėnui, išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Poškų karjeras“ skundą atsakovui valstybinei kelių transporto inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos regiono departamento transporto priemonių kontrolės skyriui, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas UAB”Poškų karjero” skundas dėl neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų, nepagrįstai stabdant pareiškėjui priklausančias transporto priemones ir nukreipiant jas į stacionarų kontrolės punktą patikrai. Prašoma priteisti iš atsakovo 183, 60 lt žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad žalą patyrė dėl Klaipėdos regiono departamento transporto kontrolės skyriaus inspektorius P. S., netinkamai atliktų darbinių funkcijų, t.y. mobilių svarstyklių, skirtų sunkiasvorėms transporto priemonėms sverti, nepanaudojimo. 2013-04-09 pareiškėjas (tiekėjas) UAB „Poškų karjeras", krovinio gavėjui UAB „Šiaulių statyba“, sutarties pagrindu, vežė žvyrą. Transporto priemonę VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pareiškėjo darbuotojas - vairuotojas J. Š.. Klaipėdos rajono kelyje Poškai - Kiškėnai minėtą pareiškėjo krovininę transporto priemonę sustabdė transporto Kontrolės skyriaus inspektorius P. S. (pagal sunkiai įskaitomą kontrolės aktą). Pareigūnas patikrino reikiamus dokumentus ir paaiškino, kad jam pasirodė, kad krovininės transporto priemonės, kurią vairavo pareiškėjo vairuotojas, vežamas krovinio svoris viršija leidžiamą bendrą masę ir taip galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 23-870). Kontrolės pareigūnai,vykdydami kelių transporto kontrolę, privalėjo naudotis transporto priemonėms sverti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančias, metrologiškai patikrintas mobilias automobilines ašinio svėrimo svarstyklės FW-LCF10, „Cheklode DP“ ar kitas. 2013-04-10 pareiškėjas pateikė pretenziją Valstybinei Kelių inspekcijai ir prašė atlyginti jo patirtą žalą, kuri atsirado dėl transporto kontrolės skyriaus pareigūno darbo priemonių (mobilių svarstyklių) nepanaudojimo darbo vietoje. Visa žala, kurią patyrė pareiškėjas yra 183. 60 Lt. Ją sudaro : atstumas nuo sustabdymo vietos (Kiškėnai) iki Kontrolės punkto (Dirvupiai) pagal pateiktą maps.lt žemėlapį atstumas - 17,7 km. (1 km. kaina 4,20 Lt) = 75.60 Lt; 1 val. įkainis, pagal pateiktą UAB „Poškų karjeras“ 2013-02-15 direktoriaus įsakymą Nr. V-3. nustatytas 180 Lt;važiuojant pasverti sunkiasvorės transporto priemonės sugaišta 0.6 val. (0.6 x 180) = 108 Lt. Visa pareiškėjo žala yra 183, 60 Lt. Pareiškėjas buvo priverstas važiuoti mokamu keliu, ko pasekmėje padaryta žala valstybei yra 37,00 Lt (1 km. – 2,06 Lt).

Pareiškėjo pretenzija buvo perduota Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. Iš šios institucijos buvo gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad ateityje pareigūnams bus nurodoma atidžiau išnagrinėti dokumentus ir įsitikinus, kad gali būti viršytas leidžiamas transporto priemonės apkrovimas, tik tuomet būtų nurodoma vykti į transporto kontrolės punktą. Minėtoje išvadoje nieko neužsiminama apie pareiškėjo pretenziją dėl jo patirtų nuostolių atlyginimo, kurie atsirado dėl transporto priemonių kontrolės inspekcijos pareigūno veiksmų, t.y. mobilių svarstyklių, kurios būtinos jo darbinėms funkcijoms atlikti, nepanaudojimo.

Pareiškėjas sutinka, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. turi teisę sustabdyti krovininę transporto priemonę ir nurodyti jai važiuoti paskui specialųjį transportą iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. Tačiau tokios krovininės transporto priemonės turi akivaizdžiai viršyti leistiną vežti svorį. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Klaipėdos regiono departamento transporto kontrolės skyriaus inspektorius nepanaudojo savo darbe preliminarių, t.y. mobilių svarstyklių, kad įsitikintų, jog pareiškėjo vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė viršiją leistiną svorį. Priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų (netinkamai atliktų) veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos nustatymas yra ta aplinkybė, kuri suponuoja teisę į pareiškėjo žalos atlyginimą iš atsakovo. Anot pareiškėjo, būtent atsakovo darbinės priemonės nepanaudojimas darbe, dėl ko jis turėjo vykti į kontrolės punktą, esantį už 18 km; pareiškėjo vairuotojui buvo mokamas valandinis darbo užmokestis, pareiškėjo laiko bei kuro sąnaudos lėmė tai, jog pareiškėjas patyrė žalą, kurią prašo atlyginti iš atsakovo. Priešingu atveju, esant sunkiasvorio transporto priemonės viršsvoriui, kaip numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, pareiškėjas mokėtų baudą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau ne kartą patiria nuostolius dėl teritorinės kelių transporto kontrolės pareigūnų darbo tvarkos, t.y. metrologiškai patikrintų mobilių automobilinių ašinio svėrimo svarstyklių nepanaudojimo savo darbe, yra įsitikinęs, kad jo patirtą žalą turi atlyginti atsakovas. Pareiškėjas visais įmanomais neteisminiais būdais kreipėsi į atsakovą dėl jo patirtos žalos atlyginimo, tačiau pastarasis žalos neatlygino. Dėl to ieškovas yra priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ieškovas prašo priteisti teismo ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos vedimu.

Atsakovas - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Inspekcija), susipažinusi su UAB „Poškų karjeras" skundu (prašymu) dėl žalos atlyginimo (toliau - skundas), skundą laikė nepagrįstu.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, šiuo atveju Inspekcijos, buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772) (toliau -Kodeksas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybinė kelių transporto priemonių kontrolė -tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių". Kodekso 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad viena iš valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių institucijų yra Inspekcija. Kodekso 14 straipsnio 2 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis ir t.. t.. Kaip matyti iš Kodekso 14 straipsnio 2 dalies įstatymų leidėjas aiškiai yra įtvirtinęs nuostatą, kad Inspekcijos pareigūnai turi teisę atlikti tikrinimą ne tik toje vietoje, kurioje yra sustabdyta transporto priemonė, kadangi neretai toje vietoje dėl saugumo ir techninių galimybių stokos patikrinimo negalima atlikti, tačiau ir nurodyti važiuoti iki patikrinimo vietos. Įstatymų leidėjas priimdamas tokią nuostatą be abejo įvertino tai, kad kontrolę ne visada įmanoma atlikti toje vietoje, kurioje yra sustabdoma transporto priemonė. Taigi Inspekcijos pareigūnai savo funkcijas atliko laikydamiesi Kodekso nuostatomis suteiktų įgaliojimų. Inspekcijos pareigūnai, vykdydami kelių transporto priemonių kontrolę ir siekdami užkirsti kelią galimybei išvengti kontrolės, apvažiuojant Klaipėdos regiono departamento Transporto priemonių kontrolės skyrių (toliau - Skyrius), esantį kelyje Al Vilnius-Klaipėda, vykdo transporto priemonių kontrolę ir aplink šį kontrolės Skyrių esančiuose keliuose. Vykdydami šią kontrolę pareigūnai transporto priemonių sustabdymo vietoje nesveria, nes nėra įrengtų ir svėrimui pritaikytų aikštelių, be to toks svėrimas trukdytų ir keltų pavojų kitiems eismo dalyviams ir pareigūnams, taip pat būtų nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nuostatų. Pareigūnai patikrinti paima transporto priemonės registracijos ir krovinio vežimo dokumentus bei pagal transporto priemonės ar junginio registracijos liudijimuose nurodytą transporto priemonės ar jų junginio svorį ir vežamo krovinio svorį įtarę, kad gali būti viršyta leidžiama bendroji masė, nurodo važiuoti į Skyrių, kur atliekamas patikrinimas. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo motyvu, kad transporto priemonę galima buvo pasverti Dovilų miestelyje. Šiame miestelyje esančią aikštelę Inspekcija kartais naudojo svėrimui, tačiau bendraujant su miestelio bendruomene buvo išsakomi priekaištai, kad sunkiasvorių transporto priemonių svėrimas miestelyje jo bendruomenei dėl žmonių saugumo, taršos, triukšmo ir kitų nepatogumų ir pavojų nėra priimtinas. Atsižvelgiant į bendruomenės poziciją šiuo metu Inspekcija Dovilų miestelyje esančios aikštelės svėrimui nenaudoja. Kitų aplink Skyrių esančių gyvenviečių žmonės reiškia nepasitenkinimą, kad sunkiasvorės transporto priemonės, siekdamos išvengti patikros Skyriuje apvažiuoja šį Skyrių aplinkiniais keliais dėl ko gyvenvietėse padidėjo eismo saugumo pavojai, tarša, triukšmas. Inspekcijos nuomone mobili kontrolė keliuose aplink Skyrių, nukreipiant transporto priemones į šį Skyrių, taip pat atlieka prevencinę funkciją siekiantiems apvažiuoti Skyrių ir išvengti kontrolės. UAB „Poškų karjeras" vairuotojas J. Š. 2012-04-19 jau yra baustas už važiavimą viršijant leidžiamas ašių apkrovas, kas atitinkamai taip pat padidina riziką dėl galimų pažeidimų. Duomenys apie transporto priemonės tikrinimą ir asmens baustumą yra Inspekcijos informacinėje sistemoje „Keltra“, todėl pareigūnai įvertindami ir minėtą informaciją priėmė sprendimą atlikti kontrolę. Valstybės institucijų veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama tik nustačius neteisėtus valstybės tarnautojų veiksmus. Šiuo atveju Inspekcijos pareigūnai veikė Kodekso 14 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų apibrėžtų Įgaliojimų ribose ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą ir jos dydį (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjo skundas pagrįstas tik bendro pobūdžio teiginiais, tačiau sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo tokie teiginiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius esminės viešosios atsakomybės sąlygos - valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Vienintelis pareiškėjo įrodymas - tai jo subjektyvus įsitikinimas, kad Inspekcijos pareigūnai turėjo patikrinti transporto priemonę jos sustabdymo vietoje ir naudojant mobilias preliminarias ašinio svėrimo svarstykles. Tačiau pareiškėjas visiškai nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, kurios Inspekcijos pareigūnus įpareigoja atlikti būtent tokius veiksmus ir elgtis būtent pareiškėjo nurodytu būdu. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių bent kiek teisiškai reikšmingų argumentų įrodančių, kad nukreipdami transporto priemonę patikrinimui j Skyrių, Inspekcijos pareigūnai pažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas ir atliko teisei priešingus veiksmus, kurie sąlygojo pareiškėjo galimai patirtą žalą. Ypač daug abejonių kelia žala, kuri įvardyta kaip „važiuojant ir tikrinant sugaišta laiko", nes pareiškėjo transporto priemonė net ir tikrinant vietoje, jei tokia galimybė būtų buvusi, galėjo būti tikrinama ilgiau nei vykdama į nurodytą kontrolės vietą.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus motyvus nėra pagrindo konstatuoti, kad Inspekcijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais padarė pareiškėjui žalą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas aiškino, kad atsakovo darbuotojai reguliariai piktnaudžiauja savo teisėmis, kad inspektorius Sakalauskas nuolatos stabdo pareiškėjui priklausančias transporto priemones ir elgiasi taip, jog nekyla abejonių, kad nori kyšio. Kyšio niekad nedavė, visa tai gali paliudyti liudytojas – vairuotojas J. Š.. Klaipėdos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl kyšio reikalavimo ir tai įrodo jų nurodomas aplinkybes, kad atsakovo darbuotojai elgiasi neteisingai. Buvo atvejų, kai inspektoriai stabdė jų transporto priemones, liepė vykti į stacionarų patikros punktą, gaišino jų laiką.

Atsakovo atstovas nepripažino skundo, prašė jo netenkinti, nes pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas. Vykdydami savo pareigas vadovavosi galiojančiais norminiais aktais, suteikiančiais jiems teisę nukreipti patikrai transporto priemones į stacionarius patikros punktus. Mobilios svarstyklės ne visada gali būti naudojamos, tam reikalingos tinkamos sąlygos; ne visi inspektoriai turi mobiliąsias svarstykles. Mobiliomis svarstyklėmis negalima patikrinti transporto priemonės ašių apkrovos. Palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Skundas atmestinas.

Atsakovo darbuotojai, vykdydami savo darbines funkcijas, tikrino transporto priemones, vežančias krovinį, ir reikalaudavo vykti į stacionarų svėrimo punktą, dėl ko pareiškėjui priklausančios transporto priemonės turėdavo nukrypti nuo kelionės maršruto. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl atsakovo darbuotojų veiksmų vykdant savo funkcijas, kuriais neva buvo padaryta turtinė žala (kuro sąnaudos, sugaištas laikas).

Kilęs ginčas dėl to, ar turėjo teisę atsakovo darbuotojai reikalauti, kad pareiškėjui priklausančios transporto priemonės, vežančios žvyro krovinį, vyktų patikrai į stacionarius patikros – svėrimo punktus, ar teisėti buvo inspektorių veiksmai.

Pareiškėjo atstovai teigė, jog atsakovo darbuotojai piktnaudžiavo savo teisėmis, be pagrindo reikalaudavo, kad transporto priemonė vyktų į patikros punktus, kad tokiomis nepagrįstomis patikromis jie skatindavo mokėti kyšius už „netrukdymą“. Teigė, jog atsakovo darbuotojas S. buvo vienas iš tų, kurie nuolat tikrindavo ir trukdydavo dirbti; pareiškėjo vairuotojas Š. gali patvirtinti visas šias aplinkybes.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas tenkino pareiškėjo atstovų prašymą ir kvietė apklausai liudytoją Š.

Apklaustas liudytoju J. Š. paaiškino, kad pas pareiškėją dirba vairuotoju nuo 1996 metų. Vykdydamas darbines funkcijas jis su sunkiasvore transporto priemone vežioja žvyrą. Atsakovo darbuotojai labai dažnai tikrina krovinius, kartais sveria vietoje, o neretai nukreipia į stacionarų svėrimo punktą. Iš išorės krovinio nesimato, todėl inspektoriai užlipa ir apžiūri krovinio kiekį. Buvo atvejų, kai reikėdavo lipti į automobilio kuzovą ir kastuvu perstumdyti krovinį – žvyrą, dėl neteisingo krovinio pasiskirstymo, t.y. dėl nevienodos ašių apkrovos. Inspektorius P. S. jį tikrino du kartus metų laikotarpyje. Vieną kartą svėrė su mobiliomis svarstyklėmis, o vieną kartą nukreipė į stacionarų svėrimo punktą. Iš jo nereikalavo kyšio ir jis niekam nieko nemokėjo. Ar kas nors (vairuotojai) davė inspektoriams kyšį, jis nematė ir tokių faktų nežino. Būdavo atvejų, kai inspektoriai sustabdo ir priėję sako, „na, ką darysim‘. Paaiškinti kaip jis suprasdavo tokį klausimą, kodėl atkreipė dėmesį į tokį klausimą – liudytojas negalėjo (2014 06 25 posėdžio įrašas).

Kaip liudytojas buvo apklaustas ir atsakovo buvęs atsakovo darbuotojas P. S. Pastarasis paaiškino, kad buvo atsakovo darbuotojas ir tikrindavo krovinį vežančias transporto priemones, nes privalėjo tai daryti. Turėjo teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones ir tai darė. Privalėjo tikrinti ar transporto priemonė vežė leistiną svorį, ar tolygiai ir teisingai išsidėstęs krovinys, ar tolygiai pasiskirstęs krovinys transporto priemonės ašių atžvilgiu. Pareiškėjo transporto priemones tikrino porą kartų. Vieną kartą nukreipė į stacionarų patikros punktą. Nukreipdamas transporto priemonę į patikros punktą jis klausdavo vairuotojo ar tai priimtina ir vairuotojas tam neprieštaravo. Vykstant į patikros punktą transporto priemonė nukrypdavo nuo savo maršruto tik kelis kilometrus, todėl nesupranta pareiškėjo reiškiamų pretenzijų dėl degalų sąnaudų. Ar transporto priemonė tikrinama mobiliomis svarstyklėmis, ar sveriama nuvykus į stacionarų patikros punktą, visais atvejais gaištamas laikas, laiko sąnaudos iš esmės nesiskiria. Todėl ir dėl sugaišto patikrinimo metu laiko pretenzijų nesuvokia. (2014 09 22 posėdžio įrašas).

Teismui pateiktas ATP protokolas, surašytas 2012 04 19. Šiame protokole užfiksuota, kad Kiškėnuose buvo sustabdytas pareiškėjui priklausantis krovininis automobilis, vairuojamas J. Š.. Nustatytas pažeidimas – neteisinga transporto priemonės ašių apkrova, vairuotojas neturėjo leidimo važiuoti tokiu transporto priemonių junginiu.(b.l. 42- 44).

Teismui pateiktas kontrolės aktas, kuriame užfiksuota, kad J. Š. vairuojamą transporto priemonę 2013 04 09 nuo 09,25 iki 10,20 val. tikrino inspektorius P. S., pažeidimų neužfiksuota.(b.l. 7)(b.l. 28, 29). 2013 04 09 krovinio važtaraštyje nurodoma, jog krovinys buvo vežamas į Kiškėnus (b.l. 16).

Kitame kontrolės akte, surašytame 2013 12 13 užfiksuota, kad J. Š. vairuojama transporto priemonė buvo tikrinama to paties inspektoriaus P. S.. Pažeidimų nefiksuota(b.l. 63).

Dar kartą tą pačią transporto priemonę tikrino 2014 03 06 inspektorius T. G. ir buvo nustatyti pažeidimai (b.l. 77, 79), dėl kurių surašytas ATP protokolas (b.l. 81-83).

Teismui pateiktas pareiškėjo 2013 04 10 raštas – pretenzija, adresuota Valstybinei kelių transporto inspekcijai. Šioje pretenzijoje nurodoma, kad 2013 03 09 buvo tikrinama Š. vairuojama transporto priemonė . Transporto priemonė buvo nukreipta į stacionarų patikros punktą , dėl ko papildomai buvo nuvažiuota 18 kilometrų, sugaišta 0.6 val., įmonei padaryta žala 183,60 lt. Prašoma atlyginti padarytą žalą.(b.l. 8, 30).

Dėl minėtos pretenzijos pareiškėjui buvo atsakyta 2013 04 25 raštu. Šiame atsakyme nurodoma, jog inspekcijos darbuotojai privalo tikrinti transporto priemones, turi teisę tai daryti ir tai daro. Atsakyme teigiama, jog inspekcijos darbuotojams duotas nurodymas dirbti atidžiau ir nukreipti krovinines transporto priemones į stacionarų patikros punktą, tik esant pagrįstoms abejonėms dėl krovinio neatitikimo. (b.l.9,31).

Teismui pateiktas ir E. K. – Klaipėdos rajono gyventojo laiškas, adresuotas Lietuvos susisiekimo ministerijai. Šiame rašte pilietis prašo imtis priemonių ir užkirsti kelią nesąžiningam pervežimo verslui, nes jo gyvenamojoje vietoje Veiviržėnų gyvenvietėje nuolatos rieda perkrautos transporto priemonės (b.l. 36, 37). Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir Veiviržėnų bendruomenės rašte. Šių laiškų esmės – perkrautos krovininės transporto priemonės, siekdamos išvengti patikros stacionariame patikros punkte, keičia maršrutą ir važiuoja per gyvenvietes, sukeldamos nepatogumus.(b.l. 38-40).

Teismui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo nario R. Ž. raštas, adresuotas Valstybinei kelių transporto inspekcijai. Šiame rašte atkreipiamas dėmesys, kad transporto priemonės , siekdamos išvengti patikros, važiuoja per gyvenvietes, sukeldamos nepatogumus gyventojams; prašoma organizuoti efektyvesnias krovininių transporto priemonių patikras (b.l. 34, 33).

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovai teigė, jog dėl valstybinės kelių inspekcijos darbuotojų neteisėtų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog byloje nustatyti faktai, susiję su pareiškėju ir jo reiškiamomis pretenzijomis. Teismas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydamas pateikti informaciją ir atsakymas buvo gautas. Prokuratūros atsakyme nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, tačiau įtarimai pareikšti asmenims dėl faktų, kurie neturi ryšio su pareiškėju (b.l. 101, 104), t.y. duomenų apie inspekcijos darbuotojų kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta.

Valstybinė kelių transporto inspekcija informavo teismą, kad 2013 04 09 pareiškėjo transporto priemonę tikrinę inspekcijos pareigūnai neturėjo mobilių svarstyklių, todėl negalėjo pasverti transporto priemonės.(b.l. 103).

LR kelių transporto kodekso 13 str.2d. 1p. nuostatos Valstybinę kelių transporto inspekciją įvardija kaip instituciją, turinčią teisę tikrinti transporto priemones. Šio kodekso 14 str.2d. suteikia teisę inspekcijos pareigūnams stabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, techninę būklę, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, važtaraščius. Kontrolės teisę turintys pareigūnai turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti, kol bus pašalinti pažeidimai.

Šalia Vilnius – Klaipėda automagistralės (ties Klaipėda) yra įrengtas stacionarus transporto priemonių patikros punktas. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, jas pripažįsta ir šalys. Atsakovo pareigūnai vykdydami savo funkcijas tikrino transporto priemones ir veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose, t.y. teisėtai. Todėl pareiškėjo pretenzijos dėl krovininių transporto priemonių tikrinimo yra nepagrįstos.

Pareiškėjos atstovai reiškė pretenzijas dėl inspektoriaus P. S. veiksmų, tačiau nustatyta, kad metų laikotarpyje šis inspektorius tik du kartus tikrino pareiškėjo transporto priemonę. Vieną kartą svėrė mobiliomis svarstyklėmis, o kitą kartą nukreipė transporto priemonę į stacionarų patikros punktą. Transporto priemonės vairuotojas Š. patvirtino šias aplinkybes, tačiau nereiškė pretenzijų dėl kokių nors neteisėtų inspektoriaus veiksmų. Todėl pareiškėjo atstovų nurodomos aplinkybės dėl inspektoriaus P. S. veiksmų, dėl neva piktnaudžiavimo savo teisėmis, nepasitvirtino ir pretenzijos šioje dalyje laikytinos nepagrįstomis.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo transporto priemonė buvo tikrinama 2013 03 06 (inspektorius T. G.), buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių surašytas ATP protokolas. Pareiškėjai reiškė pretenzijas dėl patikros, kuri neva nepagrįstai buvo atlikta 2013 04 09 (b.l. 8). Kas konkrečiai tikrino, pareiškėjų atstovai nurodyti negalėjo. Atsakovai duomenų apie šią patikrą neturėjo (b.l. 74). Todėl darytina išvada, kad nurodomos neteisingos aplinkybės, o reiškiamos pretenzijos nepagrįstos.

Tam, kad būtų galima spręsti žalos padarymo ir jos atlyginimo klausimus, būtina nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus ir priežastinį ryšį su žala. Pareiškėjai žalą kildiną iš pareigūnų veiksmų, kuriais transporto priemonė buvo nukreipiama patikrai į stacionarų patikros punktą.

Kaip jau buvo minėta, atsakovo darbuotojai veikė jiems suteiktų įgalinimo ribose, t.y. teisėtai. Nustatyta, kad vienerių – 2013 metų laikotarpyje pareiškėjo transporto priemonės buvo tikrinamos tris kartus. Todėl nurodytos aplinkybės dėl itin dažnos patikros nepasitvirtino. Nepasitvirtinus šioms aplinkybėms, negali būti tenkinami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas.

Liudytojas P. S. pateikė teismui prašymą atlyginti kelionės išlaidas – išlaidas kurui, vykstant iš Gargždų į Vilnių (į abi puses – 600 kilometrų); pateikė kvitą, liudijantį, kad už kuro sąnaudas sumokėjo 186,94 litus.

Nurodyto automobilio Opel Zafira techniniai duomenys patvirtina, kad šio automobilio vidutinės kuro (dyzelino) sąnaudos yra 6,6 litro šimtui kilometrų (darbinis tūris 2 l., galia – 74 kw.). Todėl teismas daro išvadą, kad nurodyta suma yra pagrįsta.

Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atlygina pralošusi šalis. Prie bylinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtinos liudytojams (ABTĮ 43 str.1d.1p.). Todėl liudytojo prašymas tenkinamas, o patirtos išlaidos priteistinos iš UAB“Poškų karjeras“ .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85 -87 str., 88 str.1d.1p. 127 str. teismas

nusprendė:

UAB „Poškų karjeras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš UAB „Poškų karjeras“ 186,94 lt (šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 94 cnt.) į teismo specialiąją sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo patirtoms išlaidoms apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, 186,94 lt. pervesti iš teismo specialiosios sąskaitos į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis