Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-491/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
1S-177-491/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidu
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-491/2021Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. S. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl to paties teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymas dėl procesinių veiksmų atlikimo prieš Lietuvos Respublikos pilietį M. S. (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos kaltinamajame akte nurodoma, kad M. S. 2020 m. liepos 15 d. apie 19.20 val., atskridęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) oro uostą, perėjo asmens paso kontrolę ir peržengė žaliąją zoną, kuri reiškia „neturiu prekių, kurioms taikomas muitas“, tačiau muitinės pareigūnams patikrinus jo rankinį bagažą, jame buvo rasti 450 elektroninių cigarečių pakeliai, paženklinti užsienio banderolėmis. Buvo nustatyta, kad šių sulaikytų prekių muitinė vertė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymu prašoma apklausti M. S. kaltinamuoju bei išsiaiškinti kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

2. M. S. atstovas advokatas A. Alimas 2021 m. rugsėjo 3 d. apylinkės teismui pateikė prašymą atsisakyti tenkinti (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo prieš M. S.. Šį prašymą jis iš esmės grindė savaip aiškindamas 1959 m. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (toliau – Konvencija), 1978 m. šios Konvencijos papildomo protokolo, kurie buvo ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 4 d. nutarimu, nuostatas, ir nurodė: 1) suteikti teisinę pagalbą gali būti atsisakoma, jei prašymas pateikiamas dėl nusikaltimo, kuris šalyje, kuriai adresuotas prašymas, yra, be kita ko, finansinio pobūdžio nusikaltimas; 2) gali būti atsisakoma suteikti teisinę pagalbą, jei pažeidimas, kurio pagrindu yra prašoma suteikti teisinę pagalbą, nėra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 3) teisminius pavedimus galima vykdyti tik tokiu atveju, kuomet prašymą gavusioje šalyje už pažeidimą, dėl kurio buvo paduotas pavedimas, yra taikoma ekstradicija. Atstovo vertinimu, M. S. (duomenys neskelbtini) galimai padaryta veika yra finansinio pobūdžio, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą ji nelaikoma nusikalstama ir už ją ekstradicija yra negalima.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Teismas tai motyvavo tuo, kad M. S. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamas kontrabanda, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą tai yra nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai. Pagal Konvencijos ir jos papildomo protokolo nuostatas teismui yra suteikta diskrecija spręsti, ar gali būti atsisakoma teikti teisinę pagalbą tokiais atvejais, kai pažeidimas, dėl kurio prašoma suteikti teisinę pagalbą, nėra laikomas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl ekstradicijos sąlygos teismas nurodė, kad pagal Konvencijos 5 straipsnį ekstradicijos sąlyga šiuo atveju nėra būtina, kadangi yra apibrėžta teisminių pavedimų sritis, kada tokia išlyga gali būti padaroma, t. y. ši išlyga yra susijusi su pavedimais dėl turto išieškojimo ar konfiskavimo. Šiuo atveju teisinės pagalbos prašymas buvo pateiktas ne tokiais pagrindais.

4. Tame pačiame 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje M. S. atsisakė duoti parodymus bei būti apklaustas. Po šio posėdžio 2021 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo išsiųstas pranešimas apie šį atliktą procesinį veiksmą su M. S., teismo posėdžių protokolai ir jų vertimas į anglų kalbą.

5. M. S. atstovas advokatas A. Alimas padavė skundą dėl apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties. Šiame skunde jis iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus kaip ir savo prašyme, aptartame šios nutarties 2 punkte.

6. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti šį M. S. atstovo advokato A. Alimo skundą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 2 dalį šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys, be kita ko, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo.

Šalies argumentai

7. Skundu M. S. atstovas advokatas A. Alimas prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti jo skundą dėl to paties teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties. Skunde jis nurodo, kad prašymas atsisakyti teikti teisinę pagalbą pagal (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos prašymą negali būti prilyginamas procesiniam prašymui, kuris negali būti skundžiamas BPK 439 straipsnio 2 dalies prasme. Apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. protokoline nutartimi šį jo prašymą išnagrinėjo iš esmės ir nusprendė tenkinti (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą. Tokios apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą galima patikrinti tik apeliacinio proceso metu. Vien tai, kad apylinkės teismas dėl jo prašymo priėmė protokolinę nutartį, savaime nedaro šios nutarties neskundžiamos dėl jos formos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

9. Skundas atmetamas.

10. Šioje byloje keliamas esminis klausimas, ar apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas proceso dalyvio prašymas nevykdyti užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymo atlikti proceso veiksmus prieš jį, gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui. Apelianto įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą sudaro pagrindą bent vieną kartą apskųsti teismo baigiamąjį procesinį sprendimą.

11. Kaip matyti iš bylos, (duomenys neskelbtini) vykstančiame baudžiamajame procese M. S. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą – taigi, jis yra kaltinamasis. Viena iš kaltinamojo kaip baudžiamojo proceso dalyvio teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Tačiau pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teisės būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

12. Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad teisė apskųsti apylinkės teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Įstatymų leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

13. BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ įtvirtintos bendrosios proceso nutarčių, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, apskundimo aukštesniajam teismui nuostatos, o kitose BPK dalyse numatytos nuostatos arba nustato kitokią – specialiąją žemesniųjų teismų priimtų nutarčių apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 74, 130 , 131 straipsniai), arba nukreipia į BPK X dalyje įtvirtintą apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 132 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 6 dalis). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.

14. Tačiau, pagal BPK ne visos proceso pirmosios, taip pat apeliacinės instancijos teismuose metu teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi ir pateisinami. O būtent, BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

15. Nagrinėjamu atveju M. S. atstovas advokatas A. Alimas padavė skundą dėl apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties, kuria buvo išnagrinėtas jo prašymas nevykdyti (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymo dėl M. S. apklausos, ir šis jo prašymas buvo atmestas. BPK 67 straipsnyje yra reglamentuojamas užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka BPK nustatytus proceso veiksmus, tarp kurių – ir kaltinamojo apklausa. Šiame straipsnyje nenurodyta, kad proceso dalyvis, dėl kurio buvo gautas užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymas, gali kelti klausimą dėl tokio prašymo pagrįstumo, bei nenumatyta, kad gali būti keliamas klausimas dėl užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymo pagrįstumo ar apskritai toks prašymas skundžiamas apeliacinės instancijos teismui. Apylinkės teismas šiuo atveju, vadovaudamasis Konvencijos ir jos papildomo protokolo nuostatomis, nenustatė pagrindų, dėl kurių M. S. bendrai imant negalėtų būti apklaustas pagal (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymą. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas tokių pagrindų taip pat nemato. Kaip minėta, priešingai yra dėl teismo nutarčių, kuriomis nutariama išduoti arba atsisakyti išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį. BPK 74 straipsnyje yra numatyta, kad tokia teismo nutartis gali būti skundžiama, ir nurodyta jos apskundimo tvarka. Apibendrinant galima tvirtinti, kad šie BPK IV skyriaus straipsniai siejami su teismo priimtų sprendimų peržiūrėjimu konkrečiais įvardytais atvejais, tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti jų nei specialia, nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, kai atsisakoma tenkinti prašymą nevykdyti užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymo dėl proceso veiksmų atlikimo.

16. Pažymėtina, kad toks aiškinimas niekaip nesuvaržo M. S. teisių, byloje nėra keliamas klausimas dėl M. S. kaltės, jo perdavimo (duomenys neskelbtini), šios užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo ar pan. Taigi, šiuo metu byla nėra išnagrinėjama iš esmės, kas būtent ir sudarytų prielaidas bent vieną kartą patikrinti teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apylinkės teismas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymą dėl M. S. apklausos, išaiškino jam kaltinamojo teises, tarp jų – atsisakyti duoti parodymus. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokolo M. S. šia savo teise pasinaudojo ir parodymų nedavė. Kaip jau minėta, po šio teismo posėdžio apylinkės teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai išsiuntė pranešimą apie (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, nuspręsdamas vykdyti teisinės pagalbos prašymą, neužtikrino M. S. teisių apsaugos ir padarė nacionalinės teisės ar tarptautinės sutarties nuostatų pažeidimus.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad pagal BPK nuostatas 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolinė nutartis, kuria buvo atmestas apelianto prašymas nevykdyti (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo teisinės pagalbos prašymo dėl proceso veiksmų atlikimo prieš M. S. (jo apklausos), patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas ir todėl yra neskundžiama. Todėl, šiuo atveju apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo priimti apelianto skundą dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties ir perduoti jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta šį skundą priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti M. S. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus