Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1.; 1.15.2.; 1.15.2.3.2.; 1.15.2.1.1.;1.15.2.2; 3.21.

2016 m. sausio 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui I. B., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog pareiškėjo laisvė nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose, kurių plotas yra apie 8 m² buvo kalinamas kartu su 3–4 asmenimis. Anot pareiškėjo, jis buvo kalinamas žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl ko jis patyrė didelę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulius nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius ir fizinius išgyvenimus, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 6-12) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašo taikyti senaties terminą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016-01-22 pateikė prašymą (b. l. 55), kuriame nurodė, kad atsakovės Lukiškių TI-K prašymas taikyti senaties terminą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, prašė netaikyti senaties termino.

Teismo posėdyje, pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą, prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K ir neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovės atstovas prašo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos.

Kaip jau minėta, pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą už kalinimą, jo teigimu, netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2012 m. kovo 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, tačiau į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2015-11-26 (pagal skundo Teismui išsiuntimo datą ant voko, b. l. 3). Akivaizdu, kad pareiškėjas visą jo nurodytą kalinimo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotą, tačiau skundą teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą senaties terminą.

Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie egzistuojančias svarbias aplinkybes ieškinio senaties terminui atnaujinti. Tai, kad pareiškėjas yra romų tautybės ir beraštis, nelaikytina svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo. Ir šiuo atveju pareiškėjas skundą nagrinėjamoje byloje bei prašymą netaikyti senaties termino nurodė rašęs ne pats, bet kiti jo prašyti asmenys. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo, ar kas nors atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismą, skundą teismui išsiųsti paštu. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.