Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2008-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-210-544/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-09
Bylos Nr.
2-210-544/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
V. Š.
Trečiasis asmuo
I. Š.
Advokatai
Rimvydas Jasevičius
Kategorijos
  • 19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-210-544/ 2008Procesinio sprendimo kategorija:19.2; 27.7; 44.2.4.1; 44.5.2.1;63.1; 126.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUS P R E N D I M A S2008 m. birželio 09 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui Vladui Kerpauskui, advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-210-544-08 pagal ieškovo bankrutavusios UAB “Vikata ir Ko“ ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, I. Š., dėl 252 390 Lt priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 252 390 Lt žalai atlyginti, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad ieškovui 2007-12-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Atsakovas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu ieškovo direktoriaus pareigas ėjo nuo 1997-04-25 ir pats save atleido 2007-10-02. Atsakovo žmona I. Š. bendrovėje dirbo direktoriaus pavaduotoja komercijai. Abu minėti asmenys buvo vieninteliai ieškovo PVA turėtojai. 2007-05-03 atsakovas pagal kasos išlaidų orderį Nr. 373 savo žmonai I. Š. išmokėjo iš kasos 252 390 Lt paskolos grąžinimui pagal devyniolika nuo 2000-05-02 iki 2002-07-31 sudarytų sutarčių, kurių grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2010-12-31 ir pinigų išmokėjimo metu buvo nepasibaigęs. Nuo 2007 m. kovo mėnesio ieškovas turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui virš 100 000 Lt, todėl Panevėžio AVMI iniciatyva ieškovui buvo iškelta bankroto byla. 2008-01-22 teismo nutartimi patvirtinti pradelsti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 150 305,21 Lt. Teigia, kad atsakovas, išmokėdamas I. Š. 252 390 Lt, pažeidė CK 1.5 str. 1 d., Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. Atsakovas, būdamas ieškovo direktoriumi, todėl suprasdamas, kad ieškovas nemokus ir neturės lėšų atsiskaityti su kreditoriais, išmokėdamas pinigus žmonai, pasielgė neteisėtai ir nesąžininga, nes tų pinigų būtų užtekę atsiskaityti su darbuotojais ir biudžetu, taip buvo pažeistos ieškovo ir kreditorių teisės, jiems padaryta 252 390 Lt žala.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog paskolų grąžinimo terminai, nurodyti paskolos sutartyse su I. Š., nebuvo suėję, nes 2006-10-04 buvo pasirašytas susitarimas dėl paskolų grąžinimo termino sutrumpinimo iki 2006-12-31. Todėl paskolos I. Š. grąžintos pasibaigus jų grąžinimo terminui. 2006-09-04 neeilinis ieškovo akcininkų susirinkimo nutarimas nutarė grąžinti paskolas I. Š., o jis, kaip administracijos vadovas, turėjo vykdyti patikėtas funkcijas ir sudaryti reikalingus susitarimus dėl paskolų grąžinimo. Neturėjo akcijų suteikiamų balsų daugumos, todėl negali būti atsakingas už bendrovės akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus, kuriuos tik vykdė ir veikė ne savavališkai. Grąžindamas paskolas veikė sąžiningai ir neketino savo veiksmais padaryti žalos kreditoriams ir bendrovei. Apie mokestinę prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą sužinojo tik 2007-09-11, kada buvo įteiktas Panevėžio AVMI pranešimas dėl įsiskolinimų valstybės biudžetams. Iki tol buvo pagrįstai įsitikinęs, kad jokių nesumokėtų mokestinių nepriemokų nėra ir negali atsirasti, nes atliekų perdirbėjams jau buvo perdavęs pakuotes, pateikęs pareiškimą apie priežastis, sutrukdžiusias laiku pateikti deklaraciją. LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str., CK 6.923 str. numatytų reikalavimų dėl atsiskaitymų eiliškumo, kai visiems reikalavimams nepakanka pinigų, nepažeidė, nes buvo įsitikinęs, kad nėra kreditorių, su kuriais neatsiskaityta.

Tretysis asmuo I. Š. ieškinį prašė atmesti atsakovo nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2007-05-03 UAB „Vikata ir Ko“ atstovaujama atsakovo, pagal išlaidų orderį Nr. 373 išmokėjo trečiajam asmeniui I. Š. 252 390 Lt pagal devyniolika paskolos sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2000-05-02 iki 2002-07-31, kuriose paskolų grąžinimo terminas numatytas iki 2010-12-31 (b. l. 11, 12, 13-31). Ieškovas teigia, kad šiuo neteisėtu veiksmu atsakovas, kaip administracijos vadovas, padarė nurodyto dydžio žalą bendrovei. Atsakovas ieškovo direktoriaus pareigas ėjo nuo 1997-04-25 iki 2007-10-02. Bendrovės akcininkais buvo atsakovas ir jo žmona I. Š., kuri kartu ėjo ir direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigas (b. l. 7-10). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Ieškinys atsakovui grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str., (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001, 2001-10-16 nutartis, priimta byloje V. P. ir Radviliškio rajono savivaldybė, Nr.3K-7-760/2001, 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., Nr. 3K-3-298/2006, išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-7-760 V. P. v. UAB ,,Radviliškio autobusų parkas”, 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480 /2004, kat. 18.2; 21.6 ir kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį 150 305,21 Lt sumai (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str., 6.251 str.). Todėl ieškinys tenkintinas dalinai, t. y. tiek, kiek nustatyta esant nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų. Iš Panevėžio AVMI ieškinio iškelti bankroto bylą ieškovui ir 2007-12-10 Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad 137 258,31 Lt mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui UAB „Vikata ir Ko“ atsirado nuo 2007 m. kovo mėnesio. 2007-09-05 sprendimu skolą buvo nutarta išieškoti ne ginčo tvarka. 2007-09-11 atsakovas įspėtas, kad nesumokėjus 137 258,31 Lt mokestinės nepriemokos bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Mokestinė nepriemoka 2007-10-31 sudarė 140 687,55 Lt (b. l. 32, 34). 2008-01-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorių sąrašas, iš kurio matyti, kad bendrovė kreditoriams liko skolinga 150 305,21 Lt, tame tarpe – atsakovui 1628,40 Lt, trečiajam asmeniui – 2027,92 Lt, ir tai, pagal jų paaiškinimus, yra reikalavimai, kilę iš darbo teisinių santykių (b. l. 35). Bendrovei neturint turto ir pajamų, kuriuos būtų galima nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimui, atsakovas V. Š. bei tretysis asmuo I. Š. galėtų pretenduoti į Garantinio fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokamas išmokas tokiems reikalavimams tenkinti, nors jeigu nebūtų buvę virš minėtų neteisėtų veiksmų, minėtus reikalavimus būtų buvę galima tenkinti iš bendrovės lėšų, nes I. Š. pagal apskolos sutartis buvo paskenės eilės kreditorė. Todėl minėtoji suma taip pat laikoma bendrovei padarytos žalos dalimi. Teismo nuomone, likusioje ieškinio dalyje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos priteisti turtinei žalai iš administracijos vadovo ieškinyje nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Neįrodyta, kodėl ir kokiais veiksmais padaryta žala bendrovei, o daugiau kreditorių, kurių reikalavimai būtų likę nepatenkinti, sprendimo priėmimo dienai nenustatyta. Teismo nuomone, administravimo išlaidos nėra administracijos vadovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta turtinė žala bendrovei.

Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui, neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas (CK 6.248 str.). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau šios kaltės prezumpcijos patikimais argumentais ir leistinais įrodymais jis nepaneigė. Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovas, t. y. atsakovas, buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jis vadovavo administracijai, kuri organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdė kitus nustatytus įgaliojimus. Todėl jis turėjo užtikrinti, kad bendrovė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktų ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, o į vidaus rinką išleistų pakuočių ir pakartotinio naudojimo pakuočių ataskaitą - ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 dienos (b. l. 114). Tačiau faktiškai jos buvo pateiktos tik 2007-07-31 pažeidžiant norminiuose aktuose numatytą tvarką ir terminus (b. l. 115-118, 2002-12-21 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 663/409 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 11.1 p., 2002-06-27 įsakymo Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 28 p.). Panevėžio AVMI mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2006 metus atsakovo vadovaujama bendrovė pateikė 2007-08-22 ir deklaravo 127 563 Lt mokesčio, nors deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo terminas buvo iki 2007-03-01 (b. l. 120, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 str. 4 d., Mokesčių administravimo įstatymas). Taigi, jeigu atsakovas būtų užtikrinęs tinkamą ir savalaikį minėtų ataskaitų ir deklaracijų pateikimą, tai mokesčio dydis būtų buvęs aiškus 2007-03-01, o kadangi pinigai trečiajam asmeniui I. Š. pagal minėtas sutartis buvo sumokėti 2007-05-03, tai bendrovė būtų galėjusi visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu. Būtent šio privalomo mokėjimo neįvykdymas ir tinkamas neadministravimas tapo pagrindu inicijuoti ir iškelti bankroto bylą bendrovei UAB „Vikata ir Ko“ (b. l. 34, 122). ABĮ 19 str. 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Panašūs juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti ir CK 2.87 str. Įstatų 6.45 p. numatyta, kad jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas (juo nagrinėjamu laikotarpiu buvo atsakovo žmona ir bylos tretysis asmuo) sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir bendrovės akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą. Taigi, būtent atsakovo netinkamas kaltas minėtų pareigų nevykdymas ir/ar netinkamas vykdymas buvo priežastiniame ryšyje su tuo, kad kreditoriams nebuvo apmokėti pradelsti finansiniai įsipareigojimai (skolos) (ABĮ 19 str. 1 d., 37 str. 1 d., Įstatų 6.40 p. – b. l. 48-57).

Atsakovas nurodo, kad 2006-09-04 vykęs neeilinis akcininkų susirinkimas nutarė grąžinti visas paskolas iki 2006-12-31, o jis buvo įpareigotas sudaryti 2006-10-04 susitarimą dėl paskolų grąžinimo terminų sutrumpinimo ir jį sudarė (b. l. 67). Ieškovo administratorius nurodė, kad tarp administratoriui perduotų dokumentų šių dokumentų nėra (b. l. 58). Teismo nuomone, minėto protokolo ir susitarimo įrodomoji galia ribota, kadangi atsakovas, nors teismo nutartyje iškelti bankroto bylą buvo įpareigotas nustatytu terminu perduoti administratoriui visus dokumentus, nėra perdavęs šio protokolo ir susitarimo, nors kiti visi protokolai ir dokumentai perduoti (b. l. 34 – 5 p., b. l. 107). Šios pareigos netinkamu vykdymu atsakovas pats sau apsunkino įrodinėjimo galimybes. Jeigu šį protokolą vertinti patikimu įrodymu, tai, teismo nuomone, jis tik patvirtintų dalinį ieškinio pagrįstumą. Pagrindine ieškovo akcininke, paskolos pinigų davėja buvo tretysis asmuo I. Š., kuriai paskolas suteikė jos tėvai (b. l. 68-77). Atsakovas buvo ne tik administracijos vadovas, bet ir akcininkas, kuris minėtame susirinkime taip pat balsavo už minėto nutarimo priėmimą ir jo neskundė ABĮ numatyta tvarka, nors iš balanso matyti, kad tuo metu bendrovė turėjo apie 791 tūkst. Lt pradelstų įsiskolinimų (skolų) įvairiems pirmesnės eilės, negu I. Š., kreditoriams ir ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme buvo nemoki (b. l. 32, 33, 66). Todėl šio protokolo turinys kaip tik patvirtina, kad atsakovas kaip bendrovės valdymo organas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Įstatų ir minėtų norminių aktų reikalavimus, keliamus administracijos vadovui, nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. reikalavimų.

Atsakovas teigia, kad veikė sąžiningai ir neketino padaryti žalos bendrovei ir jos galimiems kreditoriams, nes apie mokestinę prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis sužinojo tik 2007-09-11, kada jam buvo įteiktas 2007-09-10 Panevėžio AVMI pranešimas dėl įsiskolinimų valstybės biudžetui (b. l. 114), o iki tol buvo pagrįstai įsitikinęs, kad mokestinės nepriemokos nėra, nes atliekų perdirbėjui UAB „Veeko“ pagal 2005-12-30 sutartį ir byloje pateiktas sąskaitas faktūras buvo perduotos plastikinės pakuotės, ir taip atlikti visi būtini veiksmai, kad tokių prievolių neatsirastų. Tačiau iš 2005-12-30 sutarties su UAB „Veeko“, kurios galiojimas buvo pratęstas iki 2007-01-30 (8 str.), matyti, kad UAB „Veeko“ buvo įsipareigojusi surinkti ir panaudoti pakuotes bei išduoti visam panaudotam pakuotės kiekiui užsakovo, t. y. UAB „Vikata ir Ko“ nurodytų įmonių vardu patvirtintos formos pažymas, patvirtinančias pakuočių panaudojimą atitinkamai iki 2006-01-20 ir 2007-01-20 (2, 4.1 p., str.), o atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti UAB „Veeko“ užsakymus pažymoms per 15 dienų nuo eilinio ketvirčio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki sausio 15 d. už paskutinį ketvirtį (3.1 p., b. l. 78-80, 84-85). Todėl atsakovas, jei per 15 dienų iki ketvirčio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki sausio 15 d. už paskutinį ketvirtį, pateikė užsakymą UAB „Veeko“ dėl pažymų gavimo, tai ginčo pinigų išmokėjimo dienai 2007-05-03 turėjo, galėjo ir privalėjo žinoti ir suprasti, kad neturėdamas pažymų ir savalaikiai neteikdamas deklaracijos ir metinės ataskaitos už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, sulauks atitinkamų sankcijų dėl privalomų mokesčių nesumokėjimo. Kad atsakovas suprato pareigą savalaikiai pateikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekamomis deklaraciją ir sumokėti šį privalomą mokestį bei kad jis apie šias pareigas sužinojo ne 2007-09-11 (b. l. 96), patvirtina ir 2007-06-18 raštas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuriame atsakovas nurodo, kad tokią pareigą žinojo, jos neįvykdė bei nurodo deklaracijos nepateikimo priežastis (b. l. 86). Atsakovas neįrodė, kad jis UAB „Veeko“ pateikė užsakymą pažymoms iki 8 tonų atliekų per 15 dienų nuo eilinio ketvirčio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2007-01-15 už paskutinį ketvirtį, o pažymų į ieškovo prašymą UAB „Veeko“ vis tiek nepateikė. Bet kokiu atveju tai ieškovo neatleido nuo pareigos savalaikiai pateikti įstatymų numatytas deklaracijas ir ataskaitas. Atsakovas turėjo galimybes ir privalėjo imtis pakankamų priemonių, kad būtų užtikrintas savalaikis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos pateikimas už 2006 metus ir taip užtikrintas savalaikis mokesčių į valstybės biudžetus sumokėjimas, o savo sutartinius ginčus atsakovas turi teisę spręsti minėtos sutarties 7 str. numatyta tvarka.

Atsakovo pateikta 2007-05-15 pažyma neįrodo, kad UAB „Vikata ir Ko“ 2007-05-14 iš viso nebuvo skolinga mokesčių valstybės biudžetams, nes rašte nurodyta, kad bendrovė neskolinga tik pagal iki 2007-05-14 pateiktas deklaracijas ir mokesčių apskaičiavimo dokumentus, nes atsiskaitė 2007-05-14 (b. l. 94). Kadangi mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija pateikta tik 2007-08-22, tai apie nagrinėjamą atvejį pažymoje negali būti kalbama.

Atsakovas neprašė sumažinti žalos dydį ir byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turimą ir perleistą turtą, turtines teises, pinigines lėšas bankuose, šeimos narių pajamas ir jų turtą, gaunamas pajamas ir pan. šiuo metu. Byloje esantys duomenys apie atsakovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį negali būti pagrindas mažinti žalos dydį, nes duomenys epizodiški, neišsamūs ir tikrosios turtinės padėties neatspindi. Atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, iš atsakovo priteisiamos žalos dydį, nėra faktinio ir teisinio pagrindo jį sumažinti. Nukentėjusiojo didelio neatsargumo nenustatyta, žala padaryta tyčiniais ir pripažintais nusikalstamais veiksmais. Todėl taikyti CK 6.251 str., 6.281 str., 6.282 str. nuostatų nėra pakankamo pagrindo.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, o ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (b. l. 2, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., b. l. 2).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)

-BUAB „Vikata ir Ko“ (į. k. 1481 54945, a. s. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Hansabankas“) 150 305 (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių tris šimtus penkis) Lt 21 ct žalai atlyginti, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-į valstybės biudžetą – 4006 (keturis tūkstančius šešis) Lt žyminio mokesčio, 25 (dvidešimt penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė