- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-980-366-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-980-366/2011
Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00410-2011-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 2 d. ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė, ją paskiriant atlikti areštinėje.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. D. nuteistas už tai, kad jis 2011 metais įsigijo netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. R0562457 V. D. vardu ir jį laikė iki 2011-10-08 20.15 val., kuomet panaudojo pateikdamas Panevėžio mieste A. S. gatvėje Panevėžio apskrities VPK PK vyresniajam patruliui A. G. kaip tikrą dokumentą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendį dalyje dėl 50 parų arešto bausmės ir paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Mano, kad jam dėl padaryto teisės pažeidimo turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Pažymi, kad jis yra nedirbantis, šiuo metu intensyviai ieško darbo, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikymui reikia mokėti periodines išmokas, taip pat jis prižiūri savo senyvus, ligotus, rimtų sveikatos problemų turinčius tėvus, be to, jo tėtis yra neįgalus, iš dalies nedarbingas, jis dažnai lanko tėvus, padeda jiems. Apeliantas teigia, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės jis negalės niekur įsidarbinti ir gauti pajamų, pasirūpinti savo vaikais ir tėvais. Nuteistasis mano, jog dėl jo nurodytų aplinkybių, taip pat remiantis teisingumo bei protingumo principais, jam paskirta arešto bausmė pakeistina į laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą. Jo teigimu, nors formaliai patenkinus jo apeliacinį skundą jam paskirta bausmė būtų sugriežtinta, tačiau realiai arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme atidedant jos vykdymą, jo padėtis pagerėtų, laisvė judėti, dirbti nebūtų suvaržyta, jis turėtų daugiau galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų materialinę gerovę, pasirūpinti savo tėvais. Teigia daugiau teisės pažeidimų nebepadarysiąs, o bausmės skyrimo tikslai, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą, bus visiškai pasiekti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis V. D. nesutinka su teismo paskirta arešto bausme, prašydamas paskirti jam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą nemato jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui V. D. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teisingai nustatė jos dydį.
Skirdamas bausmę V. D. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslą bei stadiją (padarytas vienas tyčinis apysunkis, baigtas nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino V. D. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai). Apeliantui V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 2 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į galimas BK 300 str. 2 d. sankcijoje nurodytas bausmių rūšis bei bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko ir paskyrė V. D. ne pačią griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o švelnesnę – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes teismas V. D. paskyrė arešto bausmės vidurkiui artimą bausmę (BK 49 str. 3 d.). Tokią teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikaltimą paskirtą bausmę pripažinti neteisinga nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos. O vien nuteistojo prašymas skirti jam griežtesnę sankcijoje numatytą bausmė rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, neįpareigoja teismo šį prašymą tenkinti, nes teisinio pagrindo tam nėra.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.