Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-108-115/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2A-108-115/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
V. J., A. S., R. J., J. J., V.
Ieškovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių, Verkių regioninio parko direkcijai
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-108-115/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J., A. S., V. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovės J. J. teisių perėmėjams atsakovams A. S., V. J., R. J. ir V. J., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijai dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareikštu ieškiniu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakovus A. S., V. J., R. J. ir V. J. per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje esantį raudonų plytų statinį ir pietinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje esantį baltų silikato blokelių statinį; atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovui teisę pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovus per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančių statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio - projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovams per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovus, savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 6 (šešių) mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti ieškovui nugriauti nurodytus statinius atsakovų lėšomis.

Teismas nustatė, kad atsakovai vykdydami statybos darbus neturėjo statybą leidžiančių dokumentų, tačiau aktyviai siekė juos gauti. Anot teismo, ginčo statinius nugriovus, jų savininkai, naudotojai patirtų didelių nuostolių ir nepatogumų. Duomenų, kad statiniai keltų neigiamus padarinius aplinkai ar visuomenės interesams, ar kad jų įteisinimas galėtų pažeisti visuomenės interesus, nėra. Todėl teismas sprendė, kad atsakovų atžvilgiu galėtų būti taikomas Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, negriaunant statinių, o leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai V. J., A. J., R. J. ir V. J., prisidėjęs prie apeliacinio skundo, apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Leisti atsakovams per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančių statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio – projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus“.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformulavus, jog atsakovai yra įpareigojami parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, ir nenurodžius, kad atsakovams yra leidžiama atlikti atitinkamus veiksmus, įteisinimo procese dalyvaujančios institucijos nepripažins, kad atsakovams suteikta teisė įteisinti savavališką statybą. Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, kurioje vartojamas žodis „leisti“. Taigi sprendimo rezoliucinė dalis turi būti pakeista, kad ji atitiktų sprendimo turinį.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas paaiškina, kad teismo sprendimas visiškai atitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Įtvirtintas reglamentavimas nereiškia, kad valstybės institucijos, dalyvaujančios statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, turi besąlyginę pareigą bet kokiu atveju leisti įteisinti savavališką statybą. Statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik esant visiems privalomiems dokumentams išvardintiems Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir kituose teisės aktuose. Taigi atsakovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad turi būti keičiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Remiantis apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindais, šio apeliacinio proceso objektą sudaro nustatymas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį – teismo išvadą dėl kilusio ginčo išsprendimo esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovai yra įpareigojami per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančių statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio - projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog tokia sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra klaidinanti bei neatitinka Statybos įstatyme įtvirtinto teisinio savavališkos statybos padarinių likvidavimo reglamentavimo.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją <..>, gauti statybą leidžiantį dokumentą <..> tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima <..>. Byloje surinkti duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, jog atsakovams priklausantys statiniai buvo pastatyti savavališkai, tačiau, atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, suteikė atsakovams galimybę per nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos normos kalbinė formuluotė vartojamų teisinių kategorijų požiūriu nėra korektiška. Tokią išvadą suponuoja, jog pagal minėtą normą teismui yra suteikiama teisė esant atitinkamoms sąlygoms įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą atlikti atitinkamus veiksmus, įvardijamus Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose, tačiau tuo atveju, jeigu savavališka statyba gali būti įteisinta, statytojui (užsakovui) yra leidžiama per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiančius dokumentus. Iš paminėto akivaizdu, jog tarp Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluočių yra neatitikimas, kadangi vienu atveju kalbama apie teisinį įpareigojimą, o kitu apie teisinį leidimą.

Įvertinus tai, kad statytojui (užsakovui) yra leidžiama, t.y. suteikiama teisė per teismo nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą, tačiau jis nėra įpareigojamas ją įteisinti, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies tekstas turėtų būti patikslintas – pašalinant jo dviprasmybes. Įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą iš esmės išnagrinėjo teisingai, šalys sutinka su savavališkos statybos faktu, sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuotos teismo išvados dėl ginčo sprendimo būdo dviprasmiškumas atsirado dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies ydingos formuluotės, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tačiau patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis suderinant ją su Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Atliekamas sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimas negali būti traktuojamas kaip apeliacinio skundo patenkinimas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė po šio procesinio sprendimo priėmimo nesikeis, dėl to atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „Įpareigoti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) <..>“, nurodant „Leisti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) <..>“.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta BurdulienėJelena Šiškina