- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-1043-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12218-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- P. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ir atsakovės P. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-944/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei P. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 282, 30 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą. Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovės įsiskolinimas už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. yra 282,30 Lt (t. I, b.l. 97-99).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 239,04 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61 Lt žyminio mokesčio ir 152,46 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Teismas nustatė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1992-09-01. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-07-31 įsakymu Nr. A-2929 paskyrė ieškovę UAB „Namų priežiūros centras“ Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ 2006-08-11 Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-11, sudarytos su Kauno miesto savivaldybės administracija, pagrindu administruoja Šilainių seniūnijoje esančius daugiabučius gyvenamuosius namus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovė už suteiktas paslaugas mokėdavo iš dalies, t. y. nereguliariai ir ne viso nurodyto dydžio. Nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti įsiskolinimą už laikotarpį: nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31, kurio metu mokėtina suma buvo apskaičiuota 239,04 Lt (b. l. 100). Iš skolų valdymo ataskaitos (b. l. 100) teismas nustatė, kad atsakovė šiuo laikotarpiu iš dalies mokėjo pagal ieškovės pateiktas sąskaitas - iš viso už ieškovės nurodytą laikotarpį sumokėjo 205,81 Lt sumą. Iki 2012 m. gruodžio mėn. atsakovei buvo apskaičiuotas skolos likutis 249,07 Lt. Ieškovė atsakovės sumokėtas įmokas LR CK 6.55 str. 2 d. pagrindu paskirstė grąžinti skoloms, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję, t. y. atsakovė dengė įsiskolinimą susidariusį iki 2012 m. gruodžio. Teismas pažymėjo, kad atsakovė apmokėdama dalį ieškovės pateiktų sąskaitų jose nenurodė, už kurį mėnesį, ar kurią skolą apmoka, todėl ieškovė pagal teisės aktų reikalavimus turėjo teisę, gavusi įmoką iš atsakovės, dengti seniausią skolą, kurios mokėjimo terminai buvo suėję. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. buvo priskaičiuota 239,04 Lt suma. Minėtu laikotarpiu atsakovės sumokėta 205,81 Lt suma buvo skirta dengti susidariusius senesnius įsiskolinimus. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė teismui, kad už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 atsakovė skolinga 239,04 Lt, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo priimtas bendraturčių sprendimas atleisti atsakovę už teritorijos priežiūrą dėl jos prižiūrimo gėlių darželio, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės apskaičiuotas ir nurodytas sumas susijusias su administravimu namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 134-136).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (t. II b.l. 9-10) ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ prašo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovės 72 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad ieškovė gautomis atsakovės įmokomis dengė seniausią įsiskolinimą. Ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje matosi, jog skolos likutis 2012 m. gruodžio pradžioje yra 249,07 Lt (šią sumą patvirtina į bylą pateikta 2012-12-31 sąskaita). Sprendime nurodoma, kad nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 mokėtina suma buvo 239,05 Lt už šį laikotarpį sumokėta 205,81 Lt, iki šio laikotarpio skolos likutis 249,07 Lt. Aritmetiškai šias sumas skaičiuojant (249,07 Lt + 239,04 Lt – 205,81 Lt) gaunasi, jog galutinis skolos likutis 2013 m. gegužės mėnesį yra 282,30 Lt , t.y. toks, kokia suma ir prašoma priteisti.
Apeliaciniu skundu (t. I b.l. 146-152) atsakovė P. M. prašo: iš dabartinės skolos išminusuoti 267,84 Lt sumokėtus už teritorijos priežiūrą, nutraukti civilinę bylą, neskaičiuoti 5 % metinių palūkanų; atleisti nuo žyminio mokesčio 61 Lt, atleisti nuo 152,46 Lt mokėjimo už teisines paslaugas. Nurodo, kad nuo 1990 m. po savo langais prižiūri 59 m² ploto darželį, šio ploto nereikia prižiūrėti kitiems asmenims. (duomenys neskelbtini) namo naudojamas teritorijos plotas sudaro 3836 m², name yra 90 butų, todėl vienai šeimai priklauso prižiūrėti apie 42,62 m² (3836 ÷ 90), todėl atsakovė neprivalo mokėti už teritorijos priežiūrą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė (t. II, b.l. 15-17) nurodo tapačius atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei reiškia analogiškus prašymus.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė (t. II, b.l. 13-14) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti. Nurodo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų šalia daugiabučių namų priežiūrą, nėra numatyta jokia išlyga ar išimtis pavieniams asmenims, kurie tvarkosi darželius ar kitaip prižiūri teritoriją nemokėti mokesčio už teritorijos tvarkymą. Priešingai, visi namo bendraturčiai privalo proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros (CK 4.82 str. 3 d.), tame tarpe ir mokėti už teritorijos šalia daugiabučio namo tvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčio, paskaičiuoto per laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 už bendrosios nuosavybės administratoriaus suteiktas paslaugas priteisimo iš atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame gyvenamajame name.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 36.84 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l., 13–14). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). LR CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. LR CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato pareigą butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra bei išlaikymu.
Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 43,26 Lt sumos priteisimo. Nurodo, kad skolos likutis 2012 m. gruodžio pradžioje yra 249,07 Lt. Nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 mokėtina suma buvo 239,05 Lt už šį laikotarpį sumokėta 205,81 Lt. Aritmetiškai šias sumas skaičiuojant (249,07 Lt + 239,04 Lt – 205,81 Lt) gaunasi, jog galutinis skolos likutis 2013 m. gegužės mėnesį yra 282,30 Lt, t.y. toks, kokia suma ir prašoma priteisti.
Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 apskaičiuota 239,04 Lt mokėtina suma už daugiabučio namo administratoriaus suteiktas paslaugas (t. I, b. l. 100). Iš skolų valdymo ataskaitos (b. l. 100) matyti, kad atsakovė šiuo laikotarpiu iš viso sumokėjo 205,81 Lt sumą. Visa ši suma buvo užskaityta ankstesniems atsakovės įsiskolinimams padengti. Toks įmokų paskirstymas atitinka CK 6.55 straipsnyje įtvirtintas įmokų paskirstymo taisykles. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2012-12-01 atsakovė ieškovei buvo įsiskolinusi 249,07 Lt sumą, todėl visa atsakovės sumokėta 205,81 Lt skirta padengti šį įsiskolinimą. Likęs neapmokėtas 43,26 Lt dydžio įsiskolinimas susidarė už suteiktas paslaugas iki 2012-12-01 (t. I, b.l. 100, 101). Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad šalys yra savo materialiųjų teisių šeimininkės – jos gali jomis naudotis, nesinaudoti, perleisti kitiems asmenims. Tik pats teisės turėtojas gali nuspręsti ginti savo galimai pažeistą teisę ar ne bei kokia apimtimi. Todėl ir bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko nei jo pagrindo, jis negali priteisti ieškovui to, ko šis neprašė. Patikslintame ieškinyje (t. I, b.l. 99) ieškovė aiškiai suformulavo, kad prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. (t. I, b.l. 99). Kaip jau buvo minėta, per šį laikotarpį apskaičiuota ir atsakovei apmokėti pateikta suma sudarė viso 239,04 Lt. Atsakovė neapmokėjo nei dalies šios sumos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 239,04 Lt, t.y. įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ieškovės nurodytu laikotarpiu, o jos ginčijama suma (43,26 Lt), kaip jau ir buvo minėta sprendime, susidarė iki 2012-12-01.
Atsakovė nesutinka su įsiskolinimo dydžiu, kadangi mano, jog bendro naudojimo objektų administratorius atsakovei nepagrįstai skaičiuoja mokestį už teritorijos priežiūrą. Teigia, jog atsakovė neturi pareigos mokėti už teritorijos priežiūrą, kadangi nuo 1990 m. po savo langais prižiūri 59 m² ploto darželį.
Bendruosius ir specialiuosius švaros ir tvarkymo reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims nustato Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkte įtvirtinta pareiga asmenims tvarkyti ir palaikyti švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patiems arba sudarius sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 yra patvirtinti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau nuostatai), kurie yra taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorium yra paskirta UAB „Namų priežiūros centras“, todėl klausimas dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą apskaičiavimo spręstinas vadovaujantis minėtais nuostatais. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad administratorius mokesčius už namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimai daliai žemės sklype; jei žemės sklypas namui ar keliems namams priskirtas kitais pagrindais, – proporcingai namo ar kelių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, jeigu patalpų savininkai nesusitaria kitaip. Administratorius mokesčius už namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą apskaičiuoja vadovaudamasis šio žemės sklypo priežiūros paslaugos sutartimi, o jei šį sklypą tvarko ir prižiūri administratorius, – pagal šios priežiūros ir tvarkymo darbų sąmatą. Taigi su teritorijos priežiūra ir jos apmokėjimu susiję klausimai gali būti sprendžiami patalpų savininkų (daugiabučio namo butų savininkų) susitarimu, nesant patalpų savininkų susitarimo – mokestis už teritorijos priežiūrą turi būti apskaičiuojamas proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu būtų buvęs priimtas daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimas dėl kitokios mokesčio už teritorijos priežiūrą apskaičiavimo tvarkos, šios aplinkybės atsakovė neįrodinėjo, todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo mokestį už teritorijos priežiūrą proporcingai atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Faktas, kad atsakovė dalyje teritorijos prižiūri gėlių darželį, pats savaime, nesant priimtų kitų savininkų sprendimo, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti jai proporcingai tenkančią mokesčio už teritorijos priežiūrą dalį. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 239,04 Lt dydžio įsiskolinimą.
Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos 5 % dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 1 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovo prašymas jas priteisti – todėl priteisus iš atsakovės skolą pagrįstai buvo priteistos iš atsakovės ir procesinės palūkanos.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo atleisti nuo 61 Lt žyminio mokesčio ir 152,46 Lt mokėjimo už teisines paslaugas. Pažymėtina, kad šios sumos, nuo kurių mokėjimo atsakovė prašo atleisti, yra priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsniais šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės bylą pralošusią šalį atleisti nuo šių išlaidų atlyginimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo 61 Lt žyminio mokesčio ir 152,46 Lt už teisines paslaugas sumokėjimo. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nutraukti civilinę bylą. CPK 293 straipsnyje yra išvardinti bylos nutraukimo pagrindai. Bylos nutraukimas yra bylos baigtis nepriimant teismo sprendimo, t.y. neišnagrinėjus bylos iš esmės. Nors atsakovė apeliaciniame skunde yra suformulavusi prašymą nutraukti civilinę bylą, tačiau iš atsakovės procesinio dokumento turinio matyti, kad atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti skolą dviem pagrindais:1) atsakovė dėl finansinės padėties neišgali sumokėti visų paskaičiuotų mokesčių, 2) atsakovė neturi pareigos mokėti už teritorijos priežiūrą, nes prižiūri gėlių darželį, t.y. atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus nurodo argumentus, kurie atsakovės nuomone, įrodo, kad ieškinys yra pareikštas nepagrįstai. Tai atvejais kai teismas nustato, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti – tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti, bet ne nutraukti bylą. Šiuo atveju nėra nei vieno CPK nustatyto bylos nutraukimo pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingas išvadas dėl atsakovės įsiskolinimo dydžio bei pareigos proporcingai jai priklausančiai daliai apmokėti už teritorijos priežiūrą buvimo, todėl remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.