- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-339-116-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Irena Ivanovienė, Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos A. E. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo
S. K. , E. D. , N. J. , A. A. , G. L. , R. B. , J. J. , K. M. , R. K. , G. J. , J. P. , L. S. , S. K. , A. M. , A. Č. , J. P. , L. G. , G. B. , R. L. , N. S. , I. G. , D. K. , A. B. , V. P. , J. B. , S. J. , V. B. , R. Č. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios inkriminuotų nusikaltimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. , E. D. , N. J. , A. A. , G. L. , R. B. , J. J. , K. M. , R. K. , G. J. , J. P. , L. S. , S. K. , A. M. , A. Č. , J. P. , L. G. , G. B. , R. L. , N. S. , I. G. , D. K. , A. B. , V. P. , J. B. , S. J. , V. B. , R. Č. buvo kaltinami tuo, kad 2006 m. balandžio 29 d. laikraščio „Šiaulių kraštas“ priede „Pakruojo kraštas“ paskelbtame straipsnyje „Atsakymas į straipsnį „Ir unija gali turėti savo Lukašenką“, pasirašytame Pakruojo ūkininkų kredito unijos stebėtojų tarybos, unijos valdybos, paskolų komiteto, revizorės, administracijos darbuotojų, fraze „O Lukašenkos nori grįžti į uniją“. Ta pati A.E. R. jau buvo pateikusi valdybai prašymą vėl ją priimti į darbą, kuris buvo atmestas“ įžeidė ir apšmeižė A. E. R.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privati kaltintoja A. E. R. prašo panaikinti 2007 m. liepos 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nubausti S. K. , E. D. , N. J. , A. A. , G. L. , R. B. , J. J. , K. M. , R. K. , G. J. , J. P. , L. S. , S. K. , A. M. , A. Č. , J. P. , L. G. , G. B. , R. L. , N. S. , I. G. D. K. , A. B. , V. P. , J. B. , S. J. , V. B. , R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.
Nurodo, kad laikraščio „Šiaulių kraštas“ priede „Pakruojo kraštas“ įžeidžiančiai ir šmeižikiškai nurodytas, kad „O Lukašenkos nori grįžti į uniją“. Ta pati A. E. R. jau buvo pateikusi valdybai prašymą vėl ją priimti į darbą, kuris buvo atmestas. Šis straipsnis buvo pasirašytas Pakruojo ūkininkų kredito unijos stebėtojų tarybos, unijos valdybos, paskolų komiteto, revizorės, administracijos darbuotojų. Apeliantė nurodo, jog kadangi ji nėra „Lukašenka“ ir jau yra unijos narė, tai teiginys, jog ji yra „Lukašenka“ ir teiginys, kad „nori grįžti į uniją“ yra įžeidžiantis ir šmeižikiškas jos atžvilgiu, žemina bei įžeidžia ją. Tokius veiksmus nurodyti asmenys atliko per masinės informavimo priemones – laikraštį „Šiaulių kraštas“. Įrodymai, jog apeliantė yra įžeista ir apšmeižta, yra 2006 m. balandžio 29 d. straipsnis. Skunde apeliantė aiškina, kad ją pavadinus „Lukašenka“, ją įvardija diktatoriumi bei melagingai nurodė jog noriu grįžti į uniją – jai jau esant Pakruojo ūkininkų unijos nare. Taip raštu užgauliai pažemino ją ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją paniekinančią ir pažeminančią ją, bei pakertančią pasitikėjimą ja.
Skunde nurodoma, kad 2006 m. balandžio 29 d. užsakomąjį straipsnį „Atsakymas į straipsnį „Ir unija gali turėti savo Lukašenką“ parašė L. G. , užsakė spausdinimui laikraštyje A. A., o visi kiti nurodyti asmenys veikė kartu prisidėdami prie šių asmenų. Netgi teismo posėdžio metu šie asmenys veikė išvien ir vengdami baudžiamosios atsakomybės atsisakė duoti parodymus. Pakruojo ūkininkų kredito unija negali parašyti ir nunešti spausdinimui įžeidžiančio ir šmeižikiško straipsnio į laikraščio redakciją, todėl turi būti nubausti konkretūs nurodyti asmenys. Nei vienas iš asmenų nepaneigė viešai per laikraštį, jog nerašė nurodyto įžeidžiančio ir šmeižikiško straipsnio, ir priešingai – yra nustatyta, kas parašė, kas užsakė ir kas prisidėjo prie įžeidžiančio ir šmeižikiško straipsnio bei toliau veikia kartu ir atsisakydami duoti parodymus kliudo teisingumui.
Išteisintųjų gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Privati kaltintoja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos išnagrinėjęs byloje esančius duomenis priėmė teisingą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. atsako tik fiziniai asmenys, juridinio asmens atsakomybė nenumatyta. Baudžiamojoje teisėje yra įtvirtintas asmeninės atsakomybės už nusikalstamą veiką principas, tad patraukti baudžiamojoje atsakomybėn asmenis tik dėlto, kad jie yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos darbuotojai – negalima. Byloje nėra įrodyta, kurie konkretūs asmenys yra atsakingi už straipsnio spausdinimą, nes ir pati privati kaltintoja A. E. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai žinoma, kad tik du asmenys iš unijos darbuotojų yra prisidėję prie straipsnio išspausdinimo. Tad patraukti atsakomybėn visus A. E. R. nurodytos asmenys – nepagrįsta ir neteisinga.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pati kredito unija negalėjo straipsnio išspausdinti ir tai aiškus ir logiškas argumentas, tačiau, kaip jau nurodyta, pagal nurodytus straipsnio atsakomybė juridiniame asmeniui nėra numatyta, o neįrodžius, jog asmuo dalyvavo įvykdant nusikalstamą veiką, tai ir baudžiamoji atsakomybė kilti negali. A. E. R. pateikdama skundą teismui privalėjo nurodyti, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų įvykdė bei nurodyti duomenis, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. Tuo tarpu apeliantė apsiribojo tik kaltinamųjų išvardinimu, nenurodant jų atliktų veiksmų. Apeliantės nurodyti argumentai, jog visi jo kaltinami asmenys yra prisidėję prie jos apšmeižimo, taip pat, kad tai jie patvirtina atsisakydami duoti parodymus, yra nepagrįsti. Tai galima vertinti tik kaip privačios kaltintojos A. E. R. samprotavimus, tačiau nepagrįstus jokiais įrodymais. Įžeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalies dispoziciją yra viešas, užgaulus žmogaus pažeminimas, išreikštas veiksmu, žodžiu ar raštu. Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalies dispoziciją yra kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje. Paminėtos nusikalstamos veikos gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. turint tikslą pažeminti kitą žmogų ir to norint. Iš pateiktų byloje duomenų sekos, teisėjų kolegija nežvelgia, kaip ir apylinkės teismas, kuris tokių aplinkybių nenustatė. Todėl, nesant S. K. , E. D. , N. J. , A. A. , G. L. , R. B. , J. J. , K. M. , R. K. , G. J. , J. P. , L. S. , S. K. , A. M. , A. Č. , J. P. , L. G. , G. B. , R. L. , N. S. , I. G. , D. K. , A. B. , V. P. , J. B. , S. J. , V. B. , R. Č. veikoje visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, pagal kuriuos juos būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų įvykdymą, apylinkės teismas pagrįstai S. K. , E. D. , N. J. , A. A. , G. L. , R. B. , J. J. , K. M. , R. K. , G. J. , J. P. , L. S. , S. K. , A. M. , A. Č. , J. P. , L. G. , G. B. , R. L. , N. S. , I. G. , D. K. , A. B. , V. P. , J. B. , S. J. , V. B. , R. Č. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį
Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu išteisintųjų gynėjas teismo paprašė priteisti turėtas proceso išlaidas. Konstitucijos 28 straipsnis skelbia, kad kiekvienas žmogus įgyvendindamas savo teises negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvų. Privataus kaltinimo byloje patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą faktiškai išsprendžia nukentėjusysis. Kadangi procesas pradėtas pagal nukentėjusiosios A. E. R. skundą, todėl už proceso eigą, jo rezultatus ir, žinoma, už proceso išlaidas tam tikra atsakomybė tenka ir nukentėjusiajai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d. nuostata, jei kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo skundą, teismas gali nuspręsti, kad visas proceso išlaidas apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas. Išteisinamieji pateikė kvitus, kurie patvirtina, jog kiekvienas sumokėjo po 200 Lt advokato paslaugoms apmokėti, prašydami priteisti iš nukentėjusiosios A. E. R. Išteisinamųjų prašymas dėl proceso išlaidų neprieštarauja BPK nuostatoms, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, išteisintųjų prašymas dėl procesinės išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia į pateiktų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą (R. prašė pripažinti kaltais išteisintuosius nesunkiais nusikaltimais) suteiktos pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinei pagalbai teikti skirtą laiką. Iš bylos medžiagos sekos matyti, kad nagrinėjant apeliacinį skundą advokatas dalyvavo viename teismo posėdyje, pateikus privačiai kaltintojai apeliacinį skundą, raštu atsikirtimų išteisinamieji nei jų advokatas apeliaciniam teismui nepateikė, be to, atsižvelgtina ir į privačios kaltintojos dabartinę turtinę padėtį. Aptartos aplinkybės leidžia priteisti iš privačios kaltintojos išteisinamiesiems po 100 litų
Teisėjų kolegija vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiosios ( privačios kaltintojos) A. E. R. apeliacinį skundą atmesti.
Iš dalies tenkinti išteisinamųjų prašymą dėl turėtų proceso išlaidų. Priteisti išteisinamiesiems S. K. , L. G. , B. R. , J. J. , M. K. , A. A. , K. R. , J. G. , S. L. , P. J. , K. S. , M. A. , Č. A. , P. J. , B. G. , G. L. , K. D. , S. N. , B. A. , P. V. , B. J. , J. S. , B. V. , L. R. , J. N. po 100 litų iš A. E. R. turėtas proceso išlaidas.
Nutartis galutinė ir neskundžiama, įsiteisėja nuo šios nutarties paskelbimo dienos.