Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 23 d. apie 1.55 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, A. B. vairavo transporto priemonę Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0.44 promilės) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad būnant naktiniame klube iš draugo išgėrė kelis gurkšnius alkoholinio kokteilio. Tik išgėrus, tuoj pat iš klubo išėjo ir važiavo. Tik pradėjus važiuoti, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino A. B. girtumą. Girtumą tikrino praėjus apie 3 min. po kokteilio išgėrimo. Be to jau vedantis pareigūnui tikrinti A. B. girtumą, A. B. pabaigė surūkyti cigaretę. Prieš tikrinant girtumą prašė pareigūno leisti išsiskalauti burną bei palaukti kokį 10 min. nuo jo parūkymo, tačiau pareigūnai su tuo nesutiko ir patikrino A. B. girtumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus. Manydamas, kad toks jo girtumas negali būti, nuvažiavo į medicinos įstaigą, kur jo girtumas buvo nustatinėjamas paimant kraują.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2015 m. sausio 23d. naktį buvo sustabdytas automobilis. Paklausus vairuotojo ar nėra vartojęs alkoholio, vairuotojas tai neigė. Pareigūnai automobilio viduje jautė alkoholio kvapą, todėl nutarė patikrinti vairuotojo blaivumą. Ar prieš tikrinant blaivumą, vairuotojas rūkė, neprisimena. Vairuotojas teigė, kad jis nieko nėra gėręs. Išskalauti burnos taip pat neprašė. Kai įpūtė šiek tiek virš 0,4 promilių, tada vairuotojas pripažino, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus.

Liudytojas L. V. parodė analogiškai kaip liudytojas V. R. ir patvirtino, kad prieš tikrinant girtumą vairuotojas aplamai neigė vartojęs alkoholinius gėrimus ir tik nustačius jo girtumą pasakė, kad nepagalvojo, kad galėtų tiek įpūsti.

Ekspertas S. M. teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad kadangi tarp girtumo nustatyto alkotesterio pagalba ir kraujo tyrimo yra valandos tarpas, todėl jei skaičiuojant pagal metodiką, kai skaičiuojama, kad asmens organizme per valandą suyra nuo 0,1 iki 0,15 promilių etilo alkoholio, tai buvus 0,44 promilių pilnai atitinka, kad po valandos kraujyje lieka 0,30 promilių alkoholio. Tai įvertinus ekspertas pateikė išvadą, kad policijos pareigūnų tikrinimo metu -2015 m. sausio 23d. apie 02.03 val. A. B. buvo neblaivus ir policijos nustatytas 0,44 promilių girtumas yra realus ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), alkotesterio patikros rezultatas, iš kurio matyti, kad 2015 m. sausio 23 d. 02.03 val. A. B. nustatytas 0.44 promilių neblaivumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0366 leistina maksimali paklaida ± 0.017 % (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 5; 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8-12), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 15), 2015-01-27 specialisto išvada Nr. T-A 870/15(01), iš kurios matyti, kad A. B., kraujyje, paimtame 2015-01-23 03.05 val. rasta 0,30 promilės etilo alkoholio ( b. l. 17), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 45 matyti, kad 2015 m. sausio 23d. 03.00 val. A. B. iškvėpiamame ore aparatu Alkotest 7410 ARSM0688 buvo rasta 0,29 promilės, 03.20 val. 0,16 promilių etilo alkoholio ir galutinė išvada: alkoholio vartojimo faktas ( b. l. 18).

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. V., iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0366 2015 m. sausio 23d. 02.03 val. A. B. buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas. A. B. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, pripažino, kad išgėrė porą gurkšnių kokteilio ir sėdo važiuoti, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog A. B. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Iš policijos pareigūnų L. V. ir V. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius A. B. vairuojamą transporto priemonę bei vairuotojo paklausus ar jis nevartojo alkoholio, šis tai paneigė, tačiau patikrinus jo girtumą, alkotesteriu buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad Alcotest 6810 Nr. ARFM-0366, kuriuo buvo tikrintas A. B. girtumas, atlikta metrologinė patikra galioja iki 2015-06-11. Tai patvirtinama, kad A. B. girtumas buvo tikrintas su tinkama priemone. Teismo posėdžio metu A. B. teigė, kad jo girtumas buvo tikrinamas praėjus apie 3 min. nuo kelių gurkšnių alkoholinio gėrimo išgėrimo bei iš karto po cigaretės surūkymo, todėl mano, kad alkotesterio parodymai gali būti netikslūs. Iš liudytojų V. R. ir L. V. parodymų matyti, kad siekiant patikrinti vairuotojo blaivumą, A. B. iš viso neigė vartojęs bet kokius alkoholinius gėrimus, t.y. nenurodė, jog jis ką tik yra išgėręs alkoholinių gėrimų, dėl ko būtų pagrindas jam suteikti galimybę išsiskalauti burną, todėl pareigūnai A. B. girtumą tikrino nepažeisdami naudojimosi alkotesteriu instrukcijos. Be to iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apie 01.55 min., o jo girtumas tikrintas 02.03 val., t.y. praėjus daugiau nei po 3 min. Be to iš liudytojų parodymų matyti, kad jiems priėjus prie automobilyje sėdinčio vairuotojo, jis nevartojo alkoholio. A. B. patvirtino, kad jis kelis gurkšnius alkoholinio kokteilio išgėrė dar būdamas bare ir tik po to važiavo, todėl atmestina A. B. versija, jog jo girtumas buvo tikrinamas praėjus apie 3 min. nuo alkoholinių gėrimų vartojimo.

Byloje A. B. pateikė duomenis apie jo stovį, nustatytą gydymosi įstaigoje, į kurią jis kreipėsi netrukus po nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurių matyti, kad buvo nustatyta, jog patikrinimo gydymo įstaigoje metu A. B. organizme etilo alkoholio koncentracija neviršijo leistinos normos.

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti šiek tiek vėliau, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. A. B. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2015 m. sausio 23 d. apie 01 val. 55 min. 02.03 val. patikrinus A. B. blaivumą alkotesteriu, nustatytas 0,44 promilės girtumas. Byloje nustatyta, kad A. B. į medicinos įstaigą dėl girtumo pasitikrinimo kreipėsi apie 03.00 val., t.y. beveik praėjus 1 val. po girtumo patikrinimo. Iš specialisto išvados Nr. T-A 870/15(01) matyti, kad A. B., kraujyje, paimtame 2015-01-23 03.05 val. rasta 0,30 promilės etilo alkoholio ( b. l. 17), iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 45 matyti, kad 2015 m. sausio 23d. 03.00 val. A. B. iškvėpiamame ore aparatu Alkotest 7410 ARSM0688 buvo rasta 0,29 promilės, 03.20 val. 0,16 promilių etilo alkoholio ir galutinė išvada: alkoholio vartojimo faktas ( b. l. 18).

Siekiant pašalinti abejones dėl skirtingų A. B. blaivumo nustatymo rezultatų, byloje buvo užduoti klausimai ekspertui S. M., kuris į juos atsakęs pateikė išvadą, kad policijos pareigūnų tikrinimo metu - 2015 m. sausio 23d. apie 02.03 val. A. B. buvo neblaivus ir policijos nustatytas 0,44 promilių girtumas yra realus ir pagrįstas.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, kai buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, ir laboratorijos specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad po valandos paimtame kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio, nėra prieštaravimų, nes ekspertas, atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, jog esant atitinkamos aplinkybėms, alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,1-0,15 promilių per vieną valandą, todėl nėra pagrindo netikėti alkotesterio parodymais, kuriais nustatytas girtumas (0,44 promilės), kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog A. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.)

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. B. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijos ribose bei papildoma nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.